NKVD ir NKGB kovoja su klasiniais priešais geležinkeliuose

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Praslinkus vos keliems mėnesiams nuo 1940 m. Lietuvos okupacijos į Lietuvos geležinkelių padalinius, LKP(b) CK iš Maskvos plūstelėjo laiškai, direktyvos kaip greičiau susidoroti su buržuaziniais nacionalistais. Jau tų pačių metų vasarą į nuolatinį darbą iš Maskvos bei Rusijos platybių į Lietuvą buvo atsiųsta 1,5 tūkstančio valdininkų. Daugelis iš jų darbavosi NKGB bei NKVD organuose. Čekistai didžiausią dėmesį skyrė Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio bei kitų miestų geležinkeliams, kuriuose buvo daugiausia “priešų”.
Pokario metais dar daugiau šių kadrų atvyko iš pačių įvairiausių Rusijos rajonų. 1944–1945 metais atvykėliai turėjo užtikrinti besąlygišką viso liaudies ūkio šakų normalų funkcionavimą, “sustiprinti” geležinkelių vadovaujančius kadrus, operatyviai atsikratant vietos nacionalistinių elementų. Vien nuo 1944 metų vasaros į Lietuvą atvyko tūkstančiai darbuotojų įvairių liaudies ūkio specialistų 901, NKVD – 3258, NKGB – 929, geležinkelininkų 2050 (LVOA, F. 1771, Ap. 8, B. 2421, L.11). Taigi pats gausiausias specialistų būrys – tai NKVD ir NKGB. Iš archyvinių dokumentų matyti, jog būtent šių specų ypač daug darbavosi Lietuvos geležinkelio saugumo, milicijos, prokuratūros, teismo bei kituose geležinkelių padaliniuose. Netrukus į Lietuvą plūstelėjo naujas 6116 kadrų desantas (LVOA, F. 3377, Ap. 48, B. 1020, L. 8). Praktiškai “broliška” pagalba buvo teikiama per visą sovietinį laikotarpį, pamažu išstumiant iš svarbiausių geležinkelio sferų absoliuči daugumą vietos gyventojų (dokumentuose rašoma lietuviškųjų ir lenkiškųjų “nacionalistų”).
Vien LKP(b) Vilniaus miesto Tarybų rajono struktūriniuose padaliniuose buvo tokie pagrindiniai “atramos” punktai, kur pirmavo NKVD ir NKGB darbuotojai: Lietuvos kelių skyriaus milicija, Pabaltijo geležinkelio Vilniaus stoties, Pabaltijo geležinkelio Vilniaus stoties lokomotyvų depo, Vilniaus stoties vagonų depo, dizelinių traukinių depo, Pabaltijo geležinkelių signalizacijos, ryšių distancijos ir t.t. Vien Vilniaus mieste buvo Lietuvos Vakarų apygardos teismas ir prokuratūra, Lietuvos geležinkelio linijinis teismas, NKGB transporto skyrius, Lietuvos geležinkelio VRM apsaugos valdybos milicijos kelių skyrius, MGB transporto, MGB, MVD apsaugos d`iviziono 7-tas skyrius ir daugelis kitų.
Vilniaus miesto NKGB viršininkas Salminas 1944 m. spalio 14 d. informuoja LKP CK apie traukinio “Liter K-93 susprogdinimą Jašiūnų–Stasylų geležinkelio ruože. Minėtą įvykį tyrė geležinkelio NKGB ir NKVD net 70 –ties darbuotojų grupė. Vėliau tyrimą atliko “Smerš”. Buvo sulaikyti kelių prižiūrėtojas Stanislovas Kemidovas – lenkas, budėtojas Morozovas – rusas, Runadas Jackevičius – lenkas ir kt. Kartu informuojamas LKP CK. Vilniaus, Kauno, Kazlų Rūdos, Pabradės, Turmanto, Naujosios Vilnios, Varėnos ir kituose geležinkelio ruožuose, siekiant užkirsti kelią panašiems įvykiams, sustiprinta NKGB ir NKVD bei kitų specialių tarnybų veikla (LVOA, F. 1771, Ap. 7, B. 92, L. 63–64).
1944 m. gruodžio 23 d. Lietuvos geležinkelio KGB informuoja LKP CK apie nepatikimų kadrų “šukavimą”. Nutarta surengti operatyvų kadrų atestavimą. Lentelėje nurodoma, kad iš 516 mašinistų neatestavo net 138, krosniakurių – 80, garvežių šaltkalvių – 885, tekintojų – 112, suvirintojų elektra – 52, kelių darbininkų net 3566. Informacijos pabaigoje nurodoma, kad KGB organai per organizuotus tariamus atestacijos koštuvus nepraleido net 8403 įvairių specialybių darbuotojų (LVOA, F. 1771, Ap. 7, B. 92, L. 72–74).
1946 m. balandžio 9–10 dienomis vyko pirmoji Vilniaus miesto LKP Tarybų rajono konferencija, kurioje kalbėjęs NKGB transporto skyriaus viršininkas Salminas ypač akcentavo, jog lietuviškieji “buržuaziniai nacionalistai” tebevykdo diversijas, žudo vadovaujančius darbuotojus. Buvo demaskuotos kelios kenkėjiškos ir labai pavojingos tarybų valdžiai grupės. Visa ši “banda” – tai rinkinys žandarmerijos, policininkų, buožių, vokiškųjų šnipų ir kitų pavojingų elementų” (LVOA, F. 3399, Ap. 4, B. 2, L. 14).
1945 m. vasario 15 d. LKP Vilniaus miesto partinis aktyvas svarstė LKP CK IV plenumo išvadas. Pranešėjo – LKP miesto komiteto sekretoriaus Fiodorovičiaus kalboje vyravo: “lietuviškieji-vokiškieji ir lenkiškieji-vokiškieji nacionalistai”. Net tokio pavadinimo yra pranešimo skyrelis. Tame pačiame forume kalbėjęs Vilniaus geležinkelio mazgo partinės organizacijos sekretorius Čilingiris akcentavo kadrų valymą, bendradarbiavimą su saugumo organais. Liaudies priešai, anot jo, prasiskverbę į geležinkelininkų gretas tebedirba kenkėjišką darbą. Vien garvežių depe areštuota 40 geležinkelininkų, ne mažiau saugumas suėmė vagonų depe. Partinis komitetas, norėdamas padėti NKVD organams, išrinko 20 komunistų ir komjaunuolių trims milicijos brigadoms suformuoti (LVOA, F. 3109, Ap. 3, B. 11, L. 57–60). Šiame pasitarime kalbėjęs A.Sniečkus ragino greičiau susidoroti su lietuviškaisiais-vokiškaisiais ir lenkiškaisiais-vokiškaisiais nacionalistais. Piktinosai, jog šį darbą iš esmės dirba tik NKVD ir NKGB (ten pat, L. 125).
1950 m. rugpjūčio 16 d. Vakarų apygardos partiniame susirinkime buvo nurodyta, jog su draugo Stalino pagalba, vykdant išmintingą partijos politiką, kurios dėka sėkmingai Lietuvoje kovojama su reakcinėmis, nacionalinėmis jėgomis, Amerikos ir Anglijos šnipais ir diversantais, norinčiais pasmaugti revoliucinius iškovojimus Lietuvoje. Charakteringa, jog šiame forume dalyvavo 189 rusai, 26 ukrainiečiai, 34 baltarusiai, 1 komis, vienas moldavas ir nei vieno lietuvio bei lenko (LVOA, F. 3109, Ap. 5, B. 297, L. 20–22).
Aliarmuojantys pranešimai skriejo iš žemutinių čekistų grandžių į centrą Vilniuje, o šis informavo LKP CK, partijos miestų ir rajonų komitetus, apie pačius svarbiausius įvykius – Maskvą. 1945 m. vasario 6 d. LTSR darbo rezervų valdybos viršininkas B.Morkūnas informavo LKP CK, kad MGB areštavo geležinkelininkų mokyklos direktorių Jokimą Jušką, kaip “nacionalistą” ir labai pavojingą elementą. Daug pavojingų geležinkelininkų saugumo organai areštavo Kaune, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Radviliškyje (LVOA, F. 1771, Ap. 8, B. 162, L. 187).
1945 m. gegužės 1 d. Lietuvos geležinkelininkų Kauno skyriaus MGB viršininko pavaduotojas Šmerkinas išsiųstame rašte LKP Kauno miesto komiteto sekretoriui Gabdankai rašė: “smukusi geležinkelininkų darbo drausmė, sąmoningai žlugdomos gamybinės užduotys. Vagonų depe nesirūpinama kadrais, aiškiai matomi kenkėjiškos veiklos požymiai, pavyzdžiui, suvirinimui tiekiama su smėliu sumaišyta anglis…”
1945 m. rugsėjo 20 d. Kauno MGB savo partiniame susirinkime akcentavo, jog būtina greičiau likviduoti nacionalistinį pogrindį, greičiau išvyti bei areštuoti klasinius priešus, apvalyti aparatą nuo šnipų ir diversantų (LVOA, F. 3110, Ap. 1, B. 40, L. 75–78).
Tų pačių metų rugsėjo 5 d. vyko Kauno miesto partinio aktyvo susirinkimas, kuriame dalyvavo ir pats M.Suslovas. Šiame forume kalbėjęs Kauno geležinkelio ruožo viršininkas Akolzina nurodė, jog partinė organizacija labai silpnai dirbo likviduojant lietuviškuosius buržuazinius nacionalistus. Transporte dar daug priešiškų elementų… geležinkelyje įvyko daug sprogimų, kuriuos organizavo priešas. Reikia vieną kartą viską užbaigti. (ten pat, p.50). 1946 m. liepos 15 d. Kauno geležinkelio stoties KGB susirinkime buvo pabrėžta, kad čekistų atkaklaus darbo dėka vis daugiau sunaikinama, sugaunama ir išaiškinama įvairiose geležinkelio tarnybose veikiančių klasinių priešų. Tačiau antitarybiniai elementai lengvai savo ginklų nesudeda ir nesudės. 1946 m. liepos 5 d. Aleksote ir Kalnėnuose, Kazlų Rūdoje ne kartą susidūrė traukiniai, buvo avarijų (LVOA, F. 1052, Ap. 1062, B. 1, L. 6).
1946 m. balandžio 22–24 dienomis vykusioje LKP Kauno miesto antroje partinėje konferencijoje J.Grigalavičius ataskaitiniame pranešime sakė: “Kauno miestas – tai vienas iš priešo pogrindžio centrų, iš kur lietuviški-vokiški nacionalistai semia savo jėgas… į čia sueina siūlai iš kitų pogrindinių centrų… išaiškinta per 120 organizacijų ir grupių” (F. 3110, Ap. 1, B. 71, L. 52).
Tų “klasinių priešų” pakankamai veikė faktiškai visuose geležinkelio ruožuose. Tai atsispindi ne viename archyviniame dokumente. 1948 m. balandžio 15 d. Kauno geležinkelio stoties partinės organizacijos susirinkime buvo pabrėžta, kad dispečerinės tarnybos sąmoningai ne visuomet informuoja apie atvykstančius traukinius. Dėl to ne tik sutrinka normalus eismas, bet ir padaugėja avarijų (LVOA, F.1080, Ap. 1080, B. 10, L. 19–20).
1949 m. vasario 5 D. LKP Kauno miesto IV partinėje konferencijoje kalbėjęs KGB Kauno miesto viršininkas nurodė, kad klasinis priešas keičia savo taktiką, ieško naujų savo veiklos formų ir metodų. Šiuos jo žodžius akivaizdžiai patvirtino 1949 m. kovo 12 d. Kauno geležinkelio KGB susirinkimas, kuriame buvo pabrėžta, jog labai bloga padėtis Kazlų Rūdos geležinkelyje. Ten pernelyg dažnai vyksta avarijos, o vietos čekistai tiesiog nesusidoroja su jiems iškeltais uždaviniais. Būtina padaryti labai rimtas išvadas (F.1052, Ap., B. 1, L. 15–16).
Čekistams kėlė nerimą vis gausėjantys nepageidautini reiškiniai daugelyje geležinkelių ruožų. 1950 m. buvo sudaryta komisija, tikrino Kauno geležinkelio poliklinikos kadrus, ieškodama užsimaskavusių priešų bei užsienio agentų. Pažymoje šiuo reikalu nurodoma, kad 1950 metų rugsėjį čia dirbo 107 darbuotojai, tarp jų – 24 gydytojai, 28 vyresniojo ir 23 jaunesniojo personalo. Net 79 jų šioje poliklinikoje dirbo hitlerinės okupacijos metais. Įtarimą kėlė šios poliklinikos vedėjas Leonas Kisielius, gimęs ir mokslus ėjęs Berlyne, vėliau Vienoje, o universitetą baigęs Italijoje, moka vokiečių, prancūzų, italų, anglų ir ispanų kalbas. Tai gana įdomi ir mįslinga asmenybė. 1941–1943 m. jis buvo gete, nuo 1943 m. Vokietijos lageriuose, o dabar čia vadovauja poliklinikai. Taip pat gete buvę gydytojai Aronas Fileris, Leiba Taltas. Pabaigoje daroma išvada, jog tai labai abejotinos asmenybės, būtina kruopščiai patikrinti šiuos geležinkelininkų poliklinikos darbuotojus ir pakeisti juos patikimais (F. 1048, Ap. 4, B. 23, L. 93–94).
1946 metais įvykių geležinkeliuose ypač pagausėjo. Geležinkelių ruožuose veikė daug rezistencinių grupių, kurių veikla siutino KGB bei kitus administracinius organus. Avarijos, traukinių susidūrimai, garvežių ir vagonų “remontas” didino avarijų skaičių. Jos vyko Kazlų Rūdoje, Naujojoje Vilnioje, Kauno, Kaišiadorių, Klaipėdos bei kitose vietose. Masiškai atleidinėjami geležinkelininkai iš einamų pareigų, o į jų vietas sodinami pareigūnai iš kitų vietovių. 1946 m. geležinkelininkų gretas papildė net 546 įvairių specialybių žmonės, 398 buvo komandiruoti iš “plačios tėvynės” ir 148 vietiniai. Per 1946 metus atleista iš darbo 330, teismo sprendimu – 20, 43 dezertyrai, 26 areštuoti.
Tačiau diversinių aktų nesumažėjo. Marijampolės–Vinčių 22 kilometro ruože buvo įpjautas 8 metro aukščio tilto tošelis, susprogdinti bėgiai. MGB nustatė, jog tai “Sidabro” “gaujos” darbas – taip čekistai titulavo partizanus. Dėl šio sprogimo areštuoti 9 žmonės. Panašūs įvykiai minimi ir kituose dokumentuose.
1947 m. vasario 9 d. Lietuvos geležinkelių MGB informavo A.Sniečkų, kad geležinkelyje iškelta 18 baudžiamųjų bylų, patraukti baudžiamojon atsakomybėn 52 žmonės, 43 areštuoti. Karinis tribunolas išnagrinėjo 6 bylas, 8 kaltinamieji buvo nuteisti 10-čiai metų, 6–5 metams, įvairiam laikui – 11, dėl avarijų ir katastrofų nuteisti 32 žmonės. (LVOA, F. 1771, Ap. 10, B. 280, L. 1–2, 6, 28).
Toje pačioje informacijoje nurodoma, kad Virbalio geležinkelio stotyje areštuoti ginkluotos grupės nariai Kazys ir Juozas Demioniai, Nikolajus Beliajevas, Piotras Skripkinas ir kiti. 1947 m. gegužės 20 d. Žasliuose areštuota ginkluota grupė. Iki 1947 m. gegužės 1 dienos buvo ieškoma net 214 dezertyvavusių geležinkelio darbuotojų.
Su grifu “Visiškai slaptai” Lietuvos geležinkelių MGB informuoja A.Sniečkų apie masines nelaimes geležinkeliuose. Vien per pirmą 1947 metų pusmetį geležinkeliuose užregistruota net 122 nelaimingi atvejai, per kuriuos žuvo 72 žmonės ir 37 sužeisti (LVOA, F. 1771, Ap. 10, B. 280, L. 29–43).
1948 m. balandžio 8 d. Lietuvos geležinkelių MGB informuoja LKP CK, kad netinkamai parenkami kadrai, prarastas politinis budrumas. Antai Vakarų apygardos vagonų depo vyr. inžinieriaus pareigoms paskirtas Ofsėjus Romas, kurio tėvas Kaune turėjo degtukų fabriką, avalynės dirbtuves, kelis gyvenamuosius namus, pieno įmonę, Smetonos laikais lankėsi Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, laisvai kalba 8 kalbomis. Analogiškai charakterizuojami ir kiti geležinkelininkai. Tų pačių metų vasario 11 d. su grifu “Visiškai slaptai” Lietuvos geležinkelių MGB informuoja LKP CK, kad vasario 6 d. Kretingos geležinkelio stotyje ant stulpo buvo iškabintas lapelis, agituojantis nedalyvauti rinkimuose į LTSR AT. Vasario 8 d. Utenos–Trumbatiškių ruože nupjauti 8 telegrafo stulpai, padegtas tiltas. Nurodoma, kad čekistų ir kariškių operacijos metu žuvo Šiaulių geležinkelio MGB kapitonas ir 5 MVD kariai. Informacijoje pažymima, kad geležinkeliuose paskleisti antitarybinio pobūdžio lapeliai, “banditai” užpuldinėja geležinkelininkus. Batakių–Tauragės ruože buvo išardytos bėgių sandūros, Panevėžyje nušautas MGB įgaliotinis, Kartenoj pažeisti ryšiai, o Gulbinų geležinkelio stotyje sugadintas pastatas. Iš kitų gausybės analogiškų faktų MGB vadovybė daro išvadą, jog tai diversantų ir vietos nacionalistų darbas, kurie tikisi, jog JAV ir Anglija užpuls SSRS ir nuvers tarybų valdžią. Tikėjimas, kad SSRS bus užpulta, rodo vis aktyvėjantys “banditinių” gaujų veiksmai. JAV ir Anglijos agentūra tebemaitina nacionalistinį pogrindį Lietuvoje. Nurodoma sustiprinti budrumą, dar intensyviau kovoti su tarybų valdžios priešais Lietuvos geležinkeliuose.
1947 m. balandį areštuotas Vilniaus geležinkelininkų technikumo Nr. 1 jaunimo organizacijos (Lietuvos laisvės armijos) narys Balilys tvirtino, kad greitai JAV ir Anglijos valdžia nuvers tarybų valdžią Lietuvoje. Buvęs geležinkelininkas “N” (dokumente, matyt, konspiraciniais sumetimais nenurodoma pavardė) tvirtino, kad SSRS susikompromitavo…, o Lietuvos partizanai (dokumente iš žodis kabutėse) padės amerikiečiams ir anglams nuversti tarybų valdžią Lietuvoje.
Areštuotas anglų šnipas “Š” (nuteistas) prisipažino, kad jis buvo užsienio lietuvių komiteto ir anglų rezidento Klimavičiaus užverbuotas. MGB areštuotas Kauno geležinkelio stoties iešmininkas “L” buvo užverbuotas amerikiečių žvalgybininko Rimo. Būtent jo pavedimu jis skleidęs antitarnybinę propagandą (LVOA, F. 1771, Ap. 11, B. 283, L. 43).
1947 m. Lietuvos geležinkelių MGB išaiškino Šiaulių geležinkelio mazge Lietuvos laisvės kovotojų grupę: Stasį Kubilių, dirbusį Geležinkelių valdyboje, Šiaulių depo stalių Joną Mačiulskį ir Otoną Vainutį, sandėlininką Ksavera Rimavičių, Kazį Sipavičių, Jokūbą Margevičių. Kazį Bratinską, Joną Stankų ir kitus. Visi jie buvo areštuoti, teisiami. Toje pačioje pažymoje nurodoma, jog dar 1945 m. Šiaulių geležinkelio mazge buvo įkurta “LLA” “nacionalinė” karinė sukilimo organizacija. Tai patvirtino areštuotasis Mačiulskis. Šios organizacijos nariai tarp geležinkelininkų skleidė antitarnybinę propagandą, melagingas žinias apie prasidėsiantį karą, platino antitarybinę literatūrą, dargi rinko pinigus, teikė paramą “banditų” gaujoms, veikusioms Šiaulių apylinkėse, – nurodoma išsiųstoje pažymoje į LKP CK. Visi šios organizacijos nariai buvo nuteisti iki 10 metų kalėjimo (LVOA, F. 1771, Ap. 11, B. 283, L. 51–52).
Tame pačiame dokumente nurodoma, jog Vilniaus geležinkelio stoties MGB per savo agentūrą gavo informaciją, kad Žaslių geležinkelio stotyje veikia antitarybinė organizacija, kuriai vadovauja geležinkelio stoties viršininkas Viktoras Jurevičius, palaikantis ryšius su Kaišiadorių stotyje veikiančia ginkluota “banditų” gauja. Žaslių geležinkelininkai remia juos maisto produktais, rengia nelegalius pasitarimus, skleidžia antitarybinę propagandą, ruošiasi diversiniams aktams. Nebuvo jokių abejonių, nurodoma dokumente, kad Žaslių geležinkelininkams tiesiogiai vadovauja ir įvairias užduotis duoda “banditai”. Per tardymą nustatyta, kad areštuoti Viktoras Jurevičius, Edvardas, Jonas, Antanas ir Stasys Žilinskai, Aleksas Bagdonavičius ir kt. dar hitlerinės okupacijos metais palaikė ryšius su lietuviškaisiais “nacionalistais”. Savo susirinkimuose jie aptarinėjo kovos formas ir metodus prieš tarybų valdžią, dėjo viltis į JAV ir Anglijos imperialistus. Jie laukė nurodymų, kada pradėti diversinius aktus Lietuvos geležinkeliuose, savo butuose slėpė “banditus”, rengėsi užpulti valstybinį banką, apiplėšinėjo praeinančių traukinių vagonus – tokie kaltinamai buvo Žaslių geležinkelininkams. Po ilgų tardymų, daužymų jie buvo nuteisti iki 10 metų laisvės atėmimo (LVOA, F. 1771, Ap. 11, B. 283, L. 52–53).
Iš archyvinių dokumentų, matyt, kad Lietuvos geležinkeliuose pokario metais nuolat augo ir stiprėjo rezistencinė kova. Fonduose daugelyje bylų gausu ne tik MGB, bet ir kitų administracinių organų pranešimų bei informacijų. Žinoma, dominuoja MGB. Jų raštai daugiausia adresuoti A.Sniečkui. Pravartu grįžti į 1945–1947 metus. Viename iš pranešimų nurodoma, kad 1945 m. gruodžio 15 d. į Kuršėnų geležinkelio stotį atvyko traukinys Nr.1262. Šiaulių depo mašinistas Bronius Bražas ir jo padėjėjas Julius Udrakis ištirpino pakuros saugiklius ir patys pabėgo. Vien per paskutiniuosius du 1945 metų mėnesius už avarijas ir kitus šiurkščius pažeidimus teismui perduota 15 geležinkelininkų, įvairiomis bausmėmis nubausti 109 geležinkelininkai.
1946 m. Lietuvos geležinkelių MGB informuoja A.Sniečkų, kad Sudergio–Troškūnų tarpstotyje prekinio-keleivinio traukinio aštuntame vagone įvyko sprogimas. Nustatyta, kad tai “Napaleono” grupės “banditų” Masilio ir Skardžiaus diversinis aktas. Diversantai buvo persekiojami, susišaudžius 11 nukauta (LVOA, F. 1771, Ap. 9, B. 266, L. 5–9).
Šiaulių geležinkelio MGB 1947 m. Rokiškio geležinkelio stotyje išaiškino veikiančią “banditų” grupę “Kapinės”, kuri dar 1941 m., prasidėjus karui, susiformavo ir ginklu kovojo su besitraukiančia tarybine armija. Kai šios grupės nariai buvo areštuoti, 1947 m., pavyko išaiškinti daugiau jų bendraminčių užsimaskavusių ir dirbusių įvairiuose geležinkelio ruožuose. MGB organai suėmė Šiaulių geležinkelio drezinos vairuotoją Vladą Kilių, Rokiškio geležinkelininkus: Petrą Dzenį, Edvardą Medalinską, Antaną Augulį, Vladą Žeižį, Bolių Apolainį, Antaną Saulį, Joną Minkevičių ir kitus. Lietuvos geležinkelių valdybos MGB 1947 m. areštavo geležinkelių valdybos darbuotoją Žareiką kaip užsienio žvalgybininką. Per tardymą, kaip nurodoma dokumente, paaiškėjo, kad jis palaikė ryšius su savo broliu, tarnavusiu Lenkijos žvalgybai ir buvo paruoštas kovai prieš SSRS. “Ypatingasis pasitarimas” nuteisė Žareiką 10-čiai metų.
Tame pačiame dokumente nurodoma, kas MGB Vilniaus geležinkelininkų mokykloje aptiko tris veikusias grupes: “Atžalyną”, “Paukštelius” ir “Uodus”. Šių grupių nariai buvo agresyviai nusiteikę prieš tarybų valdžią, platino antitarybinę literatūrą, terorizavo moksleivius, stojančius į komjaunimą, agitavo prieš rinkimus, rengėsi eiti pas “banditus”. Buvo areštuoti Bronius Prunskis, Antanas Burneika, Stasys Valiukonis – iš viso 20 moksleivių.
Pažymoje nurodoma, kad aktyviai veikė ir geležinkelininkų medicinos įstaigų darbuotojai, ypač jaunimas, negalėjęs pakęsti sovietinių pareigūnų ir jų vykdomos politikos. Kaunietės medikės Elena Zdanevičiūtė, Lida Staškevičiūtė, Jankauskaitė ir kitos “banditams” pardavinėjo įvairius medikamentus bei reikalingus chirurginius instrumentus. Ypač ši veikla buvo plati 1945–1946 metais. Beveik visos Kauno miesto medicinos įstaigos į miškus siuntė medikamentus. Kaip nurodyta MGB pažymoje, areštuotas ir 15 metų nuteistas Kryževičius, per tardymą tvirtino, kad jis į antitarybinę veiklą įtraukė Kauno geležinkelio stoties ligoninės medicinos seserį Zdanevičiūtę, kurios uždavinys buvo parūpinti medikamentų ir per nurodytus ryšininkus perduoti juos “banditams”. Savo ruožtu Zdanevičiūtė į antitarnybinę veiklą įtraukė ir kitus geležinkelio medicinos darbuotojus, kurie teikė medikamentus, įrankius, tvarsliavą ginkluotoms “gaujoms”, veikusioms ir kitose apskrityse. Visi areštuoti medikai nuteisti įvairiam laikui – iki 8 metų. (LVOA, F. 1771, Ap. JJ, B. 283, L. 56.60–61).
Lietuvos geležinkelių Vakarų apygardos prokuratūra 1951 m. balandžio 3 d. išsiuntė slaptą raštą A.Sniečkui. Jame pateikiama gana plati informacija apie geležinkelininkų nusikaltimus. Nurodoma, jog vien per 1950 metus ir per 1951 metų pirmuosius du mėnesius teismas nuteisė net 935 geležinkelininkus. Geležinkelių prokuroras A.Filinas nurodo, jog vien 1949 metais, svarstytos 382 baudžiamosios bylos, 1950 m. – 353. Akcentuojama, jog ir toliau stiprėja kontrevoliucinė veikla Lietuvos geležinkeliuose. Rašte apgailestaujama, kad tiek MGB, tiek prokuratūra nesugebėjo užkirsti kelią nusikaltimams Lietuvos geležinkeliuose. (LVOA, F. 1771, Ap.108, B.22, L. 1–7). Prokuroras Filinas 1951 m. rugsėjo 19 d. informuoja LKP CK apie 6 geležinkelininkų areštą. Pirmasis sąraše – Kazimieras Daunys, gimęs 1925 m., dirbęs kelių distancijos dirbtuvių sargu. Jam buvo pateikti tokie kaltinimai: 1943 m. tarnavo vokiečių armijoje ir kariavo prieš SSRS. Vėliau pakliuvo į anglų zoną Hamburge, grįžęs į Lietuvą organizavo ginkluotą būrį. 1947 m. jis dirbo Kaliningrado geležinkelyje. Tardymo metu prisipažino organizavęs ginkluotą būrį kovai prieš tarybų valdžią. Informacijos pabaigoje nurodoma, kad tardymas baigtas ir kaltinamoji medžiaga perduota Lietuvos pasienio apygardos MVD kariniam tribunolui.
Kariniam tribunolui buvo perduoti ir P.Zimarevas, I.Žukovskis ir A.Pauliukevičius dirbę Vilniaus, Skaisgirio ir Švenčionių geležinkelio ruožuose. Kitoje informacijoje į LKP CK nurodoma, kad areštuoti 8 buvę Radviliškio geležinkelininkai. Leonardas Petrauskas buvo kaltinamas tuo, kad nuo 1945 m. buvo ginkluoto būrio “Vilkas” narys ir veikė Radviliškio–Panevėžio valsčių teritorijoje, turėjo slapyvardį “Žvalgas”. Jis su šautuvu ir pistoletu kariavo prieš tarybinę kariuomenę. Po legalizavimosi pradėjo dirbti Radviliškio geležinkelio depe ir iki pat arešto palaikė ryšius su “banditais”, kuriems parūpindavo ginklų, perduodavo žinias apie Radviliškio zonoje esančios kariuomenės judėjimą.
1951 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos geležinkelių apsaugos MGB viršininkas Markovas informuoja LKP CK, kad Lietuvos geležinkelių saugumu labai susirūpino SSRS geležinkelių vadovybė, SSRS kelių ministras Beševas. Ir jeigu Maskva susirūpino Lietuvos geležinkelių saugumu, tikslinga paminėti bent vieną SSRS generalinio prokuroro 1951 m. rugsėjo 29 dienos raštą, kuriame kaltinamas kelių prokuroras Filinas. Jame nurodoma, jog Filinas iš esmės nusišalino nuo piliečių arešto sankcionavimo, pavesdamas šį darbo barą savo pavaduotojui Borodinui. MGB veikla labai bloga. Prokuratūros darbas paliktas savieigai, nekontroliuojama pavaldinių veikla. Filino išvykos į vietas neduoda rezultatų. Už nepatenkinamą vadovavimą kelių prokuratūrai, už nevykdymą SSRS generalinio prokuroro nurodymų, taip pat už neteisingą ataskaitą Lietuvos geležinkelių prokurorui, vyriausiajam justicijos patarėjui A.Filinui pareiškiamas griežtas papeikimas (LVOA, F. 1771, Ap. 108, B. 22, L. 20–21, 30–33, 48).
Archyviniai dokumentai rado, jog partizaninis bei politinis pasipriešinimas sovietiniam režimui buvo visuotinio pobūdžio. Jis buvo apėmęs visą Lietuvą. Aktyvūs šio judėjimo dalyviai buvo ir Lietuvos geležinkeliininkai, panaudodami gana įvairiais kovos formas bei metodus. Labai didelį vaidmenį atliko inteligentija, studentija, besimojantis jaunimas. Veikė slaptos organizacijos, ėjo pogrindžio spauda. Visa tai stiprino žmonių viltis, žadino jų patriotinius jausmus.
Asmens kulto metais geležinkelininkai, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, įvairiai kovojo prie sovietinius okupantus. Daugelis jų areštuoti, teisti, įkalinti Sibiro lageriuose. MGB organai praktiškai buvo bejėgiai susidoroti su geležinkeliuose veikiančiais “klasiniais” priešais. Nors kaip matėme iš pateiktų faktų, nepaisant kadrų “čistkos”, “atestacijų” ir represijų, dar ilgą laiką geležinkeliuose buvo neramu.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra