Naujos parodos Trakų viešojoje bibliotekoje

Autorius: Data: 2020-11-16 , 09:37 Spausdinti

Naujos parodos Trakų viešojoje bibliotekoje

Trakų viešosios bibliotekos nuotr.

Irena Jocienė, Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt

Šiuo metu Trakų viešojoje bibliotekoje veikia net trys parodos. Internetinėje skaitykloje eksponuojama VšĮ dienos centro „Mes esame“ projekto „Atviros techninės kūrybinės dirbtuvės“ maišelių paroda, taip pat parengtos dvi literatūros parodos: „Atminties kelias“ bei „Išėjusiems“.

Maišelių paroda

 

Nuo 2019 m. balandžio mėn. VšĮ dienos centras „Mes esame“ inicijavo „Atviros techninės kūrybinės dirbtuvės“ projektą, skirtą neįgaliesiems išreikšti savo meninius gebėjimus bei įsitraukti ir prisidėti prie opių globalinių taršos problemų mažinimo. Šioje parodoje pristatyti VšĮ „Mažoji guboja“, Valakampių socialinių paslaugų namų, Vilniaus Verkių specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro lankytojų darbai. Projekto metu buvo organizuojamos dirbtuvėlės, kurių metu dalyviai piešė ir tapė ant drobės Vilniaus miesto architektūrinius paminklus, gamtos vaizdus, simbolius. Geriausiai pavykę darbai skaitmeniniu būdu buvo perkelti ant maišelių. Tai jau antroji dienos centro „Mes esame“ darbų paroda Trakų viešojoje bibliotekoje. Pirmoji paroda, kurioje buvo pristatyti tokiu pat būdu, tik ant marškinėlių, atlikti darbai, vyko 2019 m. rugsėjo mėnesį. Maišelių paroda bibliotekoje veiks iki gruodžio 4 d.

Paroda „Atminties kelias“

Paroda „Atminties kelias“ skirta Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Joje pristatytos knygos, pasakojančios apie žydų tautos istoriją, Lietuvos žydų bendruomenę, Elijaus ben Saliamono Zalmano (1720–1797), vadinamo Vilniaus Gaonu (išminčiumi), gyvenimą ir veiklą. Taip pat daug dėmesio skirta ir holokausto temai. Eksponuojamos žymaus litvakų rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus knygos. Jis yra parašęs daugiau kaip dešimt romanų – tikrą epinę sagą, atspindinčią Rytų Europos žydų gyvenimą nuo 19 a. iki šių dienų. Taip pat pristatoma Abraomo Karpinovičiaus apsakymų rinktinė „Paskutinis Vilniaus pranašas“, kurioje grįžtama į prieškario Vilnių. Gimtąja jidiš kalba rašęs autorius priklauso jau poholokaustinei kūrybos paradigmai, kuri į literatūrą įvedė miesto tematiką.

Paroda „Išėjusiems“

Paroda „Išėjusiems“ primena apie 2020 metų netektis, kurios sukrėtė kultūros padangę.

Vasario 16 d., eidamas 56-uosius metus, mirė rašytojas, poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Navakas. Rašytojas gimė 1964 m. vasario 24 d. Šeimyniškiuose, Utenos rajone.

Kovo 15-osios sekmadienį, būdamas 85-erių, mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius. Jis buvo poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybių kultūros ministras. Poetas buvo visą gyvenimą, o pareigos ir darbai – prasidėjo, tęsėsi ir užsibaigė.

Gegužės 16 d., eidamas 86-uosius metus, mirė prozininkas, dramaturgas, aktorius, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Eugenijus Ignatavičius. 1953 m. buvo suimtas už antitarybinius eilėraščius bei literatūros platinimą ir nuteistas 10 metų. Kalėjo Kuibyševo srities ir Stavropolio r. lageriuose. Po dvejų metų paleistas. Grįžęs mokslus tęsė Šilutės darbo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Jį nuo mažens labai žavėjo aktoriaus profesija, todėl 1956 m. nutarė stoti į Lietuvos konservatorijos Teatrinį fakultetą. Jį baigęs, 1960–1964 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 1964–1967 m. – savaitraštyje „Literatūra ir menas“, 1967–1971 m. – Kultūros ministerijos Meno reikalų valdyboje. 1971 m. išvyko tęsti mokslų į Maskvos M. Gorkio literatūros institutą, kur lankė Aukštuosius literatūros kursus. Grįžęs 1973–1980 m. dirbo Kauno dramos teatro Literatūrinės dalies vedėju, 1980–1984 m. – Teatro draugijoje, 1989–1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungoje. 1991–1993 m. ėjo Kultūros ir švietimo ministerijos Teatrų skyriaus vadovo pareigas. 1994–1998 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos dokumentinių filmų studijos vyriausiuoju redaktoriumi. Vaidino kino filmuose: „Svetimi“ (rež. Marijonas Giedrys, 1962), „Kur iškeliauja pasakos“ (rež. Algirdas Dausa, 1973). Jau būdamas garbaus amžiaus, vaidino sūnaus režisuotoje pjesėje „Nuosprendis – Metamorfozė“. 1971 m. E. Ignatavičius priimtas į Rašytojų sąjungą.

Birželio 3 d. užgeso gyvybė legendinio Lietuvos aktoriaus Gedimino Girdvainio. Jam buvo 77-eri. Šį aktorių pažino kiekvienas teatro ir kino žiūrovas. Jis vaidino Aurelijos Ragauskaitės, Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, Gyčio Padegimo, Rimo Tumino, kitų režisierių spektakliuose, televizijos filmuose bei serialuose. G. Girdvainio kūrybos biografijoje – arti 120 vaidmenų teatre, kine ir televizijoje.

Liepos 27 d. mirė Lietuvos teatro ir kino legenda – aktorė Gražina Balandytė. Nuo 1955 m. ji lankė Klaipėdos dramos teatro studiją. 1957–1958 m. buvo Klaipėdos dramos teatro aktorė, o nuo 1958 m. vaidino Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Sukūrė daugiau kaip 80 ryškių, gilių, žiūrovų širdis palietusių vaidmenų. Nuo 1957 m. vaidino kine ir televizijoje, sukurdama daugiau kaip 20 vaidmenų.

Lapkričio 4-osios, trečiadienio, naktį, eidamas 65-uosius metus, mirė žymus kompozitorius Faustas Latėnas. 1975 m. jis baigė Kauno J. Gruodžio muzikos technikumą, 1980 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos kompozicijos specialybę. 1979–1990 m. dirbo muzikinės dalies vedėju Vilniaus „Lėlės“ teatre, o 1990–1991 m. vadovavo šiam teatrui. 1995–1996 m. ėjo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro direktoriaus pareigas, 2000–2005 m. vadovavo Vilniaus mažajam teatrui, kelis kartus ėjo kultūros viceministro pareigas, patarė Lietuvos Respublikos premjerams kultūros klausimais, buvo kultūros atašė Rusijoje. Kompozitorius F. Latėnas sukūrė muziką daugeliui garsių lietuviškų kino filmų, bet daugiausia kūrė teatrui – sukūrė muziką keliems šimtams spektaklių. Žymus kompozitorius įvertintas daugybe premijų: tarptautine K. Stanislavskio premija už muziką Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino spektakliams, „Kristoforo“ prizu už muziką spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“. 2014 m. jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už Lietuvos teatro skambesį, muziką kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę.

Kviečiame virtualiai apžiūrėti parodas http://inx.lv/RZV2 !

Kultūra Naujienos



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra