Nevyriausybinės organizacijos kreipiasi dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos formavimo principų ir skaidrumo

Autorius: Data: 2011-03-07, 16:45 Spausdinti

2011 m. kovo 3 d. vykusioje visuomeninių organizacijų konferencijoje buvo aptarti Valstybinės komisijos formavimo principai ir skaidrumas 2007–2011 m. Konstatuota, kad dabartinė padėtis išplečia korupcijos lauką, sudaro sąlygas neskaidriems sprendimams, viešų ir privačių interesų konfliktams.

Siekiant, kad Valstybinės Kultūros paveldo komisijos (toliau – VKPK) kaip valstybės eksperto veikla būtų objektyvi, bešališka ir skaidri, o Komisijos nariai gintų ne žinybinį, bet viešąjį – Lietuvos kultūros paveldo apsaugos – interesą, nutarta reikalauti LR Prezidentės, LR Seimo ir LR Vyriausybės dar kartą svarstyti jų paskirtus Valstybinės Kultūros paveldo komisijos narius ir pasirūpintų, kad jais taptų nepriekaištingi etiniu atžvilgiu bei neturintys ir negalintys turėti interesų konfliktų dėl savo profesinės veiklos ir (arba) kitų užimamų pareigų asmenys. Taip pat, neleisti dalyvauti rinkimuose penkioms organizacijoms, kurios nėra visuomeninės, yra šališkos ir negali atstovauti suinteresuotos visuomenei (Lietuvos muziejų asociacijai, Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai nes jas sudaro valstybinės institucijos t. y. jos nėra visuomeninės; LR restauratorių sąjungai, Lietuvos architektų sąjungai, Lietuvos archeologijos draugijai, nes kultūros paveldo srityje jos atstovauja profesinius bei verslo interesus ir dėl viešų bei privačių interesų konflikto jų atstovų dalyvavimas VKPK – neįmanomas). Prašė užtikrinti, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas organizuotų VKPK narių nuo visuomeninių organizacijų rinkimus laikydamasis įstatymų, skaidriai ir nešališkai, o nuo VKPK rinkimų nebūtų nušalintos visuomeninės organizacijos, kurios konkrečiais darbais įrodė savo gebėjimą veikti saugant kultūros paveldą.  Specialiųjų tyrimų tarnybą prašė ištirti minėtų penkių organizacijų įtraukimą į VKPK rinkimus viešųjų ir privačių interesų konfliktų bei galimų protekcinių – korupcinių ryšių aspektais. Seime veikiančias politinių partijų frakcijas, Kreipėsi į įvairias visuomenines pilietines organizacijas (kurių veikla nebūtinai susijusi su kultūra ar paveldu), piliečius išreikšti savo poziciją dėl VKPK formavimo principų ir skaidrumo.

Konstatuota, kad. nuo 2007 m padėtis nepagerėjo. Komisijos veikla nebuvo pakankamai skaidri ir principinga, nes: abejones kėlė kai kurių į ją skirtų asmenų profesinė reputacija; į ją skirti specialistai, kurių profesinė veikla ar einamos pareigos akivaizdžiai lėmė interesų konfliktą; nuo Komisijos rinkimų nušalintos visuomeninės organizacijos, kurios konkrečiais darbais įrodė savo gebėjimą veikti saugant kultūros paveldą; VKPK rinkimuose nuo visuomeninių organizacijų dalyvavo asmenys, savo veikla padarę žalą paveldo vertybėms.

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – VKPK) yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Jos uždaviniai yra ne tik formuoti kultūros paveldo apsaugos politiką bei strategiją, bet ir vertinti už šią apsaugą atsakingų valdžios institucijų veiklą. Du atstovus nuo nevyriausybinių visuomenini organizacijų leidžiama rinkti LR Seimo Kultūros ir Švietimo komiteto atrinktoms organizacijoms.

Konferencijos įgaliotas asmuo Dainius Elertas,

mob. 8 61 615 158; Tomo 2, Klaipėda; e-paštas: elertas@gmail.com

*****

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei,

Lietuvos Respublikos Seimui, jo frakcijoms ir politinėms partijoms

Specialiųjų tyrimų tarnybai,

Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos formavimo principų ir skaidrumo

Nevyriausybinių organizacijų konferencijos vykusios 2011-03-03

rezoliucija – atviras kreipimasis

2011-03-03

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – VKPK) yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Jos uždaviniai yra ne tik formuoti kultūros paveldo apsaugos politiką bei strategiją, bet ir vertinti už šią apsaugą atsakingų valdžios institucijų veiklą. Valstybės eksperto autoritetas ir veiklos skaidrumas neturėtų kelti abejonių nei visuomenei, nei aukščiausioms Valstybės institucijoms. VKPK turi būti kvalifikuota, spręsti objektyviai ir nešališkai, neturėti jokių interesų konfliktų ir veikti skaidriai. Tačiau akivaizdu, kad į moralinį autoritetą pretenduojanti VKPK iki šiol minėti veiklos principai neįgyvendinti – todėl jos sprendimai ne visuomet buvo principingi.

Jau 2007 m. nevyriausybinės organizacijos atkreipė LR Seimo, LR Vyriausybės, LR Kultūros ministerijos dėmesį į tai, kad tada išrinktos Komisijos veikla nebus pakankamai skaidri ir principinga, nes:

* didelių abejonių kėlė kai kurių į ją skirtų asmenų profesinė reputacija

* į ją skirti specialistai, kurių profesinė veikla ar einamos pareigos akivaizdžiai lėmė interesų konfliktą

* nuo Komisijos rinkimų nušalintos visuomeninės organizacijos, kurios konkrečiais darbais įrodė savo gebėjimą veikti saugant kultūros paveldą

* Komisijos rinkimuose nuo visuomeninių organizacijų dalyvavo asmenys, savo veikla padarę žalą paveldo vertybėms

2011-03-09 vykstančiose visuomeninių organizacijų atstovų rinkimuose į VKPK padėtis nepagerėjo. LR Seimo Kultūros ir Švietimo komitetas priskyrė prie visuomeninių organizacijų ir penkias tiesiogiai veikla paveldosaugos srityje vykdančias valstybės institucijas, verslo subjektus, atestuotus specialistus vienijančius profesinius susivienijimus (protokolas 2011-02-23, Nr.106-P-4). Tokia padėtis išplečia korupcijos lauką, sudaro sąlygas neskaidriems sprendimams, viešų ir privačių interesų konfliktams. Taip pat, meta dėmę aukščiausiai Valstybės paveldosaugos institucijai – VKPK. Kadangi svarbiausios VKPK funkcijos yra užtikrinti kultūros paveldo objektų, kompleksų  išlikimą bei teikti siūlymus, rekomendacijas ir objektyvų padėties vertinimą. Akivaizdu, kad:

* valstybės institucijos, verslo subjektai, atestuotus specialistus vienijantys profesiniai susivienijimai negali nešališkai vertinti nei savo, nei savo narių veiklos;

* kultūros paveldo srities atžvilgiu neatstovauja suinteresuotos visuomenės t. y. tiesiogiai negaunančios pajamų iš darbo kultūros paveldo srityje

Kaip 2007 m. taip ir 2011 m. visuomeninės organizacijos raštu skubiai prašė LR Seimo Kultūros ir Švietimo komiteto pirmininko išspręsti šią sisteminę problemą uždraudžiant dalyvauti tokioms organizacijoms. Tačiau minėtas pareigūnas, mūsų nuomone, atsakingai neįvertina viešų ir privačių interesų konfliktų žalą VKPK ir savo rašte tvirtino „Komitetas neturi pagrindo neleisti šioms asociacijoms dalyvauti rinkimuose“ į VKPK(2011-03-03 Nr. S-2011-1784).

Siekdami, kad Valstybinės Kultūros paveldo komisijos kaip valstybės eksperto veikla būtų objektyvi, bešališka ir skaidri, o Komisijos nariai gintų ne žinybinį, bet viešąjį – Lietuvos kultūros paveldo apsaugos – interesą,

REIKALAUJAME:

1. kad LR Prezidentė, LR Seimas ir LR Vyriausybė dar kartą svarstytų savo paskirtus Valstybinės Kultūros paveldo komisijos narius ir pasirūpintų, kad jais taptų asmenys

* nepriekaištingi etiniu atžvilgiu

* neturintys ir negalintys turėti interesų konfliktų dėl savo profesinės veiklos ir (arba) kitų užimamų pareigų

2. neleisti dalyvauti rinkimuose penkioms organizacijoms, kurios nėra visuomeninės, yra šališkos ir negali atstovauti suinteresuotos visuomenei:

* Lietuvos muziejų asociacijai, Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai nes jas sudaro valstybinės institucijos t.y. jos nėra visuomeninės

* LR restauratorių sąjungai, Lietuvos architektų sąjungai, Lietuvos archeologijos draugijai, nes kultūros paveldo srityje jos atstovauja profesinius bei verslo interesus ir dėl viešų bei privačių interesų konflikto jų atstovų dalyvavimas VKPK – neįmanomas

PRAŠOME:

1. užtikrinti, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas organizuotų VKPK narių nuo visuomeninių organizacijų rinkimus laikydamasis įstatymų, skaidriai ir nešališkai, o nuo VKPK rinkimų nebūtų nušalintos visuomeninės organizacijos, kurios konkrečiais darbais įrodė savo gebėjimą veikti saugant kultūros paveldą 

2. Specialiųjų tyrimų tarnybą ištirti minėtų penkių organizacijų įtraukimą į VKPK rinkimus viešųjų ir privačių interesų konfliktų bei galimų protekcinių – korupcinių ryšių aspektais

3. Seime veikiančias politinių partijų frakcijas, įvairias visuomenines pilietines organizacijas (kurių veikla nebūtinai susijusi su kultūra ar paveldu), piliečius išreikšti savo poziciją dėl VKPK formavimo principų ir skaidrumo.

Jūrinio paveldo asociacija (buv. Jūrinio kultūros paveldo išsaugojimo paramos fondas),

Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas BUDYS, Lietuvos Piliečių sąjunga, Lietuvos Piliečių sąjungos jaunimo skyrius, Senojo Kauno draugija, Pilaitės bendruomenė, Visuomeninė patariamoji Klaipėdos kultūros paveldo taryba prie KPD, Žvėryno bendruomenė

Konferencijos įgaliotas asmuo: Dainius Elertas, mob. 8 61 615 158; Tomo 2, Klaipėda; el. paštas elertas@gmail.com

Kultūros paveldas



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra