Nutikimai uostamiestyje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Tiktai toli ana jaunystė
        Lyg kokiuose sapnuos matau.

                         (Jurgis Zauerveinas)

Spaudos darbuotojas-veteranas, savamokslis žurnalistas Povilas Pukys yra  išleidęs savo lėšomis novelių knygą „Anuokart prie uosto“* (dizainas paties autoriaus). Tai pasakojimai apie Klaipėdą 1923-1939 m., iliustruoti to meto nuotraukomis iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir šeimos albumų. Knyga dedikuota autoriaus tėvui Jokūbui ir seneliui – Dievo Žodžio sakytojui Martinui Pukiui.

Leidinyje 14 pasakojimų apie Endrį, tipišką uostamiesčio vaikį, kuris auga ano meto Klaipėdoje prie Baltijos jūros su griežtu labai pamaldžiu tėvu siuvėju Jokūbu, kuris jį moko giedoti liuteroniškas giesmes, padoraus elgesio bei pratina prie darbo.

Pats autorius augo ir mokėsi Klaipėdoje iki 1939 m. (gimė Palangoje 1925 05 10). Užėjus naciams, bėgo į Lietuvą, kur toliau mokėsi Palangoje ir Vilniuje. Po karo dirbo žurnalistu bei redaktoriumi įvairiuose spaudos leidiniuose, televizijoje, vėliau Lietuvos kino studijoje redagavo kino periodiką, rašė trumpametražių filmų scenarijus, kai kuriuos režisavo. 1998 m. gruodį tapo Vilniaus evangelikų liuteronų žurnalo „Liuteronų balsas“ redaktoriumi. Įdomus, bet kurioziškas biografijos faktas, kad 1961 m. LKP CK biure pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus už savarankišką spaudos darbe poziciją, nesuderintą su partijos funkcionierių reikalavimais, pasiūlė jį pašalinti iš žurnalistų sąjungos, kurios nariu net nebuvo.
Knygoje aprašomas uostamiestis tada buvo autonominis, dažniau vadintas Memeliu, buvo dvikalbis, jame gyveno daug įvairių tautybių žmonių. Didelė dalis iš jų – vokiečiai. Knyga parašyta savita tam laikmečiui būdinga lietuvių šišioniškių kalba, kuri pasakojimuose gražiai atsispindi.

Pateikiami trijų „uosto žvirblių“ padūkėlių draugų – lietuvininko iš parubežiaus Endrio, tikro šišioniškio Anso ir aukštaičio didlietuvio Boliaus – nuotykiai bei išdaigos uostamiestyje, kuriame pamažu kaupėsi politinė bei tautinė priešprieša tarp čia gyvenančių lietuvininkų ir memelenderių. Šiame politiškai grėsmingame laikmetyje, grūmojant II-ojo pasaulinio karo audrai, dvikalbiame mieste augančių  vaikų gyvenimas sukasi savu ratu: netrūksta ir linksmų, ir graudžių nutikimų. Jie žaidžia ir mušasi, ir pameluoja, ir pavagiliauja.

Jau trys bertainiai (suprask – ketvirčiai) amžiaus mus skiria nuo to savotiško, mažai kam bežinomo meto… Nebėra ano šišioniškių gyvenimo, klaipėdiškiai istorinių permainų išblaškyti po pasaulį ir jau bebaigią Anapilin išeiti…

Ši knyga galėtų būti artima širdžiai anuo laiku krašte augusiems, dabar jau į devintą dešimtį įkopusiems ir  po JAV, Kanadą, Vokietiją, net Australiją pasklidusiems lietuvininkams… Jiems ta knyga. Ji skiriama ir „mūsų laikų“ klaipėdiečiams, kurie stengiasi išsaugoti istorijos sudraskyto krašto likučius. Klaipėdos universiteto prof. habil. dr. Audronė Kaukienė mano, kad „tai gali būti ne tik autoriaus amžininkai, bet ir jauni žmonės, norintys sužinoti, kaip gyveno jų tėvai ir seneliai“.

Autoriui norisi tikėti, kad skaitytojai šiuose puslapiuose atpažins savo vaikystę, prisimins anuometinius uosto „byčius“, jų nuotykius, žaidimus, svajones bei viltis. Galbūt knyga ir vaikaičiams padės suprasti, kad seneliai taipogi buvo jauni…

*Anuokart prie uosto : nutikimai tarpukario Klaipėdoje, 1932-1939 / Povilas Pukys. [Vilnius : „Mylidos“ reklama, 2007] (Vilnius : „Mylidos“ sp.). 169, [3] p. : iliustr., faks., portr. Tiražas 500 egz.

Nuotraukose:
 

1. Autorius P. Pukys
2. Knygos viršelis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra