Balandžio 13 d. užgeso Kalvarijos krašto šviesuolis, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Kalvarijos garbės pilietis Bronislovas Jungaitis (1929 09 09 – 2020 04 13).

Bronislovas Jungaitis gimė 1929 metais rugsėjo 9 d. Kalvarijos apskrityje, Liubavo valsčiuje, Mantrimų kaime, tuomet vadinamoje Tremtinių apylinkėje. Bronislovo tėvas buvo Lietuvos savanoris. Kai Skaisčių dvaro žemę išdalino savanoriams, tėvas gavo 9 hektarus žemės, įsikūrė, augino šešis vaikus. 1944 metais traukiantis vokiečiams Jungaičiai su savo šeima buvo priversti trauktis į Vakarus. Besitraukdami pasiekė Vigrelių kaimą. Aplink gūdūs miškai – tokiose vietose slėptis buvo geriausia. Apsigyveno tuščioje vokiečio Binkio sodyboje ant ežero kranto.Vėliau traukėsi Vištyčio link ir apsigyveno Pavištaičiuose Branto ūkyje.

Užėjus vokiečių žandarams tėvą surado besislapstantį, suėmė ir išsivarė darbams į stovyklą. Vėliau persikėlėme iš Pavištyčio miškų į Vigrelius, nes ten buvo įkurta darbo stovykla. Bronislovas su mama buvo nuėję į darbo stovyklą ir prašė vokiečių žandarų, kad tėvą paleistų, mainais pasiliktų Bronislovą už jį dirbti. Kadangi tik tėvas mokėjo vokiečių kalbą ir lietuviams darbininkams vertėjavo, žandarai tėvo neišleido. Artėjo rusų frontas. Praėjus frontui Bronislovas Jungaitis, dar būdamas paauglys, su bendraamžiais bunkeriuose rasdavo daug ginklų, šaudmenų, kuriuos rinko ir slėpė, galvodami, gal kada prireiks. Frontams praėjus 1944 metais prasidėjo partizaninė veikla.

Sustiprėjus jai 1945–1946 metais Liubavo valsčiuje įsikūrė stribų štabas kovai su partizanais. Lietuviai slapstėsi nuo sovietų, kad neimtų į armiją. Jie geriau ėjo į miškus ir stojo į partizanų gretas. Vieną slėptuvę partizanai įkūrė pas Jungaičių kaimynus Kvietkauskus. Vėliau slėptuvių atsirado ir kitose vietose. B. Jungaitis padėdavo partizanams, rinko informaciją. Taip pat buvo ir tokių lietuvių, kurie ėjo stribauti, nes jiems buvo žadėta, kad neims į armiją. Šiuose kraštuose slapstėsi partizanas Aleksas Keleris-Tigras iš Reketijos kaimo. Jį vadindavo „leimonuku“, nes jis gyveno prie Lenkijos pasienio pas Leimoną. Vėliau Bronislovas susipažino su Keleriu, jam perdavinėdavo žinias, susidraugavo, sužinojo jo tikrą pavardę. Aleksas Keleris su grupe partizanų ne kartą kirto sieną į Vakarus, vedinas partizano Juozo Lukšos-Daumanto.

1945 metais B. Jungaitis davė partizaninę priesaiką. Tų pačių metų birželį, per Sekmines, Bronislovas gamino sprogdinimo įtaisą ir jis sprogo rankose. B. Jungaitis neteko plaštakos ir tapo invalidu. Gydėsi Kalvarijos ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės tęsė savo draugystę su partizanais. Kai kaimynų išduotas partizanas Keleris-Tigras buvo suimtas ir nuvežtas į Liubavo valsčių, žinias B. Jungaitis perdavinėdavo partizanui Rutkauskui-Sakalui. Partizanas Rutkauskas 1952 metų gegužės 21 dieną buvo išduotas ir suimtas, o lapkričio 26 dieną sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Jį išdavė užverbuotas partizanas Bieliūnas Valeras-Kabelis. Jungaičiai draugavo su Skaisčių kaime gyvenančiais Kvietkauskais.

Po partizano Kelerio suėmimo suėmė ir išvežė į Sibirą Sigitą Kvietkauską. B. Jungaitis buvo atvežtas dalyvauti kaip liudytojas Kvietkauskų šeimos ištrėmime ir matė, kaip stribai plėšė, niokojo, draskė jų ūkį. Liubavo valsčiuje buvo įrengtas partizanų bunkeris pavadinimu „Pelių karalystė“ ir 1947 metais iš čia partizanai ėjo į Vakarus ir grįžo atgal. 1948metų vasario 13 dieną buvo numatytas dviejų partizanų grupių susitikimas pas Antaną Aleksą Būdviečiuose. Viena grupė – Bieliūno, o kita Rutkausko-Miškinio. Turėjo dalyvauti apie 18 partizanų. Tačiau partizanai buvo išduoti. Po susišaudymo iš devynių partizanų liko gyvi tik du: Algis Rutkauskas ir Kostas Anza. Partizanų susitikimą išdavė Antanas Aleksa, bendradarbiavęs su Kalvarijos saugumo viršininku Ūsu. Albinas Bieliūnas Valeras-Kabelis, buvęs partizanų būrio vadas, 1952 metais užverbuotas saugumo, sekė partizanus ir juos išdavinėjo. Po 1952 metų Bronislovas su žmona Brone slapta rinko medžiagą apie Kalvarijos krašto partizaninę veiklą, jų žūties aplinkybes, partizanų likimus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Bronislovas su žmona ypač aktyviai įsijungė į partizaninės kovos istorijos išsaugojimo veiklą. Gavęs vietinės valdžios leidimą bei reikiamą pagalbą Bronislovas rinko partizanų palaikus iš jų žūties ir užkasimo vietų, laikė juos Kalvarijos ligoninės morgo patalpose. Tačiau pasigirdus komunistuojančių žmonių apkalboms, neva Jungaitis laiko „banditų kaulus“ ir iškilus grėsmei juos prarasti, Bronislovas pasitaręs su žmona palaikus parsivežė ir laikė savo sodyboje. Iš viso buvo surasti ir iškasti 45 Kalvarijos krašte žuvusių partizanų palaikai. Gavus Kalvarijos mero Alfonso Daraškevičiaus leidimą ir vietą, kapinėse buvo pastatytas paminklas partizanams, o jų kauleliai su karstais garbingai palaidoti bendrame kape. Šalia paminklo ant memorialo iškaltos 124 Kalvarijos apylinkių partizanų pavardės.