Netektį pabrėžiant

Autorius: Data: 2011-03-15 , 10:07 Spausdinti

Pačioje 2011 m. sausio pabaigoje atsisveikinome su amžinybėn iškeliavusia žinoma visuomenininke, skautininke Prima Sapliene.

Lietuviško gyvenimo dalyviai dar ilgai jausis tartum kokiam debesėliui užslinkus, kai velionės nebematysime sueigose, susirinkimuose, pamaldose, rekolekcijose, mergvakariuose, stovyklose, privačiuose suėjimuose…

Kas besuskaičiuos, kur jos būta!

Namo išėjusi p. Prima buvo retesnio judrumo veikėja, žmogus, sugebantis kone tuo pačiu metu visur būti, tiesiog gyventi dalyvavime. Nejuto nė amžiaus naštos, kai veržėsi visur, kur lietuviškai kalbama, kur dainuojama, kur apie Lietuvą kas sakoma. Jokios pareigos nebuvo sunkios, nes tikslas dirbti lietuvybei per skautavimą stiprino dvasią. Jai skirtą kelią išėjo entuziastingai, palikusi tūkstančius gerų darbelių, ką dar vaikystėje buvo paždėjusi.

Užgeso savo namuose sausio 28 dieną. Gulėjo karste tarp gėlių ir veiklos nuotraukų, skaučių uniforma apvilkta su medaliais ir kitais nuopelnų ženklais. Atsisveikinimo vakarą, sausio 30-ąją ten stovėjo skaučių garbės sargyba, maldas kalbėjo diak. dr. Kazimieras Ambrozaitis, paskutinį sudiev tarė vyr. skautininkė v. s. R. Baltaduonytė-Lemon, „Šatrijos“ tuntininkė s. Indrė Paškauskienė, sūnūs skautininkai Alvydas („Rambyno“ tuntininkas), dr. Ramūnas ir Linas.

O sausio 31 d. Torono Prisikėlimo šventovė buvo pilnutėlė laidotuvių dalyvių. Visa tai liudijo velionei reiškiamą pagarbą ir padėką. Mišias atnašavo ir pamokslą pasakė prel. Edmundas J. Putrimas, asistavo diak. dr. K. Ambrozaitis, giedojo D. Viskontienė ir D. Radtke. Nors buvo labai šalta diena, į Šv. Jono lietuvių kapines suvažiavo labai daug žmonių sudalyvauti laidojimo apeigose. Čia ant karsto buvo užberta iš Lietuvos nuo senelio kapo atvežta žemelė, sugiedotos giesmės Lietuva brangi ir Marija, Marija.

Laidotuvių pietūs vyko Prisikėlimo parapijos salėje, kurioje velionės vyras Bronius Saplys padėkojo už tokį gausų tautiečių dalyvavimą laidotuvėse.

A. A. Prima Saplienė-Siminkevičiūtė gimė 1930 m. kovo 4 d. Kaune kariškio (štabo viršilos) Juozo Siminkevičiaus šeimoje. Tėvui gaunant vis naujus paskyrimus, teko kilnotis iš vietos į vietą. Vokiečių okupacijos metu gyveno Ukmergėje, nes tėvas jau dirbo Skiemonių valsčiaus viršaičiu. Traukiantis šeimai į Vokietiją 1944 m., teko išgyventi raudonųjų partizanų užpuolimą ir tik per plauką išlikti gyviems. Vokietijoje gyveno Blomberge (anglų zonoje) ir po karo mokėsi lietuvių gimnazijoje. Sulaukusi dėdės, tabako ūkininko, iškvietimo, atvyko į Kanadą. Čia su vilniečiu Broniumi Sapliu sukūrė šeimą, apsigyveno Toronte ir įsijungė į lietuvišką veiklą, tęsdama ir Vokietijoje pradėtą skautavimą. Šitoje veikloje reiškėsi itin pastoviai ir energingai. Buvo „Šatrijos“ tuntininkė, ėjo įvairias kitas pareigas, daug dirbo „Romuvos“ stovyklavietei. Dainavo choruose, darbavosi visur, kur kvietė lietuviškoji veikla.

Po visų darbų darbelių – Poilsis. Gal dar galėjo būti ne toks? Bet pasirinkimas – ne mūsų valia. Netektis išskiria, bet ir jungia, kad tęstume, kas buvo velionės gero padaryta. Ilsėkis. Snk.

Tėviškės žiburiai, nr. 8, 2011 XI 23

Nuotraukoje: A. A. P. Saplienė

In memoriam , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra