Nusikeliant į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę knygos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“ pristatymas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. birželio 10 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko ką tik leidyklos „Versus Aureus“ išleistos knygos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“ pristatymas.
 
Renginio rengėjai: Nacionalinis muziejus – Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“.
 
Prieš renginį buvo surengta įspūdinga ekskursija po Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Vilniaus Žemutinėje pilyje – Valdovų rūmus. Vadovavo keli gidai, pasakoję Valdovų rūmų gyvavimo istoriją. Pasirodo, iš viso Valdovų rūmuose – 60 menių. Architektūrinis Valdovų rūmų akcentas – keturi (šiaurinis, pietinis, rytinis, vakarinis) korpusai. Juos jungia itin erdvus kiemas, kuriame ketinama rengti muzikos koncertus, rytų korpuse rengiama itin moderni, niekuo (nei moderniausia įranga, nei erdvumu) nenusileidžianti ŠMC erdvėms salė, skirta parodoms, eksponuoti pasaulinio garso meno vertybes. Supažindinta su autentiška gotikinių mūrų ekspozicija, apžvelgti renesansiniai mūrai.
 
Supažindinta taip pat su keliomis – Viduramžių, Gotikos (2 salės – gotikinė sargybinė, gotikinė antikamera), Renesanso (Renesansinė audiencijų menė) ir ankstyvojo Baroko (barokinis itališkasis valdovo kambarys) – salėmis.
 
Yra žinoma, kad Valdovų rūmuose gyveno Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (būtent Aleksandras iš Aukštutinės pilies pesikėlė į Žemutinę, pradėdamas vėlyvosios gotikos rūmų statybą), Žygimantas Senasis su itale žmona Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Zigmantas ir Vladislovas Vazos, kt.
 
Knygos pristatymas vyko Renesanso audiencijų menėje.
 
Renginyje dalyvavo prof. habil. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas), akad. prof. habil. dr. Vytautas Merkys, knygos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“ sudarytojas habil. dr. Vytautas Urbanavičius, Algirdas Vapšys (Valdovų rūmų paramos fondas), doc. dr. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas). Renginyje negalėjusį dalyvauti leidyklos „Versus Aureus“ direktorių dr. Artūrą Mickevičių pavadavo knygos redaktorė Onutė Gudžiūnienė.
 
Knyga – padėka
 
Akad. prof. habil. dr. V. Merkys padėkojęs bendradarbiams A†A Adolfui Tautavičiui, istorikui hum. m. dr. Napaleonui Kitkauskui, teigė, kad Valdovų rūmų tyrimai sutapo su Sąjūdžio metais, buvo savotiška Sąjūdžio idėjų išraiška. Valdovų rūmai – istorinio Lietuvos valstybingumo simbolis.
 
Prof. habil. dr. A. Kuncevičius padėkojęs knygos sudarytojui habil. dr. V. Urbanavičiui, šią knygą traktavo kaip vieną iš būtiniausių turėti save gerbiančio lietuvio bibliotekoje (šalia 2009 metais Vilniau dailės akademijos išleisto solidaus veikalo – albumo „Baltų menas“, šalia Mariaus Jovaišos „Neregėtos Lietuvos“). Būtent prof. habil. dr. A. Kuncevičius kartu su kolegomis pradėjo tyrinėti Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją 1987 metais.
 
Doc. dr. E. Rimša pasidžiaugė, kad akademikas prof. habil. dr. V. Merkys surado vadovą (būtent V. Urbanavičių), kuris subūrė tokį puikų knygos autorių (istorikų, menotyrininkų, architektų etc.) kolektyvą. Iškėlė mintį, kad svarbiausia – archeologinių kasinėjimų radiniai, kurių dalis buvo panaudoti atkuriant Valdovų rūmų interjerą.
 
Buvęs Algirdo M. Brazausko patarėjas A. Vapšys pasidžiaugė, kad atkuriant, statant Valdovų rūmus mokslas, tyrimai ir jų praktinis įgyvendinimas buvo vykdomi kartu.
 
Knygos redaktorė O. Gudžiūnienė pabrėžė informacinę ir estinę knygos funkciją. Redaktorė iškėlė mintį, kad šią knygą kuo puikiausiai galėjo parašyti pats V. Urbanavičius, tačiau jis leido „pasireikšti“ kitiems specialistams.
 
Knygos sudarytojas V. Urbanavičius iškėlė mintį, kad tai knyga – padėka. Pirmiausiai – atgimimo metai susibūrusiems entuziastams, tyrinėjusiems Valdovų rūmus – A†A A. Tautavičiui, akad. prof. habil. dr. V. Merkiui, hum. m. dr. N. Kitkauskui, Stasiui Samalavičiui, visam knygos kūrėjų kolektyvui. Pasidžiaugė, kad, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas (šiuo atveju, vienas iš pagrindinių Valdovų rūmų atstatymo idėjų globėjų – Algirdas Mykolas Brazauskas) tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio prerogatyvų tęsėju.
 
Renginio vedėja – „siela“ – dr. Daiva Steponavičienė (Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) pristatė visus Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniuje gyvavimo etapus.
 
Renginį „vainikavo“ 2010 metais sukurtas V. Urbanavičiaus dokumentinis filmas „Rūmai: nuo iki“.
 
Didingą Valdovų rūmų dvasią padėjo pajusti Senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“ (vadovės Jūratė Vičienė ir Virginija Jašinskienė).
 
Knygos leidėjai – Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, leidykla „Versus aureus“.
 
Svarbu, kad knygos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“ pristatymu pradedamas penktasis Pilies festivalis (rengia Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir VšĮ „Vita Antiqua“), skirtas Žalgirio mūšio pergalės 600-osioms metinėms paminėti. Leidinio pasirodymas simboliškai sutampa ir su jo sudarytojo – vieno iš žymiausių šalies archeologų, aptariamo leidinio sudarytojo – Vytauto Urbanavičiaus 75-erių metų jubiliejumi.
 
Knygos apžvalga
 
Šį straipsnių rinkinį (apie 400 puslapių) parengė Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojai – Lietuvos valdovų rūmus tiriantys specialistai. Knygą rašė 16 autorių – archeologų, architektų, istorikų, menotyrininkų, kelis dešimtmečius, galima sakyti, nuo Žemutinės pilies kasinėjimų – tyrinėjimų pradžios – 1987-ųjų, kaupusių ir tyrinėjusių duomenis apie pagrindinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rezidenciją. Buvo siekiama su šiais tyrimais supažindinti kuo didesnę visuomenės dalį ir parengti populiarią mokslinę publikaciją. Leidinį finansiškai parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, VĮ Vilniaus pilių direkcija ir Valdovų rūmų paramos fondas.
 
Knygoje aprašoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija: pilies statybos etapai, gynybinės sistemos nunykimas ir rezidencijos virtimas reprezentaciniais rūmais, galiausiai – jų sunykimas bei tuometės Rusijos imperijos valdžios priimti sprendimai dėl apleistų rūmų. Taip pat pristatomi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vilniaus rezidencijos archeologiniai, architektūriniai, istoriniai tyrimai, restauratorių darbai, visuomenės ir valdžios požiūris į rūmus, jų tyrimus bei atkūrimo idėją.
 
Atskleidžiama ir Lietuvos valdovų istorija nuo pačių pirmųjų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdymo iki paskutinių elekcinių valdovų, kurie didelę dalį savo valdymo laiko praleisdavo Lenkijos Karalystėje. Aprašoma dvaro sudėtis, tarnyba, buitis ir kasdienybė, istorinis, kultūrinis kontekstas. Knyga gausiai iliustruota archeologinių radinių, valdovams priklausiusių daiktų, graviūrų ir paveikslų nuotraukomis. Leidinio pabaigoje pateikiama turinio santrauka anglų ir rusų kalbomis.
 
Lietuvos valdovų rūmaiVilniuje daugiau kaip penkis šimtmečius (nuo XIII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos) buvo viena iš svarbiausių politinių, kultūrinių ir komunikacinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų. Jie atspindėjo Lietuvos valstybinio atskirumo tendencijas. Iki XVI a. vidurio čia buvo sprendžiami svarbiausi valstybės politiniai reikalai, priimamos užsienio šalių pasiuntinybės, vyko seimai, posėdžiavo teismai, buvo teikiamos centrinės, dvaro ir žemesnės, pavieto lygmens, pareigybės.
 
Ši knyga – ne mokslinis traktatas, o populiari, visiems suprantama forma pateikta, Valdovų rūmų tyrimų medžiaga, gausiai iliustruota istorinėmis ir šiuolaikinėmis nuotraukomis. Tai – informatyvus albumas, kuriame vaizdas ir žodis byloja šimtmečių istoriją, atveria archeologų ir istorikų atrastus daugiasluoksnius istorijos ir kultūros klodus.
 
Knyga suskirstyta į 7 skyrius mažesnius ir 4 didesnius skyrius: pirmasis – „Pilys“ (autoriai – Liudas Glemža, Vytautas Urbanavičius), antrasis – „Rūmai“ (Liudas Glemža), trečiasis – „Rezidencijos apleistis“ (Domininkas Burba, Liudas Glemža), ketvirtasis – „Griūvančių namų gyventojai“ (Domininkas Burba), penktasis – „Rūmų nugriovimas“ (Domininkas Burba), šeštasis –„Rūmų teritorija XIX-XX amžiuje“ (Liudas Glemža), septintasis – „Pilių tyrimai“ (Vytautas Urbanavičius).
 
Skyriuje – „Architektūra“, kurį rašė įvairūs autoriai, pateikiama pilies pastatų architektūrinės raidos apžvalga, pradedant pamatais, sienomis, stogais, grindimis, lubomis, durimis, langais, laiptais, baigiant krosnimis, židiniais ir šviestuvais.
 
Skyriuje – „Dvaras“– įvardyti didžiojo kunigaikščio dvaro gyventojai. Pirmiausiai – pats Lietuvos didysis kunigaikštis ir jo rezidavimas Vilniuje, dvaro pareigūnai ir čia dirbę amatininkai: architektai, mūrininkai, staliai ir dailidės, kalviai ir šaltkalviai, račiai, balniai, siuvėjai, laikrodininkai, juvelyrai ir auksakaliai.
 
Skyriuje – „Dvaro kasdienybė“ – aprašoma dvaro kasdienybė: dvariškių užsiėmimai, pomėgiai, pramogos ir buitis.
 
Skyriuje – „Pilių tyrimai“ – trumpai supažindinama su Valdovų rūmų atkūrimo ir atstatymo idėja ir jos realizavimo peripetijomis.
 
Knygos pabaigoje pateikiama Vilniaus pilių apžvalga anglų ir rusų kalbomis.
 
Apžvelgiant knygą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“, pasitelktas leidyklos „Versus Aureus“ tinklapyje (www.versus.lt) pateiktas knygos pristatymas.
Autorės nuotr. 
 
Nuotraukose:
 
1. Knygos sudarytojas habil. dr. V. Urbanavičius iškėlė mintį, kad ši knyga – tai padėka
2. Prof. habil. dr. A. Kuncevičius šią knygą traktavo kaip vieną iš būtiniausių turėti savo bibliotekoje
3. Senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“ padėjo pajausti didingą Valdovų rūmų dvasią
4. Akad. prof. habil. dr. V. Merkys sakė, kad Valdovų rūmų tyrimai sutapo su Sąjūdžio metais ir tapo savotiška Sąjūdžio idėjų išraiška

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra