Noro yra – veiklos tikrai bus

Autorius: Data: 2012-06-21, 13:38 Spausdinti

Neretai girdime sakant, jog mažesniuose miesteliuose gyvenančiam jaunimui trūksta veiklos, nėra kuo užsiimti, stinga erdvės, kur jaunas žmogus galėtų save atskleisti, išreikšti.

Todėl šį kartą siūlome Jums pažintį su Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleiviu Tomu Seliatyckiu. Ir tikrai ne šiaip sau. Šis šešiolikmetis aktyvus Šalčininkų 11-osios šaulių kuopos šaulys, dalyvauja skautiškoje veikloje, mokyklos visuomeninis gyvenimas jam taip pat ne svetimas. Galbūt kai kam tai pasirodys nereikšminga, tačiau juk nuo mažų darbų ir prasideda didžiosios pergalės.

Nuo kelerių metų esi Lietuvos šaulių sąjungoje (LŠS) ir kaip įsitraukei į šią veiklą?

LŠS lankau nuo 13 metų. Apie ją girdėjau ir anksčiau, bet nežinojau, ar aš esu tam pasiruošęs, nes tuo metu buvau skautas. Per Lietuvos kariuomenės dienos šventę mokykloje išvydęs šaulių pristatymą galutinai apsisprendžiau, nuėjau tiesiai pas kuopos vadą Eimantą Tamulyną ir paklausiau, kada galėčiau prisijungti prie jaunųjų šaulių. Jis man pasakė, kada ateiti į susirinkimą. Tada ir prasidėjo sukarintas mano gyvenimas.

Kodėl būtent LŠS?

Į LŠS stojau todėl, kad jaunieji šauliai čia labai gerai paruošiami tarnybai kariuomenėje, o tarnauti kariuomenėje yra mano svajonė nuo pat vaikystės.

Esi dar ir skautas. Suspėji visur? Ar ši įvairi visuomeninė veikla nedaro neigiamos įtakos mokymosi rezultatams?

Veiklos turiu iš ties labai daug, bet jeigu viską suderini ir atsakingai apskaičiuoji savo jėgas, tai nėra problema. Toks mano gyvenimo būdas neigiamos įtakos mokymosi rezultatams nedaro. Aš manau, bendras pažymių vidurkis 8 – nėra jau taip blogai.

Ką tau pačiam duoda buvimas tokiose organizacijose? Jautiesi kažkuo besiskiriantis nuo savo bendraamžių dėl to?

Per penkerius metus būdamas šiose organizacijose aš aplankiau beveik pusę Lietuvos, susiradau daug naujų draugų įvairiuose miestuose, pabaigiau daug kursų, kurie man padės ne tik veikiant LŠS ir LSS (Lietuvos skautų sąjunga), bet ir asmeniniame gyvenime. Būnant šiose organizacijose mano pasaulėžiūra pasikeitė 180 laipsnių, aš pradėjau suprasti, ko noriu iš šito gyvenimo.

Esi patriotas? Kaip apskritai suvoki, kas yra patriotizmas?

Taip, aš esu patriotas. Sąvoką patriotas aš suprantu taip: tai žmogus, kalbantis savo šalies kalba, gerbiantis jos tradicijas, simboliką, visada pasiruošęs užstoti savo šalį ir reikalui esant ginti jos laisvę ir nepriklausomybę.

Ar, tavo manymu, šiandien apskritai suderinami šie du dalykai: jaunas žmogus ir patriotizmas, tautiškumas?

Jaunas žmogus ir patriotizmas – šie dalykai suderinami visada, bet pastaruoju laiku dalis jaunimo tapo labai materialistiški ir vertina savo šalį ne pagal jos tradicijas, dvasines vertybes, o pagal atlyginimus ir sąskaitas.

Ką norėtum pasakyti ir palinkėti tiems, kurie skundžiasi, kaip viskas blogai, kaip Lietuvoje negerai….?

Net jeigu Lietuva būtų ant bedugnės krašto, aš niekada nepasakyčiau, kad mano šalis yra bloga ir, kad reikia iš jos bėgti į Airiją ar šiaip kur. Kaip vienas žmogus yra sakęs: „Dabar žmogus neturi klausti, ką jam duos tėvynė, o turi užduoti pats sau klausimą, ką jis gali duoti tėvynei!“ Taigi turime bandyti patys kaip nors savo tėvynei padėti.

Ar turi savo idealą, žmogų, kurio pavyzdžiu remiesi? Kas jis?

Taip, tai mano buves pankrationo treneris Aleksandras Valdaicevas. Šis žmogus man padėjo pačiam sau įrodyti, kad visko turi siekti pats ir niekada nieko nebijoti.

Tai kaip įveiki savo baimes? Beje, o ko bijai labiausiai?

Aš apie baimes apskritai stengiuosi negalvoti.

Trys tavo gyvenimo tiesos (taisyklės), kurių visada stengies laikytis.

Žmogus nežinantis savo praeities – yra be ateities.

Žiurėk į gyvenimą ne pro rožinius akinius.

Nebijok pripažinti, kad esi neteisus.

Pačiam dažnai tenka tai pripažinti?

Na, ne taip jau ir dažnai, bet jeigu suklystu arba esu neteisus, tai pripažįstu savo klaidą, nes žmogus negali būti tobulas.

Tomo ateitis. Kokie planai šiuo klausimu?

Planuoju pabaigti Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją ir eiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Taip pat stoti į aukštąją mokyklą (dar tiksliai nežinau, ką rinkčiausi studijuoti, bet ką nors susijusį su Lietuvos istorija).

Papasakok apie savo laisvalaikį. O gal jam nebelieka laiko?

Laisvalaikiui man laiko tikrai pakanka. Jį dažniausiai praleidžiu kur nors su savo draugais, einu prie ežero pažvejoti arba į mišką pastovyklauti, nes namie ilgiau nei trijų valandų išsėdėti nebegaliu.

Jeigu turėtum galimybę čia ir dabar išpildyti vieną savo svajonę, kokia ji būtų? Kodėl?

Mano svajonė yra turėti nelabai dideli namą miško viduryje. Savo gyvenimo aš be gamtos neisivaizduoju.

Dėkodami už nuoširdumą, linkime ne tik šios, bet ir kitų svajonių išsipildymo bei sėkmės tolimesnėje veikloje.

Kalbėjosi Renata Kalinauskaitė

Nuotraukoje: T. Seliatyckis

Rytų Lietuva , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra