Netekome kalbininko daktaro Prano Kniūkštos
Autorius: Voruta Data: 2020-05-05 , 16:19 Spausdinti

Dr. Pranas Kniūkšta. Alfredo Girdziušo nuotr.
www.voruta.lt
Gegužės 4 d. netekome ilgamečio aktyvaus lietuvių kalbos puoselėtojo, kalbininko, Kalbos kultūros leidinio vyriausiojo redaktoriaus Prano Kniūkštos.
Pranas Kniūkšta gimė 1933 m. rugsėjo 24 d. Barzdžių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje. Mokėsi Klausgalvų pradžios mokykloje, nuo 1946 m. – Salantų vidurinėje mokykloje, 1954–1959 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Profesinę veiklą pradėjo kaip pedagogas Dieveniškių vidurinėje mokykloje (Šalčininkų r.), vėliau buvo paskirtas Eišiškių švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėju.
Nuo 1967 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1971 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją Būdvardžiai su priesaga -inis ir jų gramatiniai sinonimai, o 1976 m. jos pagrindu išleido monografiją Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai. Atkurtame Lietuvių kalbos institute nuo 1991 iki 2000 m. vadovavo Kalbos kultūros skyriui.
Prano Kniūkštos darbų laukas buvo platus ir įvairiapusis: rašė mokslinius veikalus, nuo 1971 iki 2002 m. buvo tęstinio leidinio Kalbos kultūra rengėjas. Ypač daug jėgų ir energijos kalbininkas skyrė kalbos norminamajai veiklai ir šviečiamajam darbui: tyrė, vertino naujus probleminius kalbos reiškinius, teikė jų vartojimo rekomendacijas. Parašė po keletą skyrių svarbiausioms XX a. antrosios pusės lietuvių kalbos gramatikoms (Lietuvių kalbos gramatikai (3 t.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikai, rusų kalba išleistai Lietuvių kalbos gramatikai), taip pat prisidėjo prie norminamojo leidinio Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba parengimo.
Dirbdamas kalbos norminamąjį darbą Pranas Kniūkšta visada buvo pačių aktualiausių įvykių sūkuryje. 1987–1991 m. buvo Lietuvių kalbos komisijos sekretorius, 1992–1999 m. – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. Daug dėjo pastangų, kad valstybinės lietuvių kalbos statusas būtų įtvirtintas ne tik teisiškai, bet ir praktiškai, Seimui teikė pagrįstus siūlymus dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. 1990 m. lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis išleido knygelę Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba. Nuolat rūpinosi viešosios kalbos taisyklingumu, buvo veiklus Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisijos narys.
Ypač daug Pranas Kniūkšta nuveikė tirdamas ir normindamas administracinę kalbą. Parašė daugybę straipsnių, kaip ekspertas vertino dokumentų projektų kalbą, teismams rašė kalbos ekspertizes, vedė seminarus kanceliarinės kalbos klausimais. Svarbiausi šios srities darbai – su talkininkais parengti Kanceliarinės kalbos patarimai (pasirodė penki knygos leidimai, o šeštasis – internetinis) ir apibendrinamoji monografija Administracinė kalba ir jos vartosena (2005).
Dirbdamas mokslinį ir kalbos norminamąjį darbą Pranas Kniūkšta nepamiršo ir mokyklos reikalų. Jai paskyrė su bendraautoriais parengtus ir ne kartą perleistus leidinius: Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną ir populiarųjį Lietuvių kalbos žinyną.
Kalbininkas paskelbė mokslo straipsnių kalbos kultūros, sociolingvistikos, grožinės literatūros kalbos, administracinės kalbos klausimais. Reikšmingiausi iš jų sudėti į straipsnių rinkinius Kalbos vartosena ir tvarkyba (2001), Tarp gramatikos ir politikos (2013), Tarp meninės kalbos ir gramatikos (2017).
Aktualiais kalbos tvarkybos ir politikos klausimais paskelbė daug straipsnių įvairiuose laikraščiuose ir išleido kelias visuomenei skirtas knygutes: Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai (2004), Viešieji užrašai: po dokumentus ir Vilniaus gatves pasižvalgius (2006), Naujosios skyrybos taisyklės. Ką jos duoda ir ką patiems reikia suvokti (2007), Dokumentų rengimo taisyklių naujienos. Pataisymai ir nutaisymai (2007).
Begalinis darbštumas, tylus atsidavimas kasdieniam darbui darė didelį įspūdį jaunesniems kolegoms. Posėdžiuose ir pasitarimuose Jo žodis būdavo taupus, bet tvirtas, logiškas, aiškiais punktais dėstomas, svariais argumentais remiamas. Ir visai kitokį Jį prisiminsime iš linksmesnių susiėjimų, kai nušvisdavo Jo akys, prasidėdavo įdomiausių istorijų pasakojimai, o kai kada – ir poezijos posmai.
Iki paskutinių gyvenimo dienų Pranui Kniūkštai labiausiai rūpėjo, kad bendrinė lietuvių kalba neliktų nutaisyta, nudrožta ir plika kaip bešakė pušis. Jam rūpėjo administracinės ir mokslinės kalbos tikslumas, aiškumas, logiškumas, bet lygiai taip pat – meninės kalbos vaizdingumas, gyvumas, pagaulumas.
Pranas Kniūkšta buvo kalbininkas visa savo esybe. Priglaus Jį gimtoji žemė Kalnalyje, prie Salantų. Mums lieka Jo darbai ir šviesus atminimas.
Komentarai
Naujienos
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Lietuva
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
~ In memoriam, Lietuva
2021-01-20, 15:47
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
~ In memoriam, Lietuva
2021-01-20, 07:39
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-13, 16:02
-
Vilniaus kraštas neteko nenuilstančio lietuvybės puoselėtojo, gerbiamo mokytojo ir ilgamečio Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos vadovo Valdo Fausto Kuzelio (1936-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Rytų Lietuva
2021-01-11, 10:27
-
In memoriam. Bibliofilas, mecenatas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis (1950-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-03, 10:55