Nuskambėjo „Amžių sutartinė“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Skambių dainų pyne vakar Vingio parke pasibaigė šešias dienas trukusi Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“. Moksleivių, suaugusiųjų ir pasaulio lietuvių dainų šventės šį kartą tarsi susiliejo į vieną, sukvietusios į istorinę Lietuvos sostinę Vilnių daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių dainorėlių.

Ši dainų šventė pelnytai tapo svarbiausiu Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose akcentu, jos metu buvo surengta keturiolika savarankiškų renginių. Ji yra pelniusi didžiulio ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių dėmesio. Taip ir regėjai svarbiausiose renginių vietose tautiniais drabužiais pasipuošusius vyrus bekeliant „medaus alaus“ bokalus kartu su svečiais vokiečiais, tautodailininkus mugėje bebandančius ispanams išaiškinti, ką lietuviams reiškia žalčio simbolis, o kai Šv. Jonų bažnyčioje suskambo jungtinio beveik devynių šimtų kanklių ansamblio užgautos stygos, melodija pagavo visus nepaisant jokių tautybių, jokios odos spalvos…
Visi šventės renginiai prasidėjo pagerbimu, prisiminimu senosios baltų kultūros ir jų religijos, kurią vėliau pakeitė kiti tikėjimai, kiti papročiai.
Šventė prasidėjo liepos 1-ąją Sereikiškių parke renginiu „Čia tūkstantį metų dabar“. Skambėjo Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“, o „svarbiausias žynys“ į susirinkusius prabilo žodžiais: „Jie atėjo į mūsų žemę, naikino mūsų girias ir sakė, kad tai yra gera. Jie žudė mūsų moteris ir vaikus ir sakė, kad tai yra gera. Praėjo daugiau kaip keturi šimtai metų ir mes patys naikiname savo girias ir sakome, kad tai yra gera… Tikėkime, kad išmintis ateis į mūsų protus ir mes suvoksime, kas yra gera“.
Iš Sereikiškių parko šventė persikėlė į Bernardinų bažnyčią, kurioje nuskambėjo Antano Martinaičio „Giesmė šv. Pranciškui“. O kiek vėliau Pilies gatvėje prie staliukų bendravę lankytojai turėjo progos stebėti kiek neįprastą reiškinį: išsukę iš šoninės gatvelės, žmonės vorele skubėjo į Šv. Jonų bažnyčią. Čia buvo atlikti Vytauto Miškinio ir Jono Tamulionio kūriniai, sulaukę nuoširdaus klausytojų susižavėjimo.
Na, o vakaras… vakaras priklausė tiems, kurie mėgsta masiškesnius renginius: Katedros aikštėje vyko koncertas „Pasveikinkim vieni kitus“, buvo pasirašyta Tūkstantmečio deklaracija, kurios paskutiniai žodžiai – tarsi malda: „…Įdėk į mūsų lūpas pasididžiavimo palaimą, kai tariame ir tarsime visam plačiam pasauliui: „Mes – žmonės Lietuvos“.
Kitos dienos pavakarę prie Filharmonijos pastato nusidriekė senokai Lietuvoje nematyta išradingai išsirangiusi eilė – žmonės laukė, kad galėtų pasiklausyti skelbto choro vakare skambančių dainų. Deja… Nors renginys nemokamas, salė tegalėjo sutalpinti nepilną tūkstantį norinčiųjų. Pirmenybė (visai teisėtai) buvo teikiama kvietimus turėjusiems šventės dalyviams. Tuo pat metu taip pat teisėtai už durų likusieji piktinosi: organizatoriams vertėjo skelbti uždarą vakarą šventės dalyviams. Ir tik tada, kai įėjimą į salę narsiai gynusi mergina paprašė saugoti pastatą (suprask, nuo gausybės žmonių antplūdžio galįs griūti) eilė pamažu pradėjo retėti…
Apie kanklių vakarą Šv. Jonų bažnyčioje itin sunku kalbėti: lietuvio širdis visada buvo ir liks atvira šio instrumento garsams… O kai į vieną susilieja keli šimtai – nutyla net tarp barokinių bažnyčios lubų lipdinti skraidantys paukščiai…
Šokių dienos „Laiko brydėm“ idėja – istorijos ir dabarties ryšys. Atskiros šokių dalys buvo skirtos pagoniškų ir lietuviškų ritualų bei baltiškojo tikėjimo įprasminimui šokyje, gyvybę teikiančios Žemynos ir Motinos bei Šeimos pašlovinimui, darbo šokiams ir žaidimams, kalendorines apeigas vaizduojantiems šokiams.
Na, o visa vainikavo Dainų diena „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“, kurioje nuskambėjo A. Martinaičio ir Vlado Braziūno kantatos „Gratulationes Lithuaniae“ premjera (dirigavo Povilas Gylys); nepaisydami žemelę ir susirinkusiuosius vis laiminusio lietaus žmonės kartu su chorais dainavo savo pamėgtas dainas, ilgais plojimais dėkojo atlikėjams ir dirigentams, skandavo visiems brangų žodį „Lietuva“…
Žodį, kuris vienas tūkstantis devintaisiais metais Kvedlinburgo analuose buvo tik iš penkių raidžių LITUA…
Tūkstantmetę Lietuvą su jubiliejumi vakar sveikino Europa: į iškilmingesnį, nei įprasta, Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dienos minėjimą bei Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktį buvo atvykę užsienio šalių karaliai ir prezidentai, popiežiaus Benedikto XVI legatas.
Tūkstantmečio šventė buvo pradėta Daukanto aikštėje. Vėliau svečiai dalyvavo šv. Mišiose Arkikatedroje, simboliniame Valdovų rūmų atidaryme apžiūrėjo dar neįrengtų Valdovų rūmų vidinį kiemelį, dalyvavo Dainų šventėje ir vakariniame priėmime prezidentūroje. Tai buvo viena iš didžiausių užsienio vadovų delegacijų, vienu metu viešėjusių Lietuvoje.

Autorės nuotr.

 
Nuotraukose:

1. Dainų šventės „Amžių sutartinė“ simbolis Sereikiškių parke

2. „Svarbiausias žynys“ į susirinkusius prabilo žodžiais: „Jie atėjo į mūsų žemę, naikino mūsų girias ir sakė, kad tai yra gera. Jie žudė mūsų moteris ir vaikus ir sakė, kad tai yra gera. Praėjo daugiau kaip keturi šimtai metų ir mes patys naikiname savo girias ir sakome, kad tai yra gera… Tikėkime, kad išmintis ateis į mūsų protus ir mes suvoksime, kas yra gera“
3. Kur susiruošei, brolužėli…
4. Vilnius; Daukanto aikštė… Liepos 6-ąją čia nuaidėjo trys skardžios XVIII a. patrankų salvės: karaliui Mindaugui, Lietuvos valstybei ir jos vardo tūkstantmečiui

Voruta. –  2009, liep. 18, nr. 14 (680), p. 1, 7.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra