Nepriklausomybės simbolis patinka ne visiems
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Garbingai sukakčiai sukurtą logotipą ignoruoja aukščiausios krašto valdžios institucijos.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį simbolizuojantis logotipas su šūkiu „Tikime laisve“, visam pasauliui turintis priminti itin svarbią mūsų valstybei datą, nėra toks populiarus kaip tikėtasi. Sausio pabaigoje Vyriausybės palaimintas ženklas turėtų būti naudojamas Kovo 11–osios dvidešimtmečiui skirtuose renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, interneto erdvėje, ant suvenyrų ir oficialių valstybės institucijų blankų. Tačiau stilizuotą lietuviško audimo raštą grafiškai vaizduojančio logotipo nė su žiburiu nerasi net aukščiausių valdžios institucijų tinklalapiuose.
Ministerijos neskuba
Logotipo nėra nei prezidentės, nei Seimo tinklalapiuose. Jis nepuošia ir Vyriausybės internetinės svetainės, nors ženklą čia galima rasti nepriklausomybės atkūrimo 20–mečiui skirtame skyrelyje.
Iš 14 ministerijų logotipą savo puslapiuose naudoja vos pusė. Simbolio nepavyko aptikti Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo bei Žemės ūkio ministerijų, Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos tinklalapiuose. Ministerijų pavyzdžiu seka ir joms pavaldžios įstaigos. Nepriklausomybės atkūrimo ženklas nesudomino Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos, Migracijos, Valstybės tarnybos departamentų. Ką jau kalbėti apie Vaistų kontrolės tarnybą ar Valstybinę ligonių kasą.
Logotipo nėra Konstitucinio, Aukščiausiojo, Vyriausiojo administracinio teismų, Generalinės prokuratūros, taip pat Lietuvos banko ir Lietuvos pašto tinklalapiuose. Be jo apsieina ir didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybių internetiniai puslapiai.
Garbingai sukakčiai skirto ženklo nerasi Europos Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento (EP) informacinio biuro Lietuvoje tinklalapiuose.
Tinka ir herbas
Pasak Seimo kanclerio Jono Mileriaus, kol kas net nebuvo svarstyta, ar reikia parlamentinį tinklalapį puošti specialiai garbingai sukakčiai sukurtu logotipu. „Mes naudojame senąjį istorinį ženklą. Manau, kad ne taip jau svarbu, koks logotipas įprasmina istorinę atmintį“, – teigė kancleris. LŽ, vakar išnaršiusios Seimo tinklalapį, tituliniame puslapyje aptiko vienintelį istorinį ženklą – Lietuvos valstybės istorinį herbą.
Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis sakė, kad ministerijos bus paragintos naudoti naująjį logotipą. „Esame parengę atskirą pavedimą. Tačiau, kaip suprantate, negalime nurodyti to daryti per prievartą. Viskas priklauso nuo sąmoningumo lygio“, – aiškino kancleris. Paklaustas, kodėl Vyriausybės tinklalapyje naujasis ženklas nekrenta į akis, kancleris žadėjo pasidomėti ir imtis priemonių. „Vyriausybė turi rodyti pavyzdį“, – sutiko jis.
Pasak D. Matulionio, kur kas aktyviau ministerijos bei Ministro pirmininko tarnyba jubiliejinį logotipą naudoja ženklindamos įvairius dokumentus. „Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui skirtas logotipas buvo populiarus, jo naudojimas tikrai pasiteisino. Manau, kad taip bus ir su naujuoju ženklu“, – vylėsi kancleris.
EP informacinio biuro Lietuvoje atstovas ryšiams su žiniasklaida Rolandas Pyragis, paklaustas, kodėl jų tinklalapyje nėra nepriklausomybės 20-mečiui skirto logotipo, prisipažino, kad jam net nekilo mintis jį įdėti. „Su Užsienio reikalų ministerija (URM) palaikome gerus ryšius, jei būtume gavę, tikrai būtume įdėję“, – sakė R. Pyragis.
Pasirinktas tautodailės motyvas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20–mečio ženklo konkursą surengė URM ir Lietuvos grafinio dizaino asociacija. Logotipą sausio 20 dieną posėdyje patvirtino Vyriausybė. Šūkis „Tikime laisve“ įvardija svarbiausią vertybę, vienijusią lietuvių tautą, padėjusią išsaugoti valstybingumo siekį ir atvedusią į 1990 metų Kovo 11–ąją.
Logotipe, kurio autorė dizainerė Giedrė Jaronytė, naudojamos Lietuvos valstybės vėliavos spalvos, atspindinčios tradicijas, vertybes ir laisvę. Mažiausiais logotipo grafiniais elementais – kvadratais ir stačiakampiais – sukuriamas tautinio rašto motyvas, kuris kartu yra tarsi aliuzija į šiuolaikines technologijas – skaitmeninį kodą. Originali, šiuolaikiška lietuvių tautodailės motyvo išraiška ženkle byloja apie novatorišką Lietuvos valstybę. Skriejančios dalelės simbolizuoja Lietuvos skleidžiamas idėjas, komunikaciją, laisvę, veržlumą ir atvirumą pasauliui.
„Lietuvos žinios“
„Lietuvos žinių“ nuotr.
Nuotraukoje: Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui sukurtas logotipas
Komentarai
Naujienos
-
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
-
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją
-
Inga Ruginienė: „Moterų sveikinti, deja, nėra su kuo“
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
Lietuva
-
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa
Istorija
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Adolfo Ramanausko Vanago gimtadienio proga – prisiminimai iš ankstyvosios jo jaunystės
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
Kultūra
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Lietuva kviečia stažuotis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus
-
Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių šalių istorijų? (video)
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
-
Inga Ruginienė: „Moterų sveikinti, deja, nėra su kuo“
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Česlovas Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
-
Česlovas Iškauskas. Audros vandens stiklinėje
Religija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...