Nuoširdžiu, kruopščiu darbu pelnytas atminimas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Kaip greitai bėga laikas, nusinešdamas į užmarštį džiugius ir skaudžius įvykius, žmones. Prieš devyniolika metų negailestinga liga išplėšė mokytoją iš gyvenimo, tačiau Zarasų rajono Dusetų krašto žmonių širdyse gyvas mokytojos Zofijos Vilytės atminimas. Zofija Vilytė tikra šio krašto šviesuolė. Prisiminti ją ir susirinko šio krašto žmonės į Dusetų K. Būgos biblioteką, kur buvo paminėtos šio krašto patriotės aštuoniasdešimtosios gimimo metinės.
Zofija gimė kaimyniniame Rokiškio rajone. 1953 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą,kur įgijo istorijos mokytojos specialybę, po to atvyko dirbti į Dusetas. Tada dirbo tuometinio Dusetų rajono Švietimo skyriaus inspektore, panaikinus rajoną tampa Dusetose istorijos mokytoja. Čia ji dirbo iki pat gyvenimo pabaigos.
Istorijos mokytojos darbas šiame krašte žymus. Joje liepsnojo kraštotyrininkės entuziazmas. Juo sugebėjo uždegti ir moksleivius. Kartu su jais rinko šio krašto senovės vestuvių papročius. Stropiai užrašinėjo žmonių pasakojimus vaikai, mokėjo į tokį reikalingą darbą pakviesti ir mokytojus. Iš šių užrašytų pasakojimų gimė mokytojos apybraiža „Dusetų krašto senovinės vestuvės“. Ypač daug buvo tyrinėjami raštai ant kraičių skrynių. Jaunieji dusetiškiai kartu su Zofija Vilyte, kitais mokytojais nupiešė šimtus raštų ornamentų ant kraičių skrynių. Buvo paruošti net trys albumai, surinkta kita medžiaga apie šio krašto vestuvių papročius. Labai gerai dusetiškių kraštotyrininkų darbai įvertinti Lietuvoje. Visa medžiaga buvo eksponuojama Maskvoje, tuometinėje Liaudies ūkio parodoje. Dusetiškių darbas įvertintas sidabro medaliu.
Dusetiškiai domėjosi ir šio krašto kalvystės darbais. Ypač Zofiją sudomino kalvių gaminamos saulutės, kurios statomos ant kapų, vietoj kryžių. Šios saulutės buvo perpiešiamos ant popieriaus, ruošiami aplankai.
Tačiau tai ne visi mokytojos darbai. Dusetų kraštotyrininkai stropiai rinko ir prisiminimus apie žemietį kalbininką Kazimierą Būgą. Garsėja Dusetos ir žirgų lenktynėmis ant Sartų. O kur dainos, giesmės, patarlės, priežodžiai. Mokytoja jautė ne tik didelę meilę gimtajam kraštui, bet ir turėjo neįprastą talentą sudominti savo sumanymais visus mokinius, mokytojus. Kartu su mokytoja Danute Stankevičiene surinko ir paruošė aplankus „Dusetų apylinkių audėjų raštai“, „Dusetų apylinkės folkloras“. Įdomi surinkta medžiaga apie liaudies mediciną, kurioje yra patarimų kaip gydyti liaudies priemonėmis vieną ar kitą ligą. Zofijos Vilytės, jos mokinių ir kolegų darbus suskaičiuoti ir išvardinti be galo sunku. Gyvenimo pabaigoje buvo sumaniusi Dusetų mokykloje įkurti šio krašto kraštotyros muziejų. Daug ir čia tyrinėtoja padarė. Niekas negalėjo priversti atsisakyti šios idėjos, net sunkiai sirgdama ji užbaiginėjo muziejaus tvarkymo darbus.
Tik vienintelė mirtis privertė palikti neįgyvendintą idėją. Dusetose prie namo, kuriame gyveno Zofija, kraštotyrininko Algimanto Žilėno iniciatyva yra atidengta atminimo lenta, kurioje rašoma: „Čia gyveno žymi Zarasų krašto veikėja, mokytoja, kraštotyrininkė Zofija Vilytė“.
Iš ties gražių žodžių tą popietę apie kraštotyrininkę, mokytoją Zofiją Vilytę pasakė jos kolegos, mokiniai, bičiuliai. Ji visada buvo kupina meilės, šilumos žmogui, nuoširdumo ir gerumo.
Kalbėjo dailininkas, buvęs šios mokyklos direktorius Raimondas Gapšys. Tai buvo žmogus, prie kurio traukte traukė aplinkinius, niekas negalėjo jai atsakyti. Ir kiekvieną jos prašomą darbą atlikdavo nuoširdžiai. Ši krašto šviesuolė paliko neįkainojamą turtą. Su jauduliu balse kalbėjo apie kolegę mokytoja Danutė Stankevičienė. Jai Zofija buvo šaltinis, iš kurio sėmėsi entuziazmo, naujų idėjų. Jos dėka D. Stankevičienė tapo kraštotyrininke ir šį pomėgį išsaugojo iki dabar. Mokytoja nežinojo kas yra pyktis, pavydas. Stebėjosi, kaip mokiniai noriai eidavo į mokytojos Zofijos Vilytės rengiamus vaidinimus, etnografines šventes, pokalbius. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokytoja Gražina Makaveckienė pasidžiaugė, kad jai teko laimė būti mokytojos mokine. Susitikimai su ja, kraštotyrinės ekspedicijos liko nepamirštamos visam gyvenimui. Mokytoja prisiminė, kaip ji kartu su savo bendraamžiais dalyvavo kraštotyrinėje ekspedicijoje Rokiškio rajone. Buvo nutarta suvaidinti senovines šio krašto vestuves. Pasirinkta graži vieta prie piliakalnio, moksleiviai pasipuošė vestuvininkų drabužiai. Reikėjo tik arklių, ant kurių atjos jaunieji su svita. Dusetų krašte mokytojai tai nebūtų problemų. Išsprendė šią problemą ir tą vasarą Rokiškio rajone. Prieš pat senovės vestuvių vaidinimą atrieda arkliais kinkytos bričkos. Ir kiti darbai degte degė jos rankose. Mokytoja prisiminė, kad jau vos ne du dešimtmečiai iš mūsų tarpo išėjo mokytoja Z. Vilytė. Sakoma, kad nepakeičiamų žmonių nėra, bet tai netiesa, mokytojos Z. Vilytės šiame krašte niekas pakeisti nebegalėjo.
Apie mokytoją prisiminimais dalijosi buvęs mokyklos direktorius Jonas Vaitonis, jos draugė mokytoja Albina Rapalienė, dusetiškė Irena Sakalauskienė. Daug gražių žodžių nenuilstamai kraštotyrininkei pasakė Zarasų krašto kraštotyros muziejaus muziejininkė Laima Raubiškienė. Popietėje kalbėjo Zarasų rajono mero pavaduotojas Vytautas Sekonas, rajono viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė. Jie mano, kad būtina ir toliau saugoti šio krašto šviesuolės atminimą. Reikia baigti jos darbus ir sutvarkyti šio krašto kraštotyros muziejų.
Gražiai šventėje skambėjo Zarasų kultūros centro folklorinių ansamblių dalyvių, vadovaujamų etnografės Rimos Vitaitės, atliekamos senovės dainos.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra