Onkologijos centras gimė iš skaudžios patirties

Autorius: Data: 2012-06-28, 09:54 Spausdinti

Daiva PAULIUKEVIČIENĖ

Liepos 22 dieną Klaipėdoje Onkologijos centre vyks didžiulės iškilmės – bus šventinama Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – pirmasis iš viso komplekso statinių. Rudenį tikimasi, kad sunkia liga sergantiems ligoniams duris atvers ir dienos centras.

Ieškojo dvasinės paramos

Mintis kurti Onkologijos centrą prieš 12 metų kilo kretingiškei Aldonai Kerpytei, tada dirbusiai Kretingos bibliotekos direktore. Susirgusi vėžiu moteris ieškojo dvasinės paramos pas brolius pranciškonus. O supratusi, kad visi onkologinių ligų kamuojami žmonės ieško ne tik sveikatos savo kūnui, bet ir paguodos bei atgaivos sielai, subūrė visą būrį bendraminčių.

Vienuolis pranciškonas Benediktas Jurčys, artimai bendravęs su sergančiaisiais, drauge su A. Kerpyte sugalvojo statyti ištisą centrą Klaipėdoje.

Tikra sėkmė, kad koplyčiai bei kitiems centro statiniams žemė buvo skirta visai netoli uostamiesčio ligoninių miestelio ir iškilo arčiausiai ligoninės padalinio, kuriame gydomi vėžiu sergantys žmonės. Atokiai nuo miesto šurmulio, pramonės įmonių kylantis centras taps atgaiva ne tik patiems ligoniams, bet ir jų artimiesiems.

Dabar darbininkai triūsia prie dviejų statinių – eina į pabaigą dienos centro statybos, stogą jau turi ir vienuolių gyvenamosios patalpos. Bažnyčioje vyksta apdailos darbai.

Bažnyčioje – lyg po laivu

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios lubos primena laivo dugną. Brolis Benediktas pasakojo, kad pranciškonai buvo pirmųjų bažnyčių statytojai Klaipėdoje.

„Prieš 800 metų Baltijos jūra plaukiojo laivai, vadinami kogais. Kai nusprendėme čia įkurti kultūros ir socialinių paslaugų centrą, iškarto kilo mintis bažnyčią padaryti primenančią laivą, bet apverstą. Pats augau Klaipėdoje ir pamenu iš vaikystės, kaip smagu ir saugu pasislėpti po apvestu laivu nuo lietaus. Todėl bendraudamas su italu architektu paprašiau jį bažnyčią projektuoti panašią į apverstą kogą. Manau, Klaipėdoje toks modelis geriausiai tiks. Interjerą norėjosi sukurti jaukų ir saugų, patys viską kūrėme“, – pasakojo brolis Benediktas.

Bažnyčios langai greta altoriaus pagaminti iš onikso akmens, kuris atvežtas iš Biblijoje minimos rojaus vietos – Irano.

„Lankydamas ligonį kunigas jam teikia viltį, bet ji dažnai būna tokia užlaikyta, nes kalbama apie susitikimą su Dievu po mirties. Savotiškai norėjome žmonėms parodyti bent dalelę rojaus grožio. Altorius taip pat simboliškas, pagamintas iš akmens, atvežto iš Sinajaus pusiasalio, kur Mozė su savo tauta klaidžiojo 40 metų. Apskrita jo forma taip pat yra simboliška – juk ir Dievas, kaip šis apskritas altorius, neturi nei pradžios, nei pabaigos. Be to, pirmieji krikščionys susirinkdavo prie apskrito altoriaus, prie kurio švęsdavo mirties ir gyvenimo slėpinį. Nukryžiuotojo skulptūra – iš vario, skulptūros autorius yra vilnietis Vytas Navickas. Puošti bažnyčią padeda freskų autorė Angelė Banytė“, – pasakojo brolis Benediktas.

Bažnyčioje bus patogu neįgaliesiems su vežimėliais privažiuoti prie altoriaus. Klausyklai įrengtas atskiras kambarėlis, kur savo širdies sopulius kunigams žmonės galės atskleisti netrukdomi kitų žvilgsnių.

Bažnyčioje vienu metu gali melstis apie 130 sėdinčių ir dar tiek pat stovinčių žmonių.

„Čia laidotuvių apeigų nerengsime. Nieko gedulingo, kuriame bažnyčią vilčiai palaikyti, sugrąžinti ligonius į šeimą, į gyvenimą“, – tikino brolis Benediktas.

Kasdien užsuka savanoriai

Dauguma žmonių kuriant centrą talkina neatlygintinai. Neseniai čia užsuko ir interjero dizainerė Loreta Tallat-Kelpšienė ir pasisiūlė be atlygio padėti kuriant dienos centro interjerą. Jauna moteris atviravo, kad ši mintis jai atėjo į galvą tada, kai pačios šeimą palietė baisi liga.

A. Kerpytė pasakojo, kas savanorystės idėja vis labiau plinta tarp klaipėdiečių. Į baigiamą įrengti bažnyčią dažnai užsuka ne tik sergančiųjų artimieji, bet ir jie patys.

„Žmonės nori prisidėti prie centro kūrimo kas kaip gali. Mums nėra mažų darbų. Net grindis bažnyčioje plauti pasišovę savanoriai yra verti didžiulės pagarbos“, – teigė A. Kerpytė.

„Mes čia keletą kartų meldėmės. Paskutinį kartą atėjo nemažai ligonių. Mane tai labai paveikė. Labai skaudu, kad onkologinės ligos jau tampa epidemija, Lietuvoje suserga kas penktas, tokios ligos paliečia vis daugiau jaunų žmonių. Skelbiami skaičiai šiurpina, teigiama, kad 2030 metais ko ne kas antras planetos žmogus mirs nuo vėžio. Pranciškonų pašaukimas yra būti su tais, kurie serga, yra apleisti“, – apie savo širdies skausmą bei pašaukimą kalbėjo B. Jurčys.

Viskas – sergančiųjų gerovei

Be bažnyčios onkologijos centro komplekse bus atskiras pastatas vienuoliams gyventi. Numatoma, kad čia nuolat gyvens keturi ar penki broliai pranciškonai, jie rūpinsis dvasine sergančiųjų bei jų artimųjų globa. Ten pat numatoma apgyvendinti ir susirgusius kunigus.

Artimiausioje ateityje pradės veikti dienos centras, kur po procedūrų sergantieji sulauks dvasinės paramos bei galės pasinerti į įdomią veiklą, nukreipsiančią mintis nuo niūrių apmąstymų. Jo statyba kainavo 1 mln. 700 tūkst. litų.

Be to, gretimai išaugs stacionaro pastatas, kuriame galės laikinai apsistoti švitinimo ar chemoterapijos procedūroms iš atokesnių vietų atvykę pacientai. Jo statybai prireiks apie 4 mln. litų. Didžiąją šių lėšų dalį sudaro Europos Sąjungos skiriami pinigai. Žmonių aukojami pinigai onkologijos centrui taip pat patenka į šių objektų statybos sąskaitą.

Bažnyčia ir vienuolynas statomi vienuolių sutelktų rėmėjų pinigais.

„Mano svajonė čia sukurti socialinį klasterį. Į jį norėtume įtraukti ir globos namus, ir paliatyvios slaugos namus, kur galėtume palengvinti paskutiniąsias nepagydomų ligonių dienas, padėti jiems iki gyvenimo pabaigos išlikti oriems. Svajoju ir apie dar vienus namus, kurie vadinsis hospisas. Čia žmonės ruošis mirčiai ir praleis juos paskutiniąsias dvi gyvenimo savaites. Tai bus nebūtinai vėžiu sergantys ligoniai, – dalijosi planais brolis Benediktas. – Esu paskaičiavęs, kad Klaipėdoje nuolat yra apie 10 ar 12 paskutiniąsias dienas gyvenančių žmonių, todėl čia turėtų atsirasti apie 12 kambarių. Ten turėtų dirbti du gydytojai. O slaugytų ligonius seserys vienuolės. Vilniuje netrukus atversiančiame duris hospise dirbs seserys faustinietės, galvoju gal šventosios Faustinos ordino seserys dirbtų ir čia. Manau, kad su šituo vilties projektu pažadinsime žmonėse norą kurti gėrį ne tik sau, bet ir aplinkiniams, o ypač tiems, kuriems jo labiausiai reikia.“

Jo svajonė, kad į socialinį klasterį galėtų įsijungti Klaipėdos universiteto studentai.

Aukoti Klaipėdos onkologijos centrui galima tiesiogiai internetu pervedant pinigus elektroniniu būdu per labdaros projektų svetainę www.aukok.lt (https://www.aukok.lt/Projektai/Pastatykime-Sv-Pranciskaus-onkologijos-centra-kartu)

Kitas būdas – pervesti pinigus tiesiai į nurodytą Šv. Pranciškaus onkologijos centro sąskaitą

Įmonės kodas  300502187 ,  AB DNB bankas,  sąskaita LT 684010041800332253

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Šviesi ir jauki bažnyčia primena apverstą laivą

2.Dukart sirgusi onkologine liga Aldona Kerpytė dabar visa galva panirusi į onkologijos centro statybų reikalus, tačiau randa laiko ir pokalbiams su sunkią ligą išgyvenančiais ligoniais

3.Savanorė interjero dizainerė Loreta Tallat-Kelpšienė su broliu Benediktu Jurčiu aptaria dienos centro sienų spalvas

4. Jau netrukus į šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią plūstelės tikintieji, o dienos centre paguodą sergantiesiems teiks dvasininkai ir specialistai

Katalikų Bažnyčia , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra