Niekada tiek nemeluojama kaip prieš rinkimus“ (O. Bismarkas)

Autorius: Data: 2012-10-05, 11:14 Spausdinti

„Paveiksluose esu gražus ir myliu Jus“, „Išskraidrinau pusę milijono, išskraidrinsiu ir Jus“, „Mokyklas ne tik uždariau, bet ir nudažiau“ – maždaug tokie ir panašūs skelbimai puikuojasi labiausiai matomose vietose.

Lenkijos ambasada nesąžiningai užvaldytuose Pacų rūmuose svarsto buvusius, esamus ir būsimus rytų Lietuvos reikalus, pabrėždama „sensaciją“, esą čia lenkai gyvena 700 metų. Šarūnas Liekis aiškina, kad J. Pilsudskio „istorinėje Lietuvoje <…> galėjo formuotis atskira Lietuvos lenkų tauta. Galėjo likti lietuviai, kurie kalbėtų lenkiškai, o lietuvių kalba, neįgijusi valstybinės kalbos statuso, išliktų tik kažkur tolimuose kaimuose“ (15 min., 2012 09 28). Masoniškame rate tokias mintis gvildens jų šaukiamas „lietuvių – lenkų forumas“.

Kad Lietuvos istorikai nusigyveno ir nebevaldo padėties, rodo ir rugsėjo 27 d. Kaune prasidėjęs tarptautinis Baltarusijos kongresas. Svarbiausiuose jo posėdžiuose lenkų kalbėjo daugiau negu lietuvių, viešai platinta tik Lenkijos vyriausybės stipendijų programa, Varšuvos universiteto profesorius L. Žastautas, nežinodamas apie savo dvikamienę baltiška pavardę, plenariniame posėdyje šnekėjo niekus apie Vilnių, esą jis visada buvęs lenkiškas ir daugiatautis, nuslėpdamas profesorių Z. Zinkevičiaus, A. Vanago, P. Gaučo ir kitų tyrinėjimus, Rusijos gyventojų surašymus ir daugybę kalbotyros, istorijos, statistikos duomenų.

Kaip diena nuo nakties skiriasi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Lietuvoje prisistatymai. Dauguma Lietuvos piliečių jų pasisakymų Lenkijoje ir Lietuvos lenkų spaudoje neskaito, todėl pateikiame klausimus, kuriuos jų kandidatams reikėtų užduoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų rinkimų apygardose.

Klausimai Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje kandidatams

1. Kodėl jūs vadinatės Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje (lenkiškai – na Litwie), o ne Lietuvos lenkų rinkimų akcija (lenkiškai – w Litwie), taip nepripažindami Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumo ir nesilaikydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos ir Lenkijos sutarties bei kitų įstatymų?

2. Skelbiatės pradėję dirbti visos Lietuvos gerovei, o lietuvių jūsų sąraše yra mažiau negu 5 procentai. Kodėl gyventojų dauguma jūsų nepalaiko?

3. Sąrašo pirmuoju numeriu eina iki šiol taisyklingai lietuviškai neišmokęs, kaip ir daugelis kitų jo partijos narių, Valdemaras Tomaševskis. Ar jis jau nebesako „Jūsų protėviai čia turi integruotis. O mes neturime čia integruotis“ („Respublika“, 2011 04 06)? Ar jis dar neatsisakė savo tėvo, Koordinacinės tarybos lenkų teritorinei autonomijai kurti nario, programos ir po šmeižikiškais skundais prieš Lietuvą teberinks europarlamentarų parašus, rengs priešvalstybinius mitingus?

4. Sąrašo trečiuoju numeriu skelbiamas Michalas Mackevičius. Ar ne jis, Maskvoje baigęs kompartijos mokyklą, vadovavo LKP CK organo „Raudonoji vėliava“ („Czerwony sztandar“) kompartijos skyriui? Kodėl manoma, kad jis labiausiai tinkamas vadovauti ir Lenkų sąjungai Lietuvoje, o jo pavaduotoju turi būti Jedinstvos kūrėjas S. Peško? Kodėl jis aukščiausiu Lenkų sąjungos žymeniu apdovanojo šmeižikiškų piketų prie Lietuvos ambasados Varšuvoje organizatorių A. Chajevskį ir meluoja, kad Lietuvos valdžia, sudariusi lenkams geriausias sąlygas kultūrai palaikyti, turi tikslą „asimiliuoti gausiausią savo krašto tautinę mažumą“ („Magazyn Wileński“, 2012, nr. 5-6, p. 2)?

5. Lenkų rinkimų akcijos (LRA) nariai Lietuvos Seime siūlė pažeisti LR Konstituciją, šmeižė Lietuvai lojalius mokytojus, nesilaikė Seimo nario priesaikos saugoti Lietuvos žemių vientisumą, sąžiningai tarnauti Tėvynei. Kodėl jie vėl keliami kandidatais į Seimą?

6. Kodėl LRA vadovai nepataria savo nariams ir rėmėjams „Wilnotekoje“ ir kituose lenkiškuose interneto tinklalapiuose neberašyti „Lietuviai, čia Lenkija, laikas važiuoti į Žemaitiją“, „Prarasite jūsų okupuotą Vilnių“ ir t. t.?

7. Kodėl Šalčininkų rajono meras Z. Palevičius (Nr. 13) nepatenkintas, kad 20 metų ilgiau okupuotoje ir nugyventoje Rytų Lietuvoje statomos lietuviškos mokyklos („Vilniaus krašto savaitraštis“, 2012 09 13, p. 2)?

