Nuslinkęs Kernavės piliakalnis atkurtas iš kitur atvežtu gruntu

Autorius: Data: 2011-10-14 , 10:13 Spausdinti

Nuslinkęs Kernavės piliakalnis atkurtas iš kitur atvežtu gruntu

Šiaulietis Juozas Lukošiūnas geba atstatyti piliakalnius, pripildyti išdžiūvusius ežerus ir sutramdyti upių vagas. Aštuoniasdešimt ketvirtuosius įpusėjęs specialistas prisimena, kad pirmasis su paveldu susietas hidrotechninis jo darbas buvo Kernavės piliakalnio, vadinamo Mindaugo sostu, gelbėjimas, rašo „Šiaulių kraštas“.

1976 metais Kernavėlės upelis išgraužė piliakalnio šlaitą, o nekvalifikuotai padarius drenažą, pavasarinio potvynio metu žemyn nuvažiavo visas piliakalnio šlaitas. Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku reikalą ištaisyti buvo įpareigotos trys žinybos, o hidrotechnikas J. Lukošiūnas buvo pasiųstas su užduotimi sutvarkyti piliakalnį taip, kad niekas nė nepastebėtų, jog jis buvo įgriuvęs.

„Pasikviečiau archeologus, geologus, suradome analogišką gruntą, gabenome, kėlėme į kalną, padarėme drenažą, sutvarkėme, apželdinome, paleidome upelį. Padarėm taip, kad niekas net nežino, kaip ten viskas buvo nuvažiavę, sujaukta – ir ąžuolai, ir liepos šimtametės“, – pasakoja ponas Juozas.

„Lizdeikos kalnas kitoj pusėj Kernavėlės irgi sugalvojo lipt su visais medžiais. Vėl, amen, kviečiasi – būk tu geras“, – taip prasidėjo J. Lukošiūno, kaip piliakalnių daktaro, karjera.

Jis kartu su archeologais yra parengęs techninių priemonių naudojimo metodologiją gelbstint piliakalnius. Šiuo metu J. Lukošiūnas Lietuvoje beveik nebedirba, daugiausiai darbuojasi Latvijoje, tačiau jo svajonė – atstatyti istorinę Salduvės piliakalnio teisybę.

Per karą sudaužytas ir apkasais išvagotas piliakalnis pagal J. Lukošiūno projektą buvo sutvarkytas, tačiau kitai projekto daliai pinigų negauta – J. Lukošiūns nori pasiekti, kad Buvo jau sutarta su kauniečiais pirotechnikais, kad nuo kalno ne tik būtų pašalintas gelžbetonis, bet ir būtų parengta medžiaga apie istorinę Salduvės pilį.

Neseniai Salduvėje kuriamame Baltų parke pastatyti devyni mediniai stulpai, dedikuoti devynioms baltų gentims. Paklaustas apie šį projektą, J. Lukošiūno nuomone, baltai verti ne stulpų, o rimto monumento.

„Lietuviai mėgsta medinius stulpus dėl to, kad lietuvių tautoje gyvas baudžiauninko mentalitetas, bet po 10-15 metų iš tų stulpų nieko neliks, – sako J. Lukošiūnas. – Tai kam mėtyti pinigus ir klaidinti žmones, tuo labiau, kad šnekame apie baltų kultūrą, o ne apie siaurą kai kurių šiauliečių mąstymą“, – „Šiaulių kraštui“ sakė jis.

Eglės Digrytės nuotr.

www.grynas.lt

Kernavė , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra