Nauji praktinio pobūdžio leidiniai apie kultūros paveldo išsaugojimą

Autorius: Data: 2016-06-20, 11:12 Spausdinti

Nauji praktinio pobūdžio leidiniai apie kultūros paveldo išsaugojimą

Autorės nuotr.

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius, www.voruta.lt

Gegužės 5 dieną LR Kultūros ministerijos Baltojoje salėje vyko spaudos pusryčiai, per kuriuos buvo pristatyti nauji metodiniai leidiniai – „Kultūros paveldo tyrimai“, „Medinio namo priežiūra“ ir „Gaisrų prevencija“, – skirti kultūros paveldo objektų išsaugojimui. Pristatymą surengė leidinių sudarytojos: EEE finansinio mechanizmo programų vadovė Dalia Stabrauskaitė ir koordinatorė Donata Armakauskaitė.

EEE finansinio mechanizmo programų vadovės Dalios Stabrauskaitės žodžiais, knygos išleistos vykdant programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, kurioje siekiama atgaivinti kultūros paveldo vietoves, išsaugoti jas ateities kartoms ir pagerinti jų prieinamumą visuomenei. Šie tikslai įgyvendinami restauruojant kultūros paveldo vertybes ir jas pritaikant viešosioms reikmėms, puoselėjant tradicinius amatus, vystant tarptautinį kultūros institucijų bei specialistų bendradarbiavimą.

Akivaizdu, kad apie kultūros paveldą metodinės medžiagos iki šiol Lietuvoje išleista labai mažai ir ji sunkiai prieinama. D. Stabrauskaitės teigia, kad „Daugumai medinių pastatų gyventojų trūksta informacijos apie šios aplinkai jautrios architektūros priežiūrą, tinkamiausias medžiagas ir priemones efektyviam jos tvarkymui. Dažnai kylantys gaisrai rodo kol kas menkai suprantamas ir naudojamas organizacines bei technines gaisro prevencijos priemones. O norinčiam atlikti kultūros paveldo objekto tyrimus net neaišku nuo ko pradėti, nes iki šiol vienoje vietoje nebuvo pateikta informacija apie su tyrimų vykdymu susijusias procedūras, egzistuojančius tyrimų metodus ir Lietuvoje veikiančias įstaigas, galinčias juos atlikti. Ši situacija paskatino sutelkti profesionalių kultūros paveldo srities specialistų komandą ir parengti lengvai suprantamą bei kiekvienam laisvai prieinamą medžiagą apie medinių namų priežiūrą, gaisrų prevenciją ir kultūros paveldo tyrimus“.

 Į spaudos pusryčius susirinkusiems žurnalistams leidinių autoriai ir sudarytojai papasakojo apie leidinių atsiradimo priežastis ir kiekvieno leidinio tikslus. Vėliau vyko diskusija apie kultūros paveldo problemas ir galimybes Lietuvoje, mintimis dalijosi ne tik autoriai, bet ir susitikime dalyvavę Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, Žvėryno bendruomenės atstovai. Knygų pristatyme dalyvavo ir LR kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, teigęs, kad medinis paveldas – Lietuvos vizitinė kortelė. Jis pabrėžė, kad galime atnaujinti medinį paveldą pagal Norvegijos pavyzdį.

Donata Armakauskaitė pabrėžė, kad siekis išsaugoti kultūrinį paveldą turi būti abipusis (ir gyventojų, bendruomenių, ir valdžios).

Straipsnius taikomojo praktinio pobūdžio leidiniams „Medinio namo priežiūra“, „Kultūros paveldo tyrimai“ ir „Gaisrų prevencija“ rengė net 11 įvairių sričių specialistų.

Kultūros paveldo tyrimų svarba

Viena iš knygos „Kultūros paveldo tyrimai“ autorių Kristina Krikštaponienė, LR Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyr. specialistė, straipsnyje mini, kuo svarbus kultūros paveldas, kokie įstatymai jį reglamentuoja, pristato, kada objektai įgauna kultūros paveldo objekto statusą.

Robertas Zilinskas, architektas, LR restauratorių sąjungos narys, knygoje pristato du straipsnius: apie kultūros paveldo tyrimų teisinį reglamentavimą ir apie tai, ką svarbu žinoti apie kultūros paveldo tyrimus, jų metodologiją. R. Zilinskas teigia, kad visuomenė labiau įvertina tyrimus nei profesionalai; tyrimų užduotis– nustatyti, kiek objektai yra autentiški.

Margarita Janušonienė, dailėtyrininkė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, pristato straipsnį apie kultūros paveldo tyrimų centrus Lietuvos ir jų veiklos sritis. Autorė džiaugiasi, kad 2016 m. veiklą pradeda du specializuoti tyrimų centrai, kurių steigimui ir plėtrai gauta EEE finansinio mechanizmo ir Lietuvos valstybės parama. Vienas jų įsikūrė Lietuvos liaudies buities muziejuje, restauruotuose Aristavėlės dvaro sodybos rūmuose, antras –Telšiuose.

Medinis kultūros paveldas – mūsų savastis

Mediniam paveldui skirtas metodinis leidinys „Medinio namo priežiūra“. Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto doktorantė Giedrė Jarulaitienė teigia, kad neturime bijoti medinių namų dėl tariamo nepatvarumo. Medinis paveldas – Lietuvos savastis. G. Jarulaitienė šio leidinio straipsnyje „Energinio efektyvymo gerinimo priemonės“ aptaria, kaip užtikrinti pastato ilgaamžiškumą, kaip efektyviai sandarinti pastatą, šiltinti perdangas, įrengti sienų izoliaciją, užtikrinti papildomą vėdinimą.

Architektūros istorikė dr. Dalė Puodžiukienė pristato straipsnį„Lietuvos medinė architektūra“. Jame aptariami krašto medinės architektūros ypatumai, medinio paveldo įvairovė, paveldo nykimo priežastys, medinių pastatų ateitis. Autorė džiaugiasi, kad „Kartu su atgimstančia medine statyba stiprėja dėmesys paveldui“.

Dr. Rasos Bertašiūtės straipsnyje „Kaip prižiūrėti ir tvarkyti medinį pastatą?“ – daug naudingų praktinių patarimų. Teigiama, kad didžiausia grėsmė – nuolatinė drėgmė. Rašoma, kaip išvengti konstrukcijų deformacijų, kaip išsaugoti ir restauruoti langus ir duris. O kitame knygos straipsnyje R. Bertašiūtė aptaria, kokias medžiagas ir technologijas geriausia rinktis rekonstruojant senos statybos objektus.

Dr. Darius Albrektas, Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros docentas, straipsnyje „Biologinis poveikis medienai