„Jei šios pagrindinės mokyklos būtų panaikintos, tai būtų milžiniškas smūgis lietuvių bendruomenei ir pablogintų sąlygas plėtoti lietuvybę Punsko krašte apskritai. Sprendimas Lenkijoje bus priimtas jau po savaitės, todėl Lietuvos Vyriausybė turėtų netrypčioti vietoje ir imtis kuo skubesnių veiksmų. Mūsų ir Lenkijos bendradarbiavimas švietimo srityje privalo būti grįstas geranoriškumu. Juolab kad Vilniaus krašte yra išsaugotos ir nedidelės lenkiškos mokyklėlės“, – sakė Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys P. Auštrevičius.

Jei lietuviškos pagrindinės Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių mokyklos būtų uždarytos, Punsko valsčiuje liktų veikti vienintelė lietuviška mokykla.

P. Auštrevičius ir grupė Seimo narių raštu kreipėsi į Lietuvos Ministrą Pirmininką,  ragindami Vyriausybę su Lenkijos institucijomis aptarti klausimus, susijusius su lietuviškų mokyklų išlikimu. Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Auštrevičius primena, kad praėjo beveik dvidešimt metų nuo 1994  m. balandžio  26 dienos, kuomet Vilniuje buvo pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.

Atsižvelgiant į sutartį, abi šalys įsipareigojo kurti savo santykius „tarpusavio pagarbos,  pasitikėjimo,  lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia“. Sutartimi Lietuva ir Lenkija taip pat patvirtino, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.

liberalai.lt nuotr.