8. Kodėl Nemėžio gimnazijos direktorius Z. Maciejevskis (Nr. 18), vadovaujantis ir Vilniaus miesto švietimo ir kultūros komitetui, rūpinasi ne vietų trūkumu lietuviškuose darželiuose, o tuo, kad nebūtų laikomasi Švietimo įstatymo („Diena“, 2012 08 31)?

9. Kodėl į sąrašą įtraukta ir Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokytoja J. Sinkevič (Nr. 22), kurios auklėtiniai rašė: „Lenkija mūsų širdyse“, „užkonservuoti lietuvių galvas stiklainiuose“ ir t. t.?

10. Kodėl sąraše puikuojasi R. Cytacka (Nr. 45), demonstratyviai nesilaikanti Švietimo, Valstybinės kalbos ir kitų įstatymų, Valdininkų etikos kodekso ir kviečianti mokinius į priešvalstybinius mitingus, gatvės pavadinimą prie savo namo rašanti tik lenkiškai?

11. Kuo Lietuvą gali sužavėti A. Narvoiš (Nr. 46), kaip V. Tomaševskio pavaduotojas Lenkų sąjungos Vilniaus skyriuje koordinuojantis priešvalstybinius lenkiškų mokyklų streikų komitetus?

12. Ar gali kauniečius sužavėti Vandžiogalos zakristijonas R. Jankovskis (Nr. 61), blogai atliekantis savo bažnytines pareigas ir kurstantis tautinę nesantaiką, sutrukdęs paminėti net savo bažnytkaimio jubiliejų?

13. Oficialiame LRA sąraše slepiama, kurie jos kandidatai turi lenko kortą, yra prisiekę ištikimybę užsienio valstybei, gauna iš jos lengvatų ir dirba jos, o ne Lietuvos labui.

14. Autonomininkų darbo tęsėjai reikalauja laikytis ne Europos Sąjungos (ir Lenkijos, Latvijos, Lietuvos), pasaulio demokratinių valstybių švietimo modelio, o išlaikyti „tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį“, t. y. vykdyti 1950 m. LKP CK nutarimą dėl propagandinio darbo su lenkais.

15. Vykdydama Koordinacinės tarybos lenkų teritorinei autonomijai kurti programą LRA įsitikinusi, kad „dviejų ar net trijų kalbų vartojimas viešajame gyvenime atskirose vietovėse taps norma“. Tai reiškia, jog etninėse lietuvių žemėse reikalaujama mokėti ir vartoti ne tik valstybinę, bet ir autonomininkų kalbas, sukeliant konfliktus, buvusius Ukrainoje, Latvijoje ir kitur, pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą.

16. Autonomininkai giriasi atidarę 4 naujus darželius, bet nutyli, kad tie darželiai lenkiški kaip ir kiti jų įsteigti per du dešimtmečius. Jie atleido Kalvelių darželio vedėją vien už tai, kam priėmė pareiškimus į grupę valstybine kalba ir 16 metų organizuoja konferenciją ne „Lietuvos vaikas lietuviškoje mokykloje“, o „Lenkų vaikas lenkiškoje mokykloje“, su Radoslavu Sikorskiu pirkdami 1000 pirmokų po 1000 zlotų.

17. LRA programinėse nuostatose žadama saugoti ir propaguoti Lietuvos ir užsienio lietuvių kultūros paveldą. Tai kodėl jie naikina seniausią indoeuropiečių kultūros paveldą Dieveniškių, Tetėnų apylinkėse, kodėl atsisako net savo autentiškų pavardžių, vietovardžių, net gimtosios gudų kalbos? Kodėl neprotestuoja, kad Seinų krašte baigiamos naikinti lietuviškos mokyklos, buvo užpaišyti lietuviški vietovardžiai, lietuviškai oficialiai nerašomos pavardės, vardai, niekinami net jų kapai ir meluojama, kad etninių žemių lietuviai gyvena ypač gerai?

18. Jaunimo pilietinį ugdymą žadama remti daugiau kaip 30 nevyriausybinių organizacijų, pavaldžių autonomininkams. Jie su Lenkijos vėliavomis, uniformomis puošia Lietuvos priešų – okupacinės kariuomenės, Armijos Krajovos paminklus ir persekioja Šalčininkų mokinę, nepalaikiusią Rytų Lietuvos okupacijos, Lietuvos mokyklose iškabino šūkius „Gimiau Lietuvoje, myliu Lenkiją“. Ar reikia už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus auklėti ne Lietuvos, bet užsienio piliečius?

19. Žodžiais žadama skatinti „išvažiavusiųjų“ iš Lietuvos sugrįžimą, o darbais nuo 2010 metų LRA nariai Seime tai daryti trukdė: trijuose Seimo komitetuose blokavo mūsų prašymą sudaryti sąlygas emigrantams grįžti į Lietuvą ir dar iš to išsityčiojo laikraštyje „Kurier Wileński“.

20. Tik žodžiais žadama užsiimti „nusikalstamumo prevencija“: LRA 16 metų Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvedė vienos partijos diktatūrą ir privertė beveik 10 000 žmonių jų partijai skirti 1 % nuo pajamų mokesčio. Jeigu jie būtų demokratai, ar būtų aplenkę visas kitas partijas ir „paskatinę“ 10 kartų daugiau žmonių už jas „aukoti“ autonomininkams?

Lietuvi, jeigu nenori blogo Seimo ir Vyriausybės – balsuok!

Kiekvienas nebalsuojantis iš tikro balsuoja už autonomininkus, nes padeda gauti jiems daugiau vietų Seime.

„Vilnijos“ draugijos valdyba

Užs. nr. 22

Rytų Lietuva , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra