Nemunėlio Radviliškio bažnyčios istorijos akimirkos

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Šiemet Nemunėlio Radviliškio bažnyčia švenčia savo 155-ąsias metines. Tačiau pirmoji katalikų šventovė šiame miestelyje buvo pastatyta gerokai anksčiau: koplyčia pastatyta 1719 m., katalikų bažnyčia – 1782 m.
 
XVII a. Biržų parapija turėjo plačias ribas, tad dvasininkams buvo sunkino aptarnauti pakraščių parapijiečius. XVIII a. pradžioje padėtis ima keistis: tolimesnėse vietose statomos koplyčios. Taip 1719 m. koplyčia (kai kur ji įvardijama kaip bažnyčia) pastatoma ir Nemunėlio Radviliškyje. Ji stovėjusi ne dabartinės bažnyčios vietoje, bet Biržų gatvėje, prie buvusio Nankino namo. Ilgai buvo išlikusios šventoriuje buvusios kapinaitės.
Antroji koplyčia statyta po 1755 m. (kiti autoriai mini, kad jau 1755 m. buvusi pastatyta). K. Misius ir R. Šinkūnas rašo, kad medinė bažnyčia pastatyta apie 1782 m. Antroji medinė bažnytėlė, dengta malksnomis, 10 sieksnių ilgio ir 5,5 pločio. Minimas tik vienas altorius – Nukryžiuotojo Viešpaties Jėzaus Kristaus (rašoma, kad jis buvo perkeltas Parovėjos koplyčios). Iš Parovėjos koplyčios buvo perkelti paveikslai ir varpas. Aplink buvo šventorius, jame stovėjo varpinė.
1804 m. buvo įsteigta Nemunėlio Radviliškio katalikų parapijos mokykla. Nuo 1818 m. Nemunėlio Radviliškis jau turi nuolatinį kunigą – Joną Skapinavičių, kuris čia dirbo iki 1830 m. Kunigas pastatė zakristiją.
Bažnytėlei pasenus (minima, kad ji sudegusi), 1849 m. vidaus reikalų ministras leido grafui Jonui Tiškevičiui Nemunėlio Radviliškyje pastatyti mūrinę bažnyčią. Grafo Jono Tiškevičiaus lėšomis miestelio viduryje 1849–1854 m. pastatyta 27×19 m. dydžio su 25 m. aukščio bokštu akmens mūro bažnyčia, kurios jubiliejus šiemet ir švenčiamas.
Bažnyčioje buvo trys mūriniai altoriai: Didysis – Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, šoninis (vyrų pusėje) šv. Juozapo, moterų – Saldžiausios Jėzaus Širdies. Stogas buvo dengtas lentelėmis.
Durys perdengtos trikampiu sandriku. Virš jo įgaubta niša su Švč. Mergelės Marijos statula, o virš jos – apskritas medalionas su girlianda.
Lietuvoje yra ir daugiau netinkuoto akmenų mūro bažnyčių, tačiau tik kelių šitaip turtingai dekoruota išorė.
XIX a, antroje pusėje Telšių ir Žemaitijos vyskupijai priklausė 19 dekanatų. Biržai priklausė Panevėžio dekanatui, kuris jungė 12 parapijų (Vysokij Dvor (Aukštadvaris), Biržų, Brunoviškiai, Krinčino, Naujamiesčio, Pabiržės, Panevėžio, Pasvalio, Pumpėnų, Ramygalos, Truskavos, Vabalninko). Biržų parapija turėjo Radviliškio filiją ir 1813 m. kun. Pikturnos pastatytą Biržų kapinėse medinę koplyčią.
1866 m. įsteigta valdinė Nemunėlio Radviliškio pradinė mokykla, į kurią 1867 m. perkelti evangelikų reformatų parapijos mokyklos mokiniai. 1893–1895 m. miestelyje veikė slapta jaunimo organizacija „Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas“, leidusi šapirografuotą laikraštį „Palemonas“ (iniciatorius kun. Adolfas Sabaliauskas – Žalia Rūta).
Leidinys atspindėjo to meto aktualijas: kovą už blaivybę, tautinės sąmonės žadinimą, meilę liaudies dainoms ir lietuviškiems papročiams.
1905 m. miestelio gaisras palietė ir bažnyčią. Buvo sugriautas virš bažnyčios didžiųjų durų stovėjęs bokštas (varpai išliko, nes buvo nuimti); sudegė lubos, stogas, altorius, paveikslai, vargonai, bet ūkiniai pastatai išliko. 1907 m. suburtas bažnyčios choras, o 1908 m. atkurta valdinė pradinė mokykla.
 
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Pasaulinių karų metu
Bažnyčia nukentėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu. 1915 m. buvo sugriautas bažnyčios bokštas virš didžiųjų durų, sudegė lubos, stogas, moterų pusės altoriaus paveikslas, altorius, vargonai, stacijos, sudegė ir klebonija.
Po bažnyčios sužalojimų beveik 5 metus Mišios buvo aukojamos prieglaudoje (špitolėje).
1921–1928 m. bažnyčia atstatyta (kitur minima, kad atstatymo darbai vykdyti 1924–1928 m.). Juos pradėjo kunigas Feliksas Dėdelė, užbaigė kun. Mykolas Jusys. Iš akmens atstatytas bokštas kitokios formos, tačiau iki buvusio jo aukštumo.
Stogas pradžioje apdengtas lentelėmis, vėliau cinkuota skarda. Bažnyčia iš vidaus ištinkuota ir išdekoruota, sutvarkyti altoriai, įtaisytas žuvęs paveikslas, įdėtos lubos, įdėti nauji langai, sudėtos cementinių plytelių grindys, pastatyta klebonija.
Iki 1932 m. Nemunėlio Radviliškyje veikė progimnazija, kurią baigė daugelis radviliškiečių. Buvo pradžios mokykla su penkiais mokytojais. Prieš karą miestelyje veikė ir latvių pradžios mokykla.
Skaudžiai bažnyčią palietė Antrasis pasaulinis karas. 1944 m. rugpjūčio 10 d. – spalio 7 d. prie Nemunėlio upės vyko smarkūs rusų – vokiečių kariuomenių mūšiai. Buvo sunaikinti septyni prie upės įsikūrę kaimai. Sudegė ir visi parapijos ūkiniai pastatai (visi bažnytiniai – beneficiniai trobesiai). Bažnyčia buvo taip sunaikinta, kad vietos gyventojai sakė: „Per aną karą reikėjo skaičiuoti, kas buvo sunaikinta, o per šį – kas liko…“
Po Antrojo pasaulinio karo administratoriaus kun. Stanislovo Žalio ir kitų rūpesčiu bažnyčia remontuota. Atstatytas bokštas – tik gerokai žemesnis, stogas apdengtas lentelėmis, įdėti keturi nauji langai, dalis langų įstiklinta senuose rėmuose, kiti – užkalti lentomis, ištinkuota presbiterija. Pastatytas Didysis altorius su ąžuoliniu kryžiumi.
Klebonija nebeatstatyta – tik mažytis klebonui gyventi namukas.
1947 m. duomenimis parapijiečių skaičius siekė apie pustrečio tūkstančio. Iš jų vienas penktadalis reformatai, kurie gyvena susimaišę su katalikais. Paupio kaimų gyventojų (su nedidelėmis išimtimis) apie penktadalį vartoja latvių kalbą. Kalba lietuviškai, supranta lietuviškai ir dauguma save laiko lietuviais.
 
Bažnyčios šventorius ir bažnyčios vidų puošiantys meno kūriniai
Nemunėlio Radviliškio bažnyčios šventoriuje vos keli paminklai.
1898 m. gegužės 25 d. bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas Jasiškių jaunimo (Jesiszkių jaunumenes) paminklas – metalinis kryžius su cementiniu postamentu, kuris ir šiandien stovi šventoriaus kairėje pusėje. Netoli kryžiaus ir dviejų kunigų (Antano Vytauto Zakrio ir Stanislovo Žulio) kapai.
1943 m. datuotas aukštas medinis kryžius, pastatytas Misijoms atminti (Misijų atminimas). Kryžius stovi šventoriaus dešinėje pusėje.
Virš centrinių bažnyčios durų priklijuoti metaliniai skaičiai: „A D 1854“ (bažnyčios pastatymo metai). Virš jų – Švč. M. Marijos skulptūra.
Bažnyčioje yra trys altoriai, kuriuos puošia paveikslai, kelios skulptūros, bareljefinės kryžiaus kelio stotys.
Centriniame altoriuje yra didelis kryžius su Nukryžiuotu Kristumi, virš jo – Šv. Kazimiero paveikslas. Didžiajame altoriuje saugoma Šventojo Kryžiaus relikvija.
Presbiterija, kurią puošia Lietuvos ir Vatikano vėliavos, nuo pagrindinės bažnyčios erdvės puošia medinė liaudies meno tvorelė (Dievo stalas).
Kairiojo altoriaus viršutinėje dalyje Šv. Pranciškaus Asyžiečio paveikslas, žemiau jo – Švč. Jėzaus Širdies paveikslas (dokumentuose įvardintas Saldžiausios Jėzaus Širdies paveikslas). Šio altoriaus dešinėje – Šv. Juozapo su kūdikėliu skulptūra.
Dešiniojo altoriaus viršutinėje dalyje Šv. Juozapo su Kūdikėliu paveikslas, po jo Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų paveikslas. Kairėje šio altoriaus pusėje – Šv. Antano skulptūra.
Bažnyčios kolonos irgi papuoštos: kairėje pusėje Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC nuotrauka, dešinėje – Šv. Antano paveikslas.
Įėjus į bažnyčią pro šonines duris (be centrinio įėjimo, dar vienas įėjimas bažnyčios dešinėje pusėje) ant stačiakampės meninės lentos išskobtas Vincento Sladkevičiaus bareljefas ir pagrindinės jo gyvenimo datos, darbas – tremtis Nemunėlio Radviliškyje.
Bažnyčioje dar yra išlikę senųjų laikų dumplėmis varomi vargonai (jie jau nebenaudojami). Šiuo metu naudojami seno modelio elektroniniai vargonai. Bažnyčioje – penkios procesinės vėliavos, keturi žibintai, baldakimas. Itin vertinga monstrancija, įvairaus laikmečio liturginių drabužių, kitų sakralinių reikmenų.
Sudužusio varpo likučiai saugomi Nemunėlio Radviliškio muziejuje.
Šiuo metu Nemunėlio Radviliškio bažnyčioje yra vienas varpas, patalpintas ant konstrukcijų bažnyčios bokšte, kuris iš dalies buvo atstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Varpas tuščiaviduris, į kūgį panašios formos korpusas, kuriame kabo judama širdis. Varpas pagamintas iš metalo – bronzos. Skambinimo būdas – įsiūbuoti varpo metalinį kūgį taip, kad jo viduje pakabinta šerdis pati imtų daužytis į varpo šonus vienodu ritmu. Varpo dydis (aukštis) 60–65 cm., apačios plotis – 55 cm., svoris – apie 100 kg. Įrašų varpe nėra, kada pakabinta – taip pat neišaiškinta.
Iš 27 įvardintų Švč. Mergelei Marijai tituluotų bažnyčių Panevėžio vyskupijoje net 7 pavadintos trumpu Švč. Mergelės Marijos vardu, tarp jų – ir Nemunėlio Radviliškio bažnyčia.
 
Parengta pagal dr. A. Vasiliauskienės ir kun. A. Šukio medžiagą
 
www.selonija.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Šįmet Nemunėlio Radviliškio bažnyčia švenčia savo 155-ąsias metines
2. Centriniame altoriuje yra didelis kryžius su Nukryžiuotu Kristumi, virš jo – Šv. Kazimiero paveikslas

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra