Nešti į ateitį šviesą ir tiesą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šiais metais Kauno “Saulės” gimnazijai sukanka 80 metų. Per tą laikotarpį mokykla išleido apie 6000 abiturientų, iš jų šimtai tapo mokslininkais, vadovais, sportininkais, menininkais, politikais, kunigais, laisvės kovotojais ir kt., daug gerų darbų nuveikusiais mieste, Lietuvoje ir už jos ribų. Jie mokėsi, kaip sakydavo senovės romėnai – gyvenimui, o tam pas mus tikriausiai buvo geriausios sąlygos.
Mokyklos istorija prasideda kartu su “Saulės” švietimo katalikiškos draugijos veikla, kurios aktyviausias įkūrėjas – prelatas K. Olšauskis. Draugija Kauno gubernijoje steigė įvairias mokyklas, kursus – siekė šviesti Lietuvos visuomenę. Didžiausias draugijos įgyvendintas sumanymas – 1913 m. pastatyti “Saulės” rūmai, pirmasis lietuvių iniciatyva ir lėšomis Lietuvoje pastatytas visuomeninės paskirties pastatas.
“Saulės” namuose įsikūrė pati draugija, mokytojų seminarija, pradžios mokykla, J. Naujalio atidaryta pirmoji Lietuvoje muzikos mokyklą.
1923 m. rūmuose įsteigta po karo pirmoji Lietuvoje mergaičių progimnazija. Ką tik įsikūrusios Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolės buvo pakviestos mokyti ir auklėti mokines.
Mokyklos direktorių – seserų M. Margaretos, M. Kazimieros ir M. Bernardos iniciatyva progimnazija tapo gimnazija. Įvestas humanitarinis profilis, mokykla įgijo valstybinės mokyklos teises, nustatyta katalikiška moksleivių ugdymo sistema, sukurta atributika, veikė daug būrelių, atlikti kiti geri darbai.
Mergaičių gimnazijoje buvo uždaras gyvenimas, reguliuojamas griežtos tvarkos, o tai tik grūdino, brandino jaunas asmenybes. Moksleivių ugdymo sistema sėkmingai rėmėsi nuostatomis: “Mergaite, tu esi mūsų brangios tėvynės ateitis, tad negailėk jėgų savo asmenybei ugdyti”, “Kokia moteris – toks ir pasaulis”.
Mokykloje dirbo įžymios Lietuvos asmenybės – J. Matusas, kompozitorius J. Karosas, Kazys Žitkus-Žitkevičius, kapelionas, poetas. Čia mokėsi įžymūs žmonės: farmacininkė E. Šimkūnaitė, aktorė G. Jackevičiūtė, rašytoja B. Pūkelevičiūtė, kandidatė į palaimintąsias E. Spirgevičiūtė, Europos čempionės, krepšininkės T. Karumnaitė, A. Vailokaitytė ir kt. “Saulės” pradžios mokykloje mokėsi aktorius V. Blažys, prof. R. Geniušas, krepšininkas V. Kulakauskas, lakūnas V. Dovydaitis ir daugelis kitų.
Lietuvai praradus nepriklausomybę, mergaičių gimnazija buvo reorganizuota į 8-tą vidurinę mokyklą su mišriomis klasėmis. Vienuolės mokytojos buvo atleistos. Mokykloje nebedėstoma Lietuvos istorija bei lietuvių literatūra. Įvesta SSRS Konstitucija. Šio dalyko mokytojas mergaites, besimokiusias gimnazijoje, vadino “liaudies siurbėlėmis”.
Netrukus vienus okupantus pakeitė kiti. Naciai leido giedoti Lietuvos himną, kelti trispalvę vėliavą, tačiau… nuo 1941 m. “Saulės” rūmuose įkūrė karo ligoninę, o mokinius 1943 m. iškeldino. Dauguma mokinių persikėlė į pastatą, kuris yra Savanorių – Taikos prospekto sankryžoje, kur vėliau įsikūrė Aklųjų- silpnaregių kombinatas.
Sovietai vėl sugrįžo. Prasidėjo masiniai areštai, trėmimai. Auklėtinius taip išretino, kad 1944-ųjų mokslo metų pradžioje šeštokų /gimnazijos/ tesusirinko tik pusė klasės. Daugėjo rusų kalbos pamokų, mokama SSRS istorijos ir geografijos, reikalaujama įkurti komjaunimo organizaciją, draudžiama lankyti bažnyčią, organizuojami ateistiniai būreliai. Baigusius mokyklą grūdo mokytis į Rusijos aukštąsias mokyklas. Mokytojai privalėjo studijuoti VKP(b) istoriją.
Moksleiviai aneksijai visaip priešinosi. Pasitaikė ir vaikiškų “kovų”. Štai keli mokiniai nupiešė ant lentos Stalino portretą. Kažkuris diktatoriaus ūsus pavaizdavo iki pilvo. Išsiaiškinus, kas tai padarė, mokinys buvo pašalintas iš mokyklos.
Gimnazijoje veikė nelegali moksleivių organizacija “Laisvės švyturys”. Kai kurie mokiniai kėlė tautišką vėliavą Vasario 16-ąją. Petras Vainius-Sakalas, Vytas Janavičius-Varpas ginklu kovojo su okupantais. Ir dabar apie jų pasipriešinimą mena užrašas ant kryžiaus prie Palemono: “Sustok, keleivi, maldoje prisiminki, jog mes žuvome, kad tu gimta kalba šnekėtum ir laisvės aušrą regėtum”.
Tais neramiais metais dažnai keitėsi direktoriai. Mokyklai vadovavo Z. Kuzmickis, žinomas kalbotyrininkas, vadovėlių autorius, direktorius V. Rutkauskas įsakė uždengti skiediniu fasado bareljefus su M. Valančiaus ir S. Daukanto atvaizdais, nors juos reikalavo sunaikinti.
Mokykloje, kaip ir visoje šalyje, didelis dėmesys buvo skirtas komunistiniam auklėjimui. Auklėjimo centre buvo SSRS didvyris J. Aleksonis, 1941 m. paskirtas mūsų mokyklos komsorgu. Jo vardu pavadinta pionierių organizacija , atidengta memorialinė lenta, į jį orientuota komjaunimo veikla, įkurtas memorialinis muziejus, vėliau jo vardu pavadinta ir mokykla.
Sovietinė valdžia mokyklose skatino gamybinį mokymą. Šešto dešimtmečio pabaigoje, esant tuometinei direktorei A. Milkevičienei, dir. pav. E. Pranevičiaus iniciatyva pradėtas gamybinis mokymas. Mokiniai vyko kaupti gamybinės patirties į netoliese esančią Radijo gamyklą bei “Limos” fabriką. Mokykloje buvo įkurta gamybinio mokymo klasė.
Tuo metu suaktyvėjo būrelių veikla. Ypač pasižymėjo jaunųjų mičiūrininikų bei moksleiviškos tarpmokyklinės girininkijos veikla (pirmoji Lietuvoje), sporto ir techniniai būreliai (laivų modeliavimas ir kt.).
Jau šeštame dešimtmetyje mūsų mokiniai gerai pasirodydavo įvairiuose tiksliųjų mokslų respublikiniuose konkursuose. Gal dėl to, o gal dėl matematikos-fizikos mokytojų, ypač E. Pranevičiaus, iniciatyvos, mokykloje nuo 1962 m. buvo įvestas sustiprintas matematikos-fizikos mokymas. Dėmesys tiksliesiems mokslams subrandino vaisius. Keletą dešimtmečių jaunieji matematikai, fizikai, chemikai užimdavo prizines vietas olimpiadose, tarptautiniuose konkursuose, tapdavo prof. J Kubiliaus taurės laimėtojais ir kt.
Nuo septinto dešimtmečio pradžios mokykloje steigiami dalykiniai kabinetai. Administracija, suvokdama informatikos ateitį, į mokymo programas pirmoji Kaune įtraukė informatikos pradmenis.
Aštuntame dešimtmetyje šalies mokymo srityje įsigalėjo nesveikas lenktyniavimas. Smuko mokymosi lygis. Vis dėlto mokykla mieste pasižymėjo kaip tiksliųjų mokslų mokymo įstaiga. Ar dėl  išaugusio mokyklos autoriteto, ar pagausėjus mikrorajono gyventojų, padaugėjo mokinių, iškilo patalpų problema. Direktoriai V. Želvys, vėliau L. Krasauskaitė inicijavo priestato statybą. 1974 m. priestatas pastatytas.
Prasidėjus “perestroikai” mokykloje ilgai slėpta laisvės kibirkštis ištrūko, išsiveržė. Direktorė A. Selienė ėmėsi tautinės mokyklos idėjos įgyvendinimo. 1988 m. mokykloje švenčiama Vasario 16-oji. Panaikinamas karinis parengimas ir sovietų primestos organizacijos, sugrąžinamas mokyklos “Saulės” vardas, atkuriamas “Saulės” ženklas fasade ir mokyklos atributika.
Ypač mums reikšmingi 1993-ieji. Švietimo ministerija, atsižvelgusi į mokyklos ilgalaikius tiksliųjų mokslų pasiekimus, taip pat mokyklos pasirengimą, suteikė išimties tvarka ketvirtai mokyklai Lietuvoje gimnazijos statusą.
Gimnazijos statusas suaktyvino mokyklos bendruomenės veiklą. Ypač reikšminga gimnazijos taryba, kuri kaip savivaldos institucija padeda spręsti ugdymo, materialinės bazės turtinimo klausimus, įvairina gimnazijos bendruomenės gyvenimą, sprendžia mokinių užimtumo problemas, padeda tvarkyti ūkį.
Mokykloje nuo pat valstybės atkūrimo aktyviai veikia Mokinių taryba, ji organizuoja įvairius renginius, gilinasi į bendraamžių problemas, nuo 1995 m. leidžia laikraštį “Vivat sol”.
Gimnazijoje moksleiviai turi platų pasirenkamųjų dalykų spektrą, modernėja gimnazijos materialinė-techninė bazė, įvairiapusiška popamokinė veikla.
Gimnazijoje sudarytos palankios sąlygos mokinius paskatino siekti aukštų laimėjimų olimpiadose ir įvairiuose konkursuose, sporte, turizme, dramos studijoje, aerobikos ir kitose srityse.
Puoselėdama savitos mokyklos įvaizdį gimnazija rėmėsi savo patirtimi arba kūrė iš naujo. Moksleiviai ir administracija pirmieji šalyje pasipuošė naujo modelio mokyklinėmis uniformomis, sukurta vėliava, himnas, priesaika ir kiti atributai. Iš praeities sugrįžo meditaciniai vakarai “Atmintis nemiršta“, “Sušilkime kalėdine viltim”; karnavalai, Užgavėnės. Tęsiamos šimtadienio, talkos Pažaislio vienuolyne, Tiksliųjų mokslų šventės, Užsienio kalbų savaitės tradicijos; prigijo naujos – gimnazistų krikštynos, Mokslo diena “Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą”, tėvų vakaronė, gimnazistų varžytuvės…
Lietuvai atvėrus langą į Europą ir mūsų mokykla užmezgė naujus ryšius su Švedijos bei Norvegijos mokyklomis. Nepamiršome ir senų bičiulių – Tartu Forsellijaus gimnazijos, su kuria draugaujame nuo 1960 metų. Užmezgėme ryšius su šalies mokyklomis.
Prasidėjus XXI a. mokykloje įvyko svarbūs pokyčiai – dalinė mokyklos renovacija, be realinio profilio, įvestas ir humanitarinis profilis su socialine pakraipa. Mokykla pereina prie išgrynintos gimnazijos statuso.
Nuo 1940 m. iki dabar mūsų mokykloje dirbo labai daug nuostabių, savo darbą mylinčių ir garsinančių mokyklos vardą mieste ir Lietuvoje mokytojų – rašytojai J. Šukys, V. Volertas, R. Jurelionis, matematikai – E. Pranevičius, E. Gražulienė, M. Minolytė, B. Vasylienė, Z Repčys, lituanistai – E. Jurelionienė, E. Kaunienė, A. Sellienė, N. Mikolaitienė, darbų – J. Babeckis ir R. Gaulienė, biologai – J. Makulienė ir G. Stučinskienė, geografai – A. Brazdžionis, B. Sasnauskas, S. Dijokienė ir daugelis kitų.
Mes tikimės, kad šiuose senuose ir garbinguose rūmuose visada gyvuos Tiesa, Žinojimas, Žmogiškumas, gyvuos Saulė… (iš “Saulės” gimnazijos mokinių priesaikos.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra