Neišsemiamos Mažosios Lietuvos gelmės

 

Keturių tomų leidinio reikšmę dabartinei Lietuvos istorijai ir kultūrai vargu ar įmanoma nusakyti aiškiau, nei apie tai pratarmėje teigia Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininkas čikagietis Vilius Algirdas Trumpjonas: „Tai per karus išdraskyto krašto kronika, galima sakyti, genties albumas, esant dar gyvai tradicijai.“ Galima būtų pridurti, kad kartu tai yra to krašto išeivijos su dabarties Lietuva jungtis, kuri padeda įvairiuose pasaulio kampeliuose išblaškytiems kitų valstybių piliečiams atrasti genealoginius ženklus. Ne paslaptis, kad dauguma jų lietuviškai nebeskaito, tad jau dabar aptarinėjama idėja leisti enciklopedijos versiją anglų kalba.

 

Tačiau ne mažiau svarbi kategorija sėslių lietuvių, kurie Mažosios Lietuvos enciklopediją vertina kaip jų, ar jų vaikų gyvenamosios vietovės vaizdų albumą. Tai – pokariu įleidę šaknis į nuniokoto krašto kultūrinę dirvą šių laikų Klaipėdos regiono žmonės ir, aišku, visa tauta, kuriai rūpi šviesą ir pažangą Didžiajai Lietuvai skleidusio krašto raida.

 

 

Idėja leisti MLE kilo išeivijoje. Sumanytojas ir leidinio tvarkytojas profesorius Vilius Pėteraitis (ar ne simboliška?) šį pasaulį paliko prieš dvejus metus, spėjęs padėti tvirtus paskutiniojo tomo pamatus. Prisimindamas jį, MLE redakcinės kolegijos pirmininkas akademikas habil. dr. Zigmas Zinkevičius pratarmėje rašo: „Profesorius ir Aukštybėse būdamas tarsi tebevaikšto Mažosios Lietuvos takais, kad kartu su mumis ateitų į pabaigtuves iškelti vainiko, ant savo sumanyto, suprojektuoto ir jam vadovaujant bei prižiūrint statyto iškilaus Mažosios Lietuvos enciklopedijos rūmo.“

 

 

Redkolegijos narė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė lietuvininkė dr. Silva Pocytė apie ketvirtojo MLE tomo išskirtinumą LŽ sakė, kad dėl pasikeitusių leidėjų santykių (kaip ir kiekvieną didelį darbą atliekant neišvengta požiūrių skirtumų) ir medžiagos rengimo problemų organizacinį darbą baigė Klaipėdos universiteto mokslininkai. Galbūt todėl jis tapo glaustesnis, o tekstai – vienodesnio lygio. Iš viso, pasak S. Pocytės, IV tome pateikta 3 tūkst. straipsnelių, kurių dauguma – apie išnykusią, į dvi dalis politikos perkirstos žemės istoriją. Šis tomas turėjo apie 300 talkininkų, kurie prisidėjo ne tik tekstais, bet ir knygomis, asmeninių archyvų nuotraukomis. „Kai leidome pirmąjį tomą dar abejojome, ar pajėgsime, o darbuojantis prie ketvirtojo jau kilo idėja, kad reikėtų santraukos ir užsienio kalba, ko gero, anglų. Svarstoma, kad tai jau turėtų būti teminis leidinys, į jį galėtų būti sudėti vertingiausi straipsniai“, – pažymėjo S. Pocytė.

 

Nematytų nuotraukų gausa skubina ranką versti MLE lapą po lapo ir pasinerti į neregėtą laikotarpį, lyginti išlikusius statinius, kraštovaizdžius, daiktus.

 

MLE IV tome rasime tekstus nuo žodžio „Rahn“ iki „Žvižežeris“. Taigi čia pateikiama išsami informacija apie Rytprūsius, Tilžę, Šilutę, šio krašto veikėjus: filosofą Vydūną, rašytoją Ievą Simonaitytę, Kristijono Donelaičio „Metų“ leidėją Liudviką Rėzą, teisininką Mykolą Romerį, kompozitorių Stasį Šimkų, politiką, poetą, lietuvių kalbos gynėją Jurgį Zauerveiną, parašiusį neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu tapusią giesmę „Lietuviais esame mes gimę“, ir apie daugelį kitų.

 

Taip pat gausu informacijos apie išnykusius ir esamus vietovardžius (Rambynas, Rasytė, Romuva, Rusnė, Širvinta, Tepluva, Tvankstė), nemažai žinių apie krašto transportą, tautinę tapatybę, spaustuves, uostus, vadovėlius, unikalų Europoje reiškinį – surinkimus (lietuvninkų pamaldas namuose).

 

Daugelis senųjų dalykų svarbūs ir šiandien. Štai net XVII amžiuje žuvys laikytos krašto ištekliais, žvejų verslas buvo apmokestinamas – už žieminio tinklo laikymą reikėjo mokėti 20 markių, pusės saiko lydekų bei 2 saikų karšių mokestį. Pirmoji tramvajaus linija Klaipėdoje buvo panaikinta todėl, kad trukdė klausytis lempinio radijo. 1900 metais Klaipėdos gyventojas Netbaumas Vokietijoje už 4 050 markių įsigijo motorinę priemonę – penkiavietį, 1 cilindro, 3,5 AJ galingumo svirtimi valdomą automobilį. Nuo 1895 metų vietos laikraščio „Memeler Dampfboot“ redakcija turėjo tiesioginį ryšį su Berlynu, vadinasi, laikraščiui buvo svarbiausia – informacijos operatyvumas.

 

Dabarties žinių MLE taip pat šiek tiek yra. Ne tik apie gerai žinomus krašto žmones, bet ir apie tai, kad nuo senų senovės Karaliaučiaus teritorijoje, Šiaurės Priegliaus tektoninėje zonoje, retsykiais susidaro žemės įtampa. Pastarąjį kartą du drebėjimai vyko 2004 metais.

 

 

Nuotraukoje: MLE 4 tomas