P. Tamošauskas. Lenkų frakcijos politikai vykdo nesąžiningą švietimo reformą Vilniaus mieste

Autorius: Data: 2011-10-18, 13:00 Spausdinti

P. Tamošauskas. Lenkų frakcijos politikai vykdo nesąžiningą švietimo reformą Vilniaus mieste

Prof. Povilas TAMOŠAUSKAS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūno kultūros katedros vedėjas, Vilniaus tarybos narys, TS-LK narys

Po savivaldos rinkimų, susiformavus naujajai Artūro Zuoko valdančiajai daugumai, Vilniaus miesto švietimą patikėta tvarkyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai: vicemeras švietimui Jaroslavas Kaminskis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Zbignievas Macijevskis.

Taigi, lenkų frakcijos politikams suteikta galimybė vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų 2010-2012 m. pertvarkos planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1534. Pagal šį planą visos mokyklos turi būti suskirstytos į pradines, pagrindines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas.

Teoriškai Vilniaus mieste toks planas yra parengtas. Rengiant planą buvo vadovautasi tam tikrais objektyviais kriterijais, bendru mokinių skaičiaus mažėjimu, netolygiu mokinių paskirstymu mokyklose, mokinių krepšelio lėšų stygiumi ir pan. Praktiškai mokyklų pertvarka turi būti užbaigta iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Deja, iš pirmųjų veiklos žingsnių, neatrodo, kad jie nusiteikę dirbti sąžiningai ir objektyviai atsižvelgiant į visų miesto gyventojų poreikius ir vadovautųsi ne vien siaurais subjektyviais tik tautinių mažumų interesus ginančiais politikais. Pirmieji jų teikiami projektai apie tai byloja.

Lenkų frakcijos politikieriai vykdo nesąžiningą tik sau naudingą švietimo reformą, pažeisdami teisinius aktus, siekia sudaryti lenkų ir rusų mokyklų mokiniams išskirtines sąlygas lietuviškų mokyklų sąskaita. Ar tokie jų veiksmai gali padėti lenkų ir lietuvių santarvei. Apskritai žlugdoma bendra miesto mokyklų pertvarka.

Pagal miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo 2010-2012 m. pertvarkos planą numatyta nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinę sujungti su Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurine mokykla. Po reorganizacijos „jungtinė“ mokykla veiktų Antano Vivulskio pagrindinės mokyklos patalpose Žirmūnų seniūnijoje (Minties g. 3). Reorganizavimas numatytas dėl mažo faktinio mokinių skaičiaus abiejose mokyklose ir dėl jų tolimesnio mažėjimo.

Antano Vivulskio pagrindinėje lenkų mokykloje 2010-2011 mokslo metais mokėsi 218 mokinių, nors pagal įstaigos projektinį pajėgumą galėtų mokytis 452 mokiniai. Reiškia, mokykla dirba ne visu, o tik 48 proc. pajėgumu. Mokyklos klasėse mokinių skaičius mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą mokinių skaičių. Pagal pradinio ugdymo programą turėtų būti – 22, o pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – 25. Tuo tarpu mokykloje pagal pradinio ugdymo programas mokėsi 19; pagrindinio ugdymo klasėse – po 18 ir vidurinio ugdymo klasėse vidutiniškai – po 25 mokinius.

Dar blogesnė padėtis yra Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje, kuri yra Antakalnio seniūnijoje, ir įgyvendina pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas lenkų mokomąja kalba ir pradinio ugdymo programą rusų mokomąja kalba. 2010-2011 mokslo metais mokykloje mokėsi 215 mokinių lenkų mokomąja kalba ir 37 mokiniai – rusų mokomąja kalba. Mokinių skaičius mokykloje sudarė tik 36 proc. mokyklos patalpų projektinio pajėgumo, nors ten galėtų mokytis 802 mokiniai.

Mokyklos klasės taip pat nepilnai sukomplektuotos: lenkų pradinio ugdymo klasėse vidutinis mokinių skaičius – 15; pagrindinio – 18; vidurinio – 20. Rusų pradinėse klasėse vidutiniškai mokosi po 9 mokinius vietoje 22. Kartu pastebėtas abiejose mokyklose mokinių skaičiaus mažėjimas. Jeigu 2005-2006 mokslo metais bendras mokinių skaičius Antano Vivulskio pagrindinėje mokėsi 328 mokiniai, o šiais 2011-2012 mokslo metais beliko 163 mokiniai, o Joachimo Lelevelio per tą laikotarpį sumažėjo nuo 545 iki 247 mokinių.

Esant mažam mokinių skaičiui mokyklose ir klasėse, mokykloms nepakanka lėšų įgyvendinti ugdymo turinio, užtikrinti tinkamos ugdymo kokybės, nes vaikai mokomi jungtinėse klasėse, trūksta lėšų įsigyti naujos mokymo priemonių įrangos, mažinami pasirenkami dalykai, mažinamas papildomų ugdymo valandų skaičius, apribojamos mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybės ir pan.

Taigi, koks būtų šių mokyklų sujungimo rezultatas? Po reorganizavimo jungtinėje mokykloje būtų mokoma apie 400 mokinių. Antano Vivulskio mokyklos patalpų projektinis pajėgumas kaip tik leistų įgyvendinti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. Tokiu būdu būtų sumažintos išlaikymo sąnaudos, nereikėtų šildyti pustuščių patalpų, galima būtų užtikrinti geresnę ugdymo kokybę.

Tačiau lenkų frakcijų politikieriai mano kitaip – pagal jų siūlymą po reorganizavimo Antano Vivulskio ir Joachimo Lelevelio mokyklas numatoma palikti esamose patalpose, tik vietoje dviejų bus vienas direktorius. Kokia tokios „reorganizacijos“ nauda Vilniaus miesto savivaldybei, miestui, vilniečiams? Toliau savivaldybei reikės šildyti pustuštes patalpas, išlaikyti abiejose mokyklose techninį–ūkinį personalą, mokinio krepšelio lėšų trūkumą reikės dengti atimant lėšas iš visiškai sukomplektuotų ar perpildytų lietuviškų mokyklų.

Dėl teisingumo reikia pasakyti, kad bus sutaupytas vienas direktoriaus etatas. Tuo pačiu reikia pabrėžti, jog tokiam mokyklų jungimo būdui ir buveinės vietos po reorganizavimo parinkimui mokyklų bendruomenių pritarimo nėra. Be bendruomenių sutikimo reorganizacija negalėtų būti vykdoma. Viskas daroma iš jėgos pozicijos, politikieriams tai nesvarbu.

Pagal lenkų frakcijos siūlymą po reorganizavimo Antano Vivulskio ir Joachimo Lelevelio mokyklas numatoma palikti esamose patalpose, tik vietoje dviejų bus vienas direktorius. Toliau savivaldybei reikės šildyti pustuštes patalpas, išlaikyti abiejose mokyklose techninį–ūkinį personalą, mokinio krepšelio lėšų trūkumą reikės dengti atimant lėšas iš visiškai sukomplektuotų ar perpildytų lietuviškų mokyklų.

Pirmiausia yra pažeidžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 1-1534, pagal kurį Antano Vivulskio ir Joachimo Lelevelio jungtinė mokykla ugdymo programas įgyvendintų Antano Vivulskio mokyklos patalpose, o į Joachimo Lelevelio mokyklos atsilaisvinusias patalpas atsikeltų Antakalnio vidurinės mokyklos mokiniai. Ši mokykla yra perpildyta – vietoje 784 mokosi 1219 mokiniai ir dirba 155 proc. projektiniu pajėgumu.

Kita vertus, Antakalnio vidurinės mokyklos programos yra akredituotos, todėl ji bus pertvarkoma į gimnaziją (9-12 kl.) ir pagrindinę mokyklą (1-8 kl.). Mokyklos vidaus struktūros pertvarka atidedama ir laukiama, kol pagal pertvarkos planą Antakalnio pagrindinė mokykla galės persikelti į Joachimo Lelevelio mokyklos patalpas. Beje, jau ir dabar šioje mokykloje glaudžiasi Antakalnio pradžios mokyklos mokiniai.

Kitas pavyzdys, rodantis nesąžiningos, neobjektyvios, tendencingos politikos įgyvendinimą Vilniaus švietimo sistemoje yra Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos pertvarka. Ši mokykla mokymą organizuoja rusų mokomąja kalba. Mokykla yra tuštėjanti. 2010 m. mokykloje mokėsi 205 mokiniai, šiais mokslo metais mokykloje beliko 160 mokinių. Mokykla dirba 35 proc. pajėgumu, tuščių vietų – 300. Klasės komplektuojamos pažeidžiant Vyriausybės reikalavimus. Pvz., šiais mokslo metais pirmoje klasėje mokosi 3, antroje klasėje – 6, trečioje klasėje – 8 mokiniai. Dėl mažo mokinių skaičiaus pradinių klasių mokiniai mokosi jungtinėse klasėse.

Pagal Vilniaus miesto mokyklų 2010-2012 m. mokslo pertvarkos planą Mstislavo Dobužinskio vidurinė mokykla numatoma reorganizuoti, sujungiant ją su Lukiškių vidurine mokykla nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Tai nėra padaryta. Ši jungtinė mokykla įgyvendintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programas Lukiškių mokyklos patalpose. Mokyklos projektinis pajėgumas gali talpinti abiejų mokyklų mokinius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m gegužės 26 d. sprendimu numatyta nekomplektuoti 11-ųjų klasių M. Dobužinskio vidurinėje mokykloje.

Neatsižvelgiant į Vilniaus mokyklų pertvarkos planą 2010 m. rugpjūčio 31 d. savivaldybės tarybos posėdyje leista komplektuoti 11-ąsias klases, pažeidžiant mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, kur numatyta, jog mokinių skaičiaus vidurkis 11 klasėse turi būti ne mažesnis kaip 25 mokiniai ir 11 klasių turi būti ne mažiau kaip dvi. Tačiau šiais mokslo metais M. Dobužinskio vidurinėje mokykloje 11 klasėse vietoje reikalingų 50 mokosi tik 33 mokiniai. Aiškus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 pažeidimas.

Pagal mokyklos pertvarkos planą po reorganizacijos Mstislavo Dobužinskio mokyklos patalpos galėtų būti perduotos Žvėryno gimnazijai arba Šalomo Aleichemo vidurinei mokyklai. Šios mokyklos yra perpildytos ir negali užtikrinti geros ugdymo kokybės. Dabar kuriami „planai“ kaip neatiduoti M. Dobužinskio mokyklos patalpų perpildytoms mokykloms, galvojama likviduoti M. Dobužinskio vidurinę mokyklą ir įsteigti viešąją įstaigą Vilniaus M. Dobužinskio sentikių vidurinę mokyklą. Tokiu būdu bus siekiama tapti „ilgąja“ gimnazija. Tačiau įsteigus VŠĮ mokyklą iš savivaldybės negaus aplinkos lėšų, nes lėšas turės skirti steigėjas, t. y. sentikių bendruomenė. Taigi, ši finansinė našta atiteks tėvams. Ar tėvai bus pajėgūs tai daryti, ar mokiniai laisvanoriškai sutiks pereiti tokiomis sąlygomis į šią mokyklą?

Taigi, pateikta medžiaga byloje, kad lenkų frakcijos politikieriai vykdo nesąžiningą tik sau naudingą švietimo reformą, pažeisdami teisinius aktus, siekia sudaryti lenkų ir rusų mokyklų mokiniams išskirtines sąlygas lietuviškų mokyklų sąskaita. Ar tokie jų veiksmai gali padėti lenkų ir lietuvių santarvei. Apskritai žlugdoma bendra miesto mokyklų pertvarka. Tenka apgailestauti, kad A. Zuoko valdančioji dauguma pritaria tokiai „buldozerinei“ mokyklų tinklo reformai. Tik norisi paklausti, ar tam pritaria vilniečiai, kurių lėšomis vykdoma reforma?

Šarūno Mažeikos nuotr.

www.delfi.lt

Nuotraukoje: Prof. P. Tamošauskas

Lietuva - Lenkija , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra