Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio 75-osioms gimimo metinėms paminėti – fotografijų paroda Seime

Autorius: Data: 2013-04-09, 16:44 Spausdinti

Balandžio 11 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Parlamento galerijoje bus pristatyta fotografijų paroda, skirta Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio 75-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, Povilo Aksomaičio šeimos archyvo.

 Signataras Povilas Aksomaitis gimė 1938 m. kovo 29 d. Kauno priemiestyje, Muravos kaime, Kajetono Aksomaičio ir Vladislavos Rimkevičiūtės-Aksomaitienės šeimoje. Povilas buvo jų pirmagimis, vėliau gimė sūnus Jonas ir dukra Elena. 1941 m. birželio 14 d. – pirmąją lietuvių masinio trėmimo dieną – į Aksomaičių namus prisistatė NKVD kariškiai. Tėvas K. Aksomaitis, tuo metu buvęs komandiruotėje, Sibiro tremties trumpam išvengė (ištremtas 1944 m. pabaigoje), o motina Vladislava su trejų metukų Povilu ir vos dviejų mėnesių sesuo Elena buvo ištremti į Kamenio miestą prie Obės (Barnaulo r.) Altajaus krašte. Tik 1946 m. dėl Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus veiklos dalis Lietuvos tremtinių vaikų buvo sugrąžinti į Lietuvą, tarp jų buvo ir P. Aksomaitis.

Į Lietuvą grįžęs Povilas Sibire jau buvo baigęs pirmąją klasę, mokslus tęsė Kauno 22-ojoje vidurinėje mokykloje, o nuo 1952 m. mokėsi ir 1956 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Kauno „Saulės“ gimnazija). P. Aksomaitis ketino studijuoti mediciną ir buvo pateikęs studijų prašymą Medicinos institute, tačiau čia koją pakišo tremtinio vardas. Ne be problemų, nors ir gerai išlaikė stojamuosius egzaminus, Povilas buvo priimtas studijuoti į Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultetą (1956–1961). Studijų metais gyveno nelengvai, mokėsi vidutiniškai, nes anot jo, daug laiko skirdavo sportui ir „fiziniam pasiruošimui“ – naktimis uždarbiaudavo iškraudamas vagonus geležinkelio stotyje. Dėmesys sportui nebuvo atsitiktinis užsiėmimas. P. Aksomaitis garsėjo kaip rezultatyvus akademijos vyrų rankinio komandos žaidėjas.

Aktyvus gyvenimo būdas nesutrukdė jam sėkmingai baigti aukštojo mokslo studijų ir tęsti jas aspirantūroje. Iš karto po studijų baigimo P. Aksomaitis sukūrė šeimą, vedė akademijos bendramokslę, agronomę Ramutę Stakionytę. 1962 ir 1966 m. gimė dukros Rasa ir Aušra.

1961 m. P. Aksomaitis savo gyvenimą susiejo su Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutu, neseniai įkurdintu Kėdainių priemiestyje Vilainiuose. Čia laipsniškai kopė karjeros laiptais, dirbdamas jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu (1961–1963), instituto aspirantu (1963–1966), vyresniuoju moksliniu bendradarbiu (1966–1968), skyriaus vedėju (1968–1975),  sektoriaus vadovu (1975–1977) bei Drėkinimo skyriaus vadovu (1977–1990). 1967 m. gegužės 30 d. Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė žemės ūkio mokslų daktaro disertaciją „Lietinimo sistemų tyrimas drenuotuose mineraliniuose Lietuvos dirvožemiuose“.

Vėlesniais metais paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių žemės ūkio augalų drėkinimo, drėkinimo sistemų konstrukcijų eksploatavimo temomis; vienas ar su kolegomis bendraautoriais išleido 13 studijų iš hidrotechnikos, melioracijos tyrimų. Greta profesinės, mokslinės veiklos P. Aksomaitis Vilainių bendruomenėje garsėjo kaip aktyvus visuomenininkas, Vilainių sporto ir kultūrinių renginių organizatorius, dalyvis, sporto varžybų teisėjas.

Dar 1970 m. P. Aksomaičio šeimą sukrėtė žinia apie grėsmingą jo sveikatos diagnozę – inkstų nepakankamumą. 1986 m. jam buvo atlikta sudėtinga inksto transplantacijos operacija. Jo sveikatos būklė reikalavo lėtesnio gyvenimo tempo, tačiau to meto laikmetis padarė savo korekcijas.

Prasidėjus Atgimimui P. Aksomaitis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą: 1988 m. buvo išrinktas į Kėdainių rajono Sąjūdžio tarybą, 1988 m. spalio 22–23 d. dalyvavo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavime Vilniuje, 1988 m. lapkričio 26 d. Kėdainių rajono „Tremtinio“ klubo steigiamajame susirinkime buvo išrinktas LTS Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku. 1989 m. aktyviai talkininkavo SSRS liaudies deputatų rinkimuose, Kėdainiuose organizavo Lietuvos tremtinių istorinio atminimo įamžinimo renginius, 1989 m. liepos 28 d. vadovavo 128 tremtinių palaikų sutikimo ceremonijai Kėdainių aerodrome. 1989 m. taip pat buvo renkamas atstovu į Lietuvos žemdirbių sąjūdžio ir pirmojo Lietuvos žemdirbių suvažiavimų delegatu bei LKP XX suvažiavimo 1989 m. gruodžio 19–20 d. delegatu.

1990 m. vasario 24 d. P. Aksomaitis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu Šėtos 88-ojoje rinkimų apygardoje. Nepriklausomybės Akto signataras. 1990 m. kovo 20 d. buvo patvirtintas Agrarinės komisijos nariu, koordinavo žemės ūkio melioracijos ir gamtos apsaugos sritį.

1990 m. gegužės 4 d. patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos sesijos balsų skaičiavimo komisijos nariu. Parlamentinio darbo metu daugiausiai pasisakydavo žemėtvarkos, melioracijos problemų klausimais. 1990 m. spalio mėn. jo siūlymu Vyriausybei buvo pavesta parengti melioracijos darbų finansavimo fondo įstatymo projektą, numatant fondo sudarymo bei naudojimo tvarka.

Nuo 1992 m. vasario 6 d. priklausė Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdžio deputatų santaros frakcijai. 1992 m. nesėkmingai kandidatavo Seimo rinkimuose. 1993m. išrinktas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku. Nuo 1995 iki 2000 m. rinktas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu, buvo savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos seniūnas.

P. Aksomaičio biografinis portretas nebūtų galutinis nepaminėjus jo kaip sportinės žūklės entuziasto, sportinės žūklės klubų lygos steigėjo, žūklės varžybų  organizatoriaus veiklos. Įvairialypė P. Aksomaičio politiko, savivaldybininko, visuomenės veikėjo veikla 2000 m. buvo įvertinta Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos pakvietimo į NATO proga, 1998 m. – medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

Mirė 2004 m. rugpjūčio 23 d. Kaune, palaidotas Kėdainių kapinėse.

 

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento

Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius

Jubiliejai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra