Nesutarus komisijai, šiemet K. Barėno premija liko be šeimininko
Autorius: Voruta Data: 2014-01-15 , 12:20 Spausdinti
Zinaida Paškevičienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Kasmet Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje teikiama rašytojo Kazimiero Barėno premija šiemet patyrė visišką nesėkmę – vos paskelbusi šeštąjį laureatą, komisija netrukus savo sprendimą atšaukė.
Šis precedento neturintis įvykis sudrebino komisiją, skiriančią K. Barėno literatūros premiją, kasmet penktus metus teikiamą jaunam , iki 35-erių metų rašytojui. Komisijos nariai – bibliotekos, Lietuvos rašytojų sąjungos ,akademinės visuomenės atstovai. Pasak komisijos pirmininkės, daugumai nusprendus premiją skirti panevėžietei Indrei Janušytei už knygą „Prašau, nesudaužyk mano širdies“ , vienam komisijos nariui sprendimą užginčijus ir pasitraukus iš jos, balsai pasiskirstė po lygiai, todėl nuspręsta premijos neteikti.
„Dėl netobulų nuostatų, po didelių ginčų, protestavimų nebuvo įmanoma priimti išties teisingo sprendimo. Nebuvo numatyta, kaip reikėtų skaičiuoti balsus ir suvesti rezultatus tuo atveju, kai balsai pasiskirsto tolygiai, vienam nariui nedalyvaujant“, – situaciją aiškina komisijos pirmininkė Rima Maselytė.
Kodėl paskubėta apie premijos paskyrimą paskelbti viešai, ji neatskleidžia: „Komisijos nutarimu, nenorime aiškinti visų smulkmenų. Esminis dalykas – kad [pasklido] informacija apie dalyvius ir paminėtus žmones.“
Turėjęs kitą nuomonę dėl premijos laureato iš komisijos narių pasitraukė rašytojas, Vilniaus universiteto literatūros katedros docentas Regimantas Tamošaitis. Jis dėl nesusikalbėjimo kaltina organizatorius – esą gyvenant skirtinguose miestuose nepakanka premiją paskirti vien tik susirašinėjant.
„Kažkokie sutrikimai mūsų susirašinėjime, matyt, reikėtų kažkaip kitaip spręsti kandidato išrinkimą, kai visi susirinktumėme, pasakytume argumentus. Premija garbinga, pakankamai rimta, todėl turėtų būti paskiriama solidžiai ir tvarkingai“, – teigia R. Tamošaitis.
Jo nuomone, I. Janušytės knyga yra geras populiariosios literatūros kūrinys, tačiau, meniniu požiūriu, kiti leidiniai ją lenkia.
„Aš pats ir skaičiau, ir esu rašęs apie K. Barėno kūrybą. Įsivaizduoju, kokia premija turėtų būti, ir mes lygiavomės į aukštesnės meninės kultūros standartus“, – tikina R. Tamošaitis.
R. Maselytės teigimu, bus sudaryta nauja komisija ir tobulinami premijos skyrimo nuostatai, todėl apdovanojimas bus teikiamas kitąmet. Belgijoje gyvenančios laureatės knyga „Prašau, nesudaužyk mano širdies“ vis dėlto bus pristatyta jos kūrybos vakare ketvirtadienį bibliotekoje.
Premija įsteigta paskatinti jauną prozininką. Apdovanojimą savo lėšomis skiria Panevėžio rajone gimęs rašytojas K. Barėnas ir jo žmona Marija. Premiją jau yra gavę penki rašytojai.
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07