Nesėkmės Klaipėdos krašte

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Vokietijoje pasirodžiusi Vytauto Žalio knyga „Kova dėl identiteto. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdos krašte tarp 1923-1939 m.“ (Luenburg, 1993) – tai išplėstas ir papildytas autoriaus skaitytų paskaitų moksliniame kolokviume, skirtame Klaipėdos miesto 740-osioms metinėms, variantas.

Autorius pripažįsta Lietuvos vyriausybės pozityvų poveikį krašto ekonomikos ir kultūros plėtrai Lietuvos nesėkmę per 15 metų politiškai įjungti Klaipėdos kraštą jis pagrindžia dviem veiksniais: lietuvių pralaimėjimu seimelio rinkimuose ir itin mažu skaičiumi (apie 20) klaipėdiečių lietuvių, pasirinkusių Lietuvos pilietybę po 1939 m. Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos.

Pirmoji prielaida yra neginčijama, ją autorius ir toliau knygoje analizuoja. Tačiau dėl optavusių už Lietuvą skaičiaus, labai suklysta. Neseniai Vokietijos valstybiniame archyve surastas „optantų sąrašas“ (Arūnė Arbušauskaitė. Lietuvos optantai, Klaipėda 2001). Pagal autentišką sąrašą optacijos pareiškėjų yra 303, su šeimos nariais – 585 asmenys.Į tą skaičių neįeina tie klaipėdiškiai, kurie lemtingą pilietybės dieną negyveno Klaipėdos krašte ir nesikreipė į Vokietijos konsulatus dėl pilietybės. Vokiečiams užėmus Lietuvą, Antrojo pasaulinio karo metu ne vienas optantų skaudžiai nukentėjo, ypač tie, kurie sovietams antrą kartą užimant Lietuvą, neturėjo kito kelio kaip tik trauktis į Vokietiją.

V. Žalys glaustai apžvelgia, kaip šimtmečius gyvenę skirtingų pavergėjų mažlietuviai, ir didlietuviai išsiugdė savitą gyvenseną, mąstyseną. XIX a. tautiniai sąjūdžiai Europoje, Prūsų Lietuvoje, priešingai nei rusų pavergtoje Lietuvos dalyje, nesužadino jokių politinių aspiracijų.Prūsų lietuviai tenkinosi peticijomis dėl gimtosios kalbos ir kultūrinių laisvių.

Vokietijos karo pralaimėjimas, antivokiška nuostata visoje Europoje pagaliau išjudino ir lietuvininkus, subūrė juos Tilžės aktui, nors jie vis dar baiminosi suartėjimo su broliais lietuviais iš anapus Nemuno. Prancūzmečiu Mažosios Lietuvos taryba, persikėlusi į Klaipėdą, aktyviai kovojo dėl lietuvių kalbos, kultūrinių bei administracinių teisių. Lygiagrečiai savo tikslų siekė „Heimatbundas“, remiamas Vokietijos. Lietuvių vadovai pakartotinai kreipėsi į Lietuvos vyriausybę su prašymu priglausti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios, paliekant jiems teisę išsaugoti savo gyvenseną.

Klaipėdos konvencijos ir statuto priėmimas 1924 m. buvo didelis jaunos Lietuvos valstybės diplomatinis laimėjimas. Tai kartu ir istorinė galimybė per šimtmečius atskirtas Lietuvos dalis praktiškai suartinti. Deja, statutas tik galutinai įtvirtino nesupratimus ir konfliktus. Lietuvos valdžios ir vokietininkų požiūris į statutą maždaug sutapo: šis dokumentas laikinas ir tik tiek geras, kiek jis atitinka jų interesus.
Klaipėdiškiai lietuviai tikėjosi, kad jiems bus garantuotos lygios teisės su vokiečiais, išsaugotas jų gyvenimo būdas ir kad valdžia Kaune naudosis jų paslaugomis. Tačiau taip neįvyko. Centro valdžia ne visuomet pasitikėjo vietiniais, rėmėsi atvykėliais iš Didžiosios Lietuvos. Ernesto Galvanausko įspėjimas nedaryti krašte drastiškų pakeitimų, tartis su vietos lietuviais, paisyti su jų papročių nerado platesnio atgarsio. 1924–1925 m. ginčas dėl tikybos vokietininkų buvo laikomas katalikybės ekspansija.
Kartu Vokietijoje pradėjo atgyti revanšistinės jėgos ir suintensyvėjo kišimasis į Klaipėdos krašto reikalus. Vokietijos generalinis konsulatas Klaipėdoje turėjo apie 50 darbuotojų.

Merkio-Böttcherio bylos rezultatas Kaune buvo sutiktas kaip laimėjimas, o krašte – kaip pralaimėjimas. Dėl Vokietijos ekonominių sankcijų lietuvininkai ūkininkai neteko rinkos savo kiaulėms, nukentėjo jų ekonominė gerovė. Nebuvo jokio akstino balsuoti už lietuvių sąrašus. Gubernatoriaus Navako su Reizgio direktorija vykdytas lietuvinimas davė priešingų rezultatų; potvarkius reikėjo atšaukti.

Neumano/Sasso bylos taip pat neprisidėjo prie centro valdžios pozicijų įtvirtinimo Klaipėdos krašte. Signatarai procesą sekė, bet labai šaltai reagavo.

Atvykę iš Lietuvos darbininkai savo išvaizda ir elgsena labai sumenkino Lietuvos įvaizdį. Didlietuviai tarnautojai taip pat negalėjo konkuruoti su profesionaliais vokiečių valdininkais, turinčiais ilgametę praktiką. Visa tai neprisidėjo prie Lietuvos prestižo stiprinimo Klaipėdos krašte.

Nuo 1935 m. prasidėjo lyg ir sušvelnėjimas iš Lietuvos vyriausybės pusės. Hitlerinės Vokietijos politinis terorizmas Europoje, kišimasis į kaimyninių valstybių vidaus reikalus liko nepažabotas. Signatarų nuolaidžiavimas Trečiajam Reichui paliko naciams Klaipėdos krašte visiškai laisvas rankas. Nuo 1938 m. Lietuvos vyriausybė sutiko tenkinti kiekvieną Vokietijos reikalavimą, tikėdamasi sulaikyti ją nuo drastiškų veiksmų.

Teisingai autorius konstatuoja, kad Lietuvos vyriausybės padarytos klaidos 1939 m. nelėmė Klaipėdos likimo. Jis gana išsamiai pagrindė lietuvių pralaimėjimus rinkimuose ir klaipėdiškių vengimą, įsilieti į bendrą tautos kamieną. Jo mintys ir išvedžiojimai vietomis kone identiški su dr. Martyno Anyso (Kova dėl Klaipėdos, Atsiminimai, Čikaga, 1978).

Gaila, kad į Vytauto Žalio pranešimo rėmus netilpo nagrinėjamo laikotarpio pozityvaus poveikio reiškiniai. O jų būta visuomeninėje, kultūros ir ypač švietimo srityje. 1938 m. lietuviškose vidurinėse ir aukštesnėse mokyklose mokėsi 1348 vaikai (1923 m. – 1954), vokiškose – 1852 (1923 m. – 1696) (Martynas Purvinas. <i>Mokyklų draugijos istorija. </i>MLF, 1995). Maždaug pusė lietuviškų mokyklų mokinių buvo vietiniai klaipėdiškiai, net keletas “memelländerių”. Protestantai ir katalikai mokėsi kartu ir sutarė. Įsilieti į bendrą tautinį gyvenimą naujajai mažlietuvių inteligentijai tėvynėje nebeliko galimybės.

Iš redakcijos archyvo

Dr. Martyno Anyso knygą Kova dėl Klaipėdos, Atsiminimai 1927–1939, Čikaga, 1978, galima įsigyti per MLF, nusiuntus 20 USD (30 CAD) čekį už knygą ir persiuntimą dr. Jurgiui Anysui, 614 South Laflin Street, Townhouse F, Chicago, Illinois 60607–3161

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra