Nemirtingi Gulago partizanai

Autorius: Data: 2018-10-17 , 11:00 Spausdinti

Nemirtingi Gulago partizanai

www.bernardinai.lt

Šią savaitę knygynuose pasirodė Pauliaus Saudargo ir Godos Karazijaitės knyga „Gulago partizanai“ apie 1953–1955 metų didžiuosius sukilimus sovietiniuose lageriuose, privedusius prie viso gulago griūties. Kalbamės su knygos bendraautore GODA KARAZIJAITE.

Pastaruoju metu visuomenė tarsi atranda partizaninio pasipriešinimo ir tremties istorijas iš naujo, rašomos knygos, kuriami filmai. Kaip jūs pasirinkote būtent šią temą?

Tautai labai svarbu turėti savo didvyrius, turėti į ką remtis. Istorinė atmintis ir istoriniai herojiniai naratyvai yra labai svarbi šalies patriotizmą kurianti jėga. Kaip Lietuva išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir pokarį, yra svarbu ne tik suvokti mums patiems, bet ir apie tai pasakoti pasauliui. Du ryškiausi herojiniai epai, kuriuos išgyvena lietuvių tauta po sovietinės okupacijos 1940 metais, yra partizaninio pasipriešinimo ir tremties istorijos.

Sukilimų lageriuose tema tarsi sujungia šias dvi istorijas ir parodo, kad mūsų tremties istorija yra persmelkta ne tik tragizmo, bet ir heroizmo. Pasirodo, mes niekada nepasidavėme ir aktyviai priešinomės, net lageriuose. Apie tai ši knyga – apie niekada nepasibaigusią Laisvės kovą, apie niekada nepalaužtą politinių kalinių dvasią, apie sukilimus gulage, kur pirmose gretose stovėjo lietuviai – partizanai ir jų rėmėjai, pogrindžio dalyviai ir tiesiog patriotai, niekada neparklupę prieš okupantą. Ši knyga į skaitytoją prabyla visa tai išgyvenusių liudininkų lūpomis – liudininkų, kurių kiekvienais metais skausmingai mažėja.

Kaip pradėjote domėtis istorinės atminties temomis, kaip gimė mintis apie tai sukurti knygą?

Jau keleri metai su bendraminčių grupe vis grįžtame prie istorinės atminties temų. Taip gimė ir ekspedicijos tautiečių tremties ir įkalinimo vietomis į Sibirą, už poliarinio rato, į Kazachstano stepes ar bendrais partizaninio pasipriešinimo keliais Ukrainoje. Vėliau vykstame susitikti su mokiniais visos šalies mokyklose, pristatome šias temas. Susitikimų su jaunimu metu ir gimė mintis išryškinti didžiųjų gulago sukilimų istoriją.

Nes, ko gero, ypač jaunus valstybės piliečius daug labiau įkvepia ir telkia ne tiek tragizmas, kiek heroizmas. Jeigu iš istorijos herojų likimas pareikalauja kraujo aukos, jos prasmė turi būti paaiškinta, nes beprasmiškumas slegia ir nuo jo nusisukama. Didvyriškumas turi būti išryškintas. Gulago sukilimai – tai beprecedenčiai atvejai SSRS (sovietų socialistinių respublikų sąjungos) istorijoje: plataus masto, organizuoti ir netgi rezultatyviai pasibaigę visuotiniai kalinių streikai Vorkutoje, Norilske, Kengyre.

Kuo labiau gilinamės į šiuos įvykius, tuo labiau įsitikiname, kad būtent šis gulago istorijos epizodas yra akivaizdus mūsų ir bendro likimo tautų – Baltijos sesių, ukrainiečių ir kitų – herojinis žygis, kuriam derama vieta yra greta tokių kovos ir pergalės epų kaip pokario partizaninis pasipriešinimas bei Sausio 13-osios pergalė.

Atrodo, Lietuvoje gulago sukilimų temos nėra plačiai žinomos, leidinių ir apibendrintos informacijos nėra daug.

Minėtų lagerio sukilimų tema tarptautinėje akademinėje istorikų bendruomenėje žinoma ir nagrinėjama, tačiau Lietuvos viešajame visuomenės diskurse labai reta. Lietuvoje šias temas, be vieno kito epizodinio šmėkštelėjimo periodikoje, plačiausiai nagrinėja patys sukilimų liudininkai ir organizatoriai – lagerius išgyvenę politiniai kaliniai.

Pirmoji rimtesnė knyga šia tema – 1992 metais pasirodę „Norilsko Vyčiai“, kur jos sudarytojas Norilsko sukilėlis Bronius Zlatkus ne tik į vieną vietą sudeda gyvus likimo brolių ir seserų liudijimus, bet ir pateikia apibendrintą Norilsko sukilimo eigą. Kitas Broniaus Zlatkaus sudarytas, 2003 metais pasirodęs leidinys „Kelias į laisvę“ liudininkų akimis apžvelgia lagerių sukilimus plačiau: 1953 metais Norilske, Vorkutoje, 1954 metais Kengyre ir vėl 1955 metais Vorkutoje.

Naujausias akademinis veikalas apie Vorkutos sukilimą lietuvių kalba pasirodė 2016 metais – tai suomių autoriaus Jukkos Rislakki „Vorkuta! Sukilimas lageryje.“ Čia retrospektyviai rekonstruojama sukilimo eiga atskiruose Vorkutos lagerių skyriuose. Bandomi analizuoti ir kiekybiniai dalykai, kaip antai žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Reikia paminėti, kad pagrindiniu knygos herojumi, aplink kurio likimo liniją J. Rislakki dėsto viso sukilimo įvykius ir priešistorę, pasirenkamas vienas kalinys – suomis Einas Priukia.

Paminėti reikia todėl, kad štai suomių autorius kuria detalią legendą apie vieną iš palyginti nedaugelio suomių, kalėjusių Gulage. O lietuvių Vorkutos lageriuose kalėjo tūkstančiai, ir jie vaidino vieną svarbiausių vaidmenų minėtuose įvykiuose. Lietuvių indėlio reikšmingumą šioje gulago sukilimų istorijoje pripažįsta ir pats J. Rislakki, ne kartą minėdamas Baltijos regiono žmones ir konkrečiai lietuvius kaip vienus iš aktyviausių rezistentų, atlikusių svarbų vaidmenį šiuose įvykiuose greta vakarų ukrainiečių.

Kaip rengėte šią knygą, kokia jos struktūra, ar remiatės tik lietuvių politinių kalinių liudijimais?

Trijose šios knygos dalyse stengėmės deramai atspindėti įvykius visuose trijuose ypatinguosiuose lageriuose: Norilske, Vorkutoje ir Kengyre. Kiekvieną dalį pradeda nedidelis įvadas apie sąlygas ir sukilimo eigą konkrečioje vietoje. Toliau skaitytojų dėmesiui pateikiami autentiški liudininkų pasakojimai, kurie mūsų pačių užrašyti 2017–2018 metais.

Ruošdami kai kuriuos šioje knygoje spausdinamus tekstus iš interviu medžiagos, detales tikslinome ir pildėme naudodami pačių liudininkų anksčiau užrašytus atsiminimus. Taip pat šį leidinį papuošia keturių mūsų likimo brolių ukrainiečių liudijimai apie įvykius Norilske, fiksuoti 2018 metų rugpjūtį Lvove. Tik publikuojamas dabar jau mirusios Elenos Grybinaitės pasakojimas apie jos ir Vlados Miliūtės išgyvenimus Kengyro lageryje yra paruoštas pagal jos pačios atsiminimus „Kengyro sukilėliai“ iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių, o Norilsko sukilėlių himno autoriaus baltarusio Grigorijaus Klimovičiaus istorija paruošta remiantis jo paties iki mirties publikuotais atsiminimais, kuriais pasidalijo jo sūnus Jurijus Klimovičius.

Iš viso pateikiami 24-ių liudininkų pasakojimai. Dauguma kalbintųjų jau atšventę savo devyniasdešimtmetį, jie stebina savo šviesumu, pozityviu požiūriu, lageriuose užgrūdinta stiprybe. Didžioji dalis prisiminimų niekada nėra publikuoti Lietuvoje ir skaitytojų auditorijai bus nauji. Kalbindami kiekvieną sukilimų liudininką bandėme išgirsti lagerių sukilimų aspektus, kurie, pasitelkiant ir daugiau šaltinių, plačiau nagrinėjami šios knygos įvadinėje dalyje „Gulago partizanai“.

Tremtis , , , , , , , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra