Naujuoju Europos Parlamento pirmininku išrinktas Martin Schulz

Autorius: Data: 2012-01-17, 16:07 Spausdinti

Socialdemokratas iš Vokietijos Martin Schulz (Martinas Šulcas) antradienį (2012-01-17) išrinktas naujuoju Europos Parlamento pirmininku.

Slaptame balsavime jį parėmė 387 europarlamentarai iš 670 balsavusių. M. Schulz pakeitė iki šiol EP vadovavusį lenką Jerzy Buzek (Ježį Buzeką).

Savo įžanginėje kalboje M. Schulz pažymėjo:

„Pirmą kartą nuo Europos Sąjungos sukūrimo jos žlugimas tampa realia galimybe. Jau daug mėnesių Sąjunga skuba iš vieno aukščiausiojo lygio susitikimo krizės klausimais į kitą. Sprendimus, kurie susiję su mumis visais, vyriausybių vadovai priima už uždarų durų. Mano nuomone, taip europinėje politikoje grįžtama į padėtį, iš kurios, manėme, jau seniai išeita: tai primena XIX amžiuje vykusio Vienos kongreso laikotarpį. Tuo metu pagrindinis principas buvo be demokratinės kontrolės nieko nepaisant apginti nacionalinius interesus. Pokario Europoje, priešingai – buvo svarbus blaivus suvokimas, kad mūsų interesai neatskiriami nuo mūsų kaimynų interesų, supratimas, kad ES nėra nulinės sumos žaidimas, kuriame vienas turi pralaimėti, kad laimėtų kitas. Yra visiškai priešingai: arba visi pralaimėsime, arba visi laimėsime.

<…>

Nepakankamai parlamentiniu lygmeniu įteisintos politikos rezultatus piliečiai laikys Briuselio diktatu. Už tai sumokės visa ES: tai gera terpė priešiškumui, nukreiptam prieš Europą. Ir Europos Parlamentas nesiruošia stebėti viso to sudėjęs rankas. Tą, kas mano, kad galima pasiekti didesnės Europos integracijos mažinant parlamentinę galią, kviečiu į kovą. Tarpvalstybinis susitarimas dėl fiskalinės sąjungos yra pirmasis bandymas.

<…>

Savo kaip Parlamento, vienos iš trijų pagrindinių ES institucijų pirmininko, užduotimi laikau pasipriešinimą šiai vis dar populiariai tendencijai koncentruotis į aukščiausiojo lygio susitikimus ir renacionalizavimui. Noriu prisidėti prie to, kad Parlamentas, kaip demokratijos ir prieštaringų diskusijų apie ES politikos kryptį vieta, taptų labiau regimas ir girdimas. Turime suteikti savo žodžiams daugiau svorio. Svarbiausia bus lygiomis teisėmis derėtis su Taryba: nesvarbu, ar tai finansinė programa, žemės ūkio, žuvininkystės ar regioninės politikos reforma, kova su klimato kaita, finansų rinkų teisės aktai, teisingumas ir vidaus reikalai, ar prekybos politika.“

<…>

Nebūsiu patogus pirmininkas. Būsiu pirmininkas, kuris, jei reikės, išsikovos vykdomosios valdžios pagarbą Parlamentui, kuris kovos, jei kils pavojus piliečių interesams. Pirmininkas, kuris atstovaus tvirtiems nariams, kurie gina piliečių interesus! Pirmininkas, kuris padarys viską, kad atgautų žmonių pasitikėjimą Europos vienijimosi procesu ir vėl pažadintų susižavėjimą Europa.

Daug žmonių rizikavo gyvybe, per daug jų prarado ją, kad iškovotų parlamentines teises ir galias. Pirmasis laisvai išrinktas Tuniso konstitucinės asamblėjos pirmininkas Mustafa Ben Jaffa drauge su kolegomis, kurie kaip tik įgyja pirmąją parlamentinę patirtį, stebi Europos parlamentus ir patį Europos Parlamentą. Libijoje, kur despotas kariavo prieš savo tautą, ES pirmoji atidarė savo ambasadą ir taip suteikė vilties, žmonėms, patekusiems sunkią padėtį. Skiriant Sacharovo premiją savo susižavėjimu Europos vertybėmis mus sujaudino drąsi jauna tinklaraštininkė ir narsus M. al Kaddafi priešininkas. Artimuosiuose Rytuose mūsų visų vis klausia, kaip pavyko, kad Europoje priešai tapo draugais, ir kaip mes, nors ir buvo nacionalinių, religinių ir pasaulėžiūros skirtumų, sugebėjome suartėti į vieną Europą. Kuo labiau tolstama nuo Europos, tuo geresnės nuomonės apie ją. Dirbkime drauge, kad susigrąžintume šį Europos vienybės žavesį!

Europos idėja pakeri. Idėja, kuri kilo kaip XX-ojo amžiaus antrosios pusės atsakas šio amžiaus pirmajai pusei. Kaip atrodė šio amžiaus pirmoji pusė? Neapykanta, didžiųjų valstybių politika, kurstymas prieš kitus, neapykanta žmonėms, Pirmojo pasaulinio karo apkasai ir Stalino gulagai. Didžiausias civilizacijos istorijos nuosmukis – Aušvico dujų kameros. Antroje XX-ojo amžiaus pusėje Europos susivienijimas ir bendros Europos institucijos atnešė Europai ilgiausią istorijoje gerovės ir taikos laikotarpį. 1989 m. krito geležinė uždanga. Buvo suvienyta Vokietija. 2004 ir 2007 m. buvusios Varšuvos pakto valstybės įstojo į ES ir žemynas, kuris 40 metų buvo dirbtinai suskaidytas, vėl atgavo savo kultūrinę ir politinę vienybę. Koks sėkmingas projektas! Kodėl nebemokame juo didžiuotis? Kodėl leidžiame blogai kalbėti apie šį nepakartojamą istorinį laimėjimą?

Mano senelis kovojo Pirmajame pasauliniame kare. Po 20 metų mano tėvas išėjo į karą, per kurį nusikalstamas Hitlerio režimas paskandino pasaulį liepsnose. Aš užaugau trijų valstybių pasienio mieste, kuriame žmonės turėjo laukti ilgose eilėse prie sienos, jei norėjo aplankyti savo kaimynus Belgijoje ir Olandijoje. Karą ir badą įveikėme. Atvėrėme sienas. Draudžiame rasizmą ir neapykantą kitataučiams. Šiandien gyvename laisvoje, atviroje Europoje. Europoje, kuri gali didžiuotis savo kultūros įvairove. Parenkime šią Europą XXI-ajam amžiui, kad ji vėl galėtų pažadėti jaunajai kartai, jog bus ekonomiškai stipri, socialiai teisinga, laisva ir demokratinė Europa Tėvynė.“

Robertas Pogorelis, EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai, +370 689 53306, robertas.pogorelis@europarl.europa.e

bernardinai.lt nuotr.

Nuotraukoje: Naujasis EP pirmininkas M. Schulz

Europos Parlamentas (EP) , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra