Autorius: Voruta Data: 2011-03-03 , 13:51 Spausdinti

Dovilė LISAUSKAITĖ, Vilnius

Šiais metais Lietuva pradės skaičiuoti trečiąjį savo, kaip vėl Nepriklausomos valstybės, dešimtmetį, mes – jos piliečiai – toliau kursim jos pamatus savo vaikams ir vaikaičiams. Vis dėlto dabar, prieš pradėdami žiūrėti į rytojų, siūlome prisiminti vakarykštę dieną su tais, kurių dėka šiandiena yra įmanoma.

Knygoje – pirmieji Nepriklausomybės metai

Lygiai prieš dvidešimt metų prie tik atkurtos valstybės vairo stojo jaunas, vos trisdešimties metų ribą perkopęs politikas – Gediminas Vagnorius. Ministru Pirmininku dabartinis Krikščionių partijos lyderis buvo paskirtas itin sunkiu Lietuvai metu – 1991 metų sausio 13-osios naktį. Dabar, prabėgus dvidešimčiai metų, knygynų lentynose pasirodė G. Vagnoriaus parašyta knyga „Valstybės kūrimas – misija (ne)įmanoma“. Buvęs Lietuvos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius prisipažino, kad tikrai neplanavo rašyti knygos ar kurti memuarų, bent jau iki tol, kol nepasitrauks iš politikos, tačiau dabartinė Lietuvos situacija jį privertė netylėti. „Valdantieji nuolat dėl dabartinės situacijos šalyje kaltina krizę. Aš tik norėjau, priminti, kad Lietuva prieš 20 metų buvo kur kas baisesnėje situacijoje – neturėjo kitų valstybių pripažinimo, nuolat balansavo ant pilietinio karo ribos, nebuvo jokių Europos Sąjungos išmokų – ir vis tiek sugebėjo išlikti. Ne tik išliko, bet ir tapo kelrode žvaigžde kitoms valstybėms, siekiančioms nepriklausomybės“, – sakė G. Vagnorius.

Buvęs Ministras Pirmininkas neslėpė, kad prieš 20 metų Lietuva vaikščiojo peilio ašmenimis: dainuojanti revoliucija kiekvieną akimirką galėjo pavirsti tūkstančių žmonių aimanomis. „Deja, pagalbos iš kitur buvo sunku tikėtis… Buvom maži ir niekieno nepripažinti, o visi galimi užtarėjai buvo linkę palaikyti stipresniojo pusę. Kentėdami Rusijos blokadą ir provokacijas, mes tiesėme išsilaisvinimo kelius: įsivedėm laikinus pinigus, statėm pasienio postus, nubrėždami Respublikos sienas, ir stengėmės bet kokia kaina į rankas nepaimti ginklų“, – kelių dešimčių metų senumo istoriniais faktais dalinosi knygos autorius.

Knygos herojus – kiekvienas iš mūsų

Istoriniais dokumentais ir nuotraukomis iliustruotoje knygoje suguldyti dviejų dešimtmečių senumo įvykiai, kurie dar gyvi daugelio žmonių prisiminimuose: neretas dar vis mena tą jaudulį, kai ėjo į Sąjūdžio organizuotus mitingus, dažnam akyse ašaros tvenkiasi prisiminus 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Seimo narė Zita Užlytė prisipažįsta, kad tuomet ji kiekvieną istorinį virsmą priėmė itin jautriai, o skaitydama G. Vagnoriaus knygą „Valstybės kūrimas – misija (ne)įmanoma“ į daugelį dalykų ji pažvelgė kitaip. „Aš puikiai prisimenu, ką aš jaučiau sausio 13-osios naktį – mane kaustė didžiulė baimė: sutraiškyti tankų žmonės, šimtai sužeistų… Kariuomenės despotiškas elgesys šokiravo visus. Iki šios žiaurios nakties aš labai laukdavau sausio 13-osios, nes būtent šią dieną gimiau… Tik vienuoliktas gimtadienis manęs visai nedžiugino… Ryte aš ėjau į mokyklą apimta nerimo ir liūdesio. Klasėje jau degė žvakės pagerbti šios nakties aukoms… Prisimenu, kaip pačios ašaros riedėjo mūsų klasės vaikų skruostais. Kaip brangiai mes sumokėjom už laisvę…“, – prisipažino Z. Užlytė. Vis dėlto parlamentarė neslepia, kad esanti šiandien laiminga gyvendama Nepriklausomoje Lietuvoje, o jos gimtadienis kasmet tampa padėka už tai, ką turi.

„Už šios knygos atsiradimą galima sakyti ačiū kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu prieš 20 metų nebūtume buvę tokie vieningi, tai ši knyga niekada nebūtų išvydusi dienos šviesos. Mes šiandien net neegzistuotume žemėlapyje. Išgyvenome kitos valstybės agresiją, nepasiduokim ir šių dienų mus netenkinančiai realybei“, – sakė G. Vagnorius.

Autorės nuotr.

Nuotraukose: Buvęs Lietuvos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius

Voruta. – 2011, kov. 12, nr. 5 (719), p. 1, 6.

Uncategorized Gediminas Vagnorius, Knyga „Valstybės kūrimas – misija (ne)įmanoma“, Povilas Virvičius, Sausio 13-oji, Zita Užlytė