Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį simbolizuojantis logotipas su šūkiu „Tikime laisve“, visam pasauliui turintis priminti itin svarbią mūsų valstybei datą, nėra toks populiarus kaip tikėtasi. Sausio pabaigoje Vyriausybės palaimintas ženklas turėtų būti naudojamas Kovo 11–osios dvidešimtmečiui skirtuose renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, interneto erdvėje, ant suvenyrų ir oficialių valstybės institucijų blankų. Tačiau stilizuotą lietuviško audimo raštą grafiškai vaizduojančio logotipo nė su žiburiu nerasi net aukščiausių valdžios institucijų tinklalapiuose.

 

Logotipo nėra nei prezidentės, nei Seimo tinklalapiuose. Jis nepuošia ir Vyriausybės internetinės svetainės, nors ženklą čia galima rasti nepriklausomybės atkūrimo 20–mečiui skirtame skyrelyje.

 

Iš 14 ministerijų logotipą savo puslapiuose naudoja vos pusė. Simbolio nepavyko aptikti Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo bei Žemės ūkio ministerijų, Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos tinklalapiuose. Ministerijų pavyzdžiu seka ir joms pavaldžios įstaigos. Nepriklausomybės atkūrimo ženklas nesudomino Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos, Migracijos, Valstybės tarnybos departamentų. Ką jau kalbėti apie Vaistų kontrolės tarnybą ar Valstybinę ligonių kasą.

 

Logotipo nėra Konstitucinio, Aukščiausiojo, Vyriausiojo administracinio teismų, Generalinės prokuratūros, taip pat Lietuvos banko ir Lietuvos pašto tinklalapiuose. Be jo apsieina ir didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybių internetiniai puslapiai.

 

Garbingai sukakčiai skirto ženklo nerasi Europos Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento (EP) informacinio biuro Lietuvoje tinklalapiuose.

 

Pasak Seimo kanclerio Jono Mileriaus, kol kas net nebuvo svarstyta, ar reikia parlamentinį tinklalapį puošti specialiai garbingai sukakčiai sukurtu logotipu. „Mes naudojame senąjį istorinį ženklą. Manau, kad ne taip jau svarbu, koks logotipas įprasmina istorinę atmintį“, – teigė kancleris. LŽ, vakar išnaršiusios Seimo tinklalapį, tituliniame puslapyje aptiko vienintelį istorinį ženklą – Lietuvos valstybės istorinį herbą.

 

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis sakė, kad ministerijos bus paragintos naudoti naująjį logotipą. „Esame parengę atskirą pavedimą. Tačiau, kaip suprantate, negalime nurodyti to daryti per prievartą. Viskas priklauso nuo sąmoningumo lygio“, – aiškino kancleris. Paklaustas, kodėl Vyriausybės tinklalapyje naujasis ženklas nekrenta į akis, kancleris žadėjo pasidomėti ir imtis priemonių. „Vyriausybė turi rodyti pavyzdį“, – sutiko jis.

 

Pasak D. Matulionio, kur kas aktyviau ministerijos bei Ministro pirmininko tarnyba jubiliejinį logotipą naudoja ženklindamos įvairius dokumentus. „Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui skirtas logotipas buvo populiarus, jo naudojimas tikrai pasiteisino. Manau, kad taip bus ir su naujuoju ženklu“, – vylėsi kancleris.

 

EP informacinio biuro Lietuvoje atstovas ryšiams su žiniasklaida Rolandas Pyragis, paklaustas, kodėl jų tinklalapyje nėra nepriklausomybės 20-mečiui skirto logotipo, prisipažino, kad jam net nekilo mintis jį įdėti. „Su Užsienio reikalų ministerija (URM) palaikome gerus ryšius, jei būtume gavę, tikrai būtume įdėję“, – sakė R. Pyragis.

 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20–mečio ženklo konkursą surengė URM ir Lietuvos grafinio dizaino asociacija. Logotipą sausio 20 dieną posėdyje patvirtino Vyriausybė. Šūkis „Tikime laisve“ įvardija svarbiausią vertybę, vienijusią lietuvių tautą, padėjusią išsaugoti valstybingumo siekį ir atvedusią į 1990 metų Kovo 11–ąją.

 

Logotipe, kurio autorė dizainerė Giedrė Jaronytė, naudojamos Lietuvos valstybės vėliavos spalvos, atspindinčios tradicijas, vertybes ir laisvę. Mažiausiais logotipo grafiniais elementais – kvadratais ir stačiakampiais – sukuriamas tautinio rašto motyvas, kuris kartu yra tarsi aliuzija į šiuolaikines technologijas – skaitmeninį kodą. Originali, šiuolaikiška lietuvių tautodailės motyvo išraiška ženkle byloja apie novatorišką Lietuvos valstybę. Skriejančios dalelės simbolizuoja Lietuvos skleidžiamas idėjas, komunikaciją, laisvę, veržlumą ir atvirumą pasauliui.