Nepamiršti šaknų, laikytis teisingumo ir lygiavertiškumo

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Ir naciai, ir sovietai vienodai bijojo „Į laisvę“ balso
 
Reicho okupacinė valdžia 1942 m. pabaigoje nutraukė populiaraus leidinio „Į laisvę“ spausdinimą. Po to Lietuvių fronto (LF) pastangomis 1943 ir 1944 metais jis buvo leidžiamas pogrindyje. Visada nekantriai laukdavau naujo numerio, o jis pasirodydavo maždaug kas antrą savaitę. Labiausiai domindavo santykiai su okupacine valdžia, užsienio politikos įvykiai ir, žinoma, Lietuvos ateities prognozės. Sovietams reokupavus Lietuvą, nuo bolševizmo represijų pasitraukusieji į JAV LF aktyvistai, pasivadinę Lietuvių fronto bičiuliais (LFB), 1953 m. atnaujino žurnalo „Į laisvę“ leidybą. Apie tai tautiečiai sužinodavo iš okupuotai Lietuvai skirtų radijo balsų.
 
Keitėsi redaktoriai, bendradarbiai ir talkininkai, bet leidinio kryptis išliko ta pati – palaikyti tautiečių pasipriešinimo okupantams dvasią bei viltį, kad Blogio imperija žlugs, kad Tauta nusimes okupacijos jungą. Tai ir įvyko 1990 m. Po istorinės Kovo 11-osios žurnalo redakciją papildė nauji nariai iš Lietuvos, pagausėjo ir autorių iš Lietuvos. Galiausiai 2000 metų rudenį žurnalo „Į laisvę“ redagavimas bei leidyba jau vyko Lietuvoje.
 
Planuojamas žurnalo internetinis variantas
 
Nuo 2005 m. pradžios žurnalo „Į laisvę“ redaktoriaus pareigos buvo patikėtos žinomam Lietuvos visuomenės veikėjui, Garliavos J. Lukšos gimnazijos direktoriui, istorikui Vidmantui Vitkauskui. Naujoji redakcinė kolegija ir leidėjai tęsė pirmtakų darbus bei stengėsi išlaikyti leidinio antiokupacinę kryptį. Pastarųjų metų žurnalo rubrikose: „Nuomonės“, „Aktualijos“, „Praeitis ir dabartis“, „Laikas ir idėjos“, „Atmintis“, „Įvykiai ir darbai“, „Lietuvos kultūra“, „Netektys“, o ir kitose, čia nepaminėtose, spausdinamais straipsniais buvo siekiama ugdyti skaitytojų tautinę-pilietinę savimonę, stiprinti valstybingumą, įtvirtinti demokratijos principus, išryškinti problemines negeroves.
 
Visai neseniai gavau redaktoriaus V. Vitkausko laišką, kuriame rašoma: „LFB taryba, po ilgų svarstymų ir diskusijų, 2009 m. viduryje nusprendė užbaigti žurnalo Į LAISVĘ leidybą ir išleisti paskutinį, platesnės apimties ir savo turiniu organizacijos veiklą bei žurnalo leidimą apžvelgiantį ir apibendrinantį numerį. Vietoje iki šiol spausdinimo būdu periodiškai leisto žurnalo, svarstoma galimybė leisti jo internetinį variantą. LFB tarybos nutarimu paskutinį spausdintą žurnalo numerį pavesta redaguoti Vidmantui Vitkauskui.“
 
Aktualijos spaudoje ir internete
 
Minėtas laiškas buvo adresuotas grupei skaitytojų ir talkininkų, kuriame prašoma „pasisakyti pradedamo ruošti žurnalo numerio struktūros, tematikos, apimties ir kitais klausimais. Taip pat (…) pagal galimybes savo straipsniais, prisiminimais, refleksijomis, komentarais prisidėti prie šio numerio parengimo…“
 
Internetu besinaudojančių daugėja. Nutraukus žurnalo „Į laisvę“ spausdinimą, internetinis žurnalo variantas gali patenkinti didelės dalies skaitytojų poreikius. Tikriausiai didžiuma skaitytojų jau naudojasi interneto paslaugomis. Internetas žmonėms suteikia galimybę atsispausdinti aktualius straipsnius, kaupti juos savo asmeniniame archyve, keistis nuomonėmis, diskutuoti aktualiomis temomis.
 
„Tremtinys“, „Į laisvę“, „Voruta“ „XXI amžius“ nuolatos skelbia straipsnius Laisvės kovų, istorinės atminties, totalitarinių režimų vykdyto genocido temomis, taip pat okupantų persekiojimus patyrusių tautiečių atsiminimus. Skaitytojas turi galimybę pagal savo interesus ir laikraščio specifiką pasirinkti spaudos leidinį. Reikia tikėtis, kad internetinis variantas suteiks galimybę skaityti žurnalą ne tik Europos šalyse, bet ir kituose žemynuose.
 
Stiprinti išeivių ryšius su Gimtine
 
Laikraščių redakcijos stengiasi atsižvelgti į šalies gyvenime šiuo metu iškilusius iššūkius. Sąlyginai pavadinčiau naują rubriką „Nepamiršti šaknų“, skirtą pastaraisiais metais plūstelėjusiai į užsienį jaunųjų piliečių bangai. Joje spausdintini rašiniai neturėtų būti politizuoti, tačiau pakankamai aiškios pilietinės – kultūrinės krypties, puoselėjantys lietuvybę ir gaivinantys išvykėlių ryšius su laikinai (duok, Dieve!) palikta Tėvyne.
 
Rytuose pastaruoju metu aktyvinama imperinė propaganda, begėdiškai klastojama Antrojo pasaulinio karo istorija, vienašališkai nušviečiami šios pasaulinės katastrofos padariniai, neigiami Baltijos šalių okupacijos ir okupantų vykdyto genocido masinių akcijų faktai, menkinamos okupacijos jungą nusimetusių šalių pastangos stiprinti atkurtą valstybingumą. Gausėja ir atviro tyčiojimosi iš Baltijos šalių Nepriklausomybės. Todėl tikslinga būtų sukurti dar vieną rubriką „Istorinis teisingumas“, kurioje būtų skelbiami straipsniai, atsakantys į kiekvieną klastotę ar išpuolį argumentuotai, remiantis faktais, tarptautine ir nacionaline teise.
 
Ką lemia tūkstantmetė istorija?
 
Reikalinga dar viena itin aktuali rubrika, kurią sąlyginai galima pavadinti „Lygiateisiškumo pagrindu“. Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai politikos, ekonomikos, kultūros srityse buvo bei lieka itin aktualūs. Mus sieja istorinė LDK ir Abiejų Tautų Respublikos patirtis, tamsokas šleifas iš Vasario 16-osios Respublikos meto, bendra narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Lietuva turi beveik šimtą kilometrų sienos su Lenkija. Lietuvos paskiras balsas Briuselyje prasčiau girdimas nei, sakysim, balsas Baltijos regiono, jei Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija Briuselyje gebėtų kalbėti, o reikalui esant ir šūktelėti, vienu balsu. Ši didžiosios valstybinės politikos tema aptariamu atveju nenagrinėtina.
 
Tačiau labai aktualu siekti glaudesnių, nuoširdesnių, teisingesnių bei lygiaverčių Lietuvos ir Lenkijos santykių kultūros, istorijos mokslo, ekonomikos, turizmo, savivaldos srityse. Tiesą pasakius, ar Lietuva turi kitokį pasirinkimą, jei mūsų kaimynystė nulemta tūkstantmetės istorijos ir geografijos? Be to, narystė ES teikia galimybę plėtoti lygiaverčius tarpusavio santykius kaip niekada anksčiau.
 
Nuotraukoje: E. Simanaitis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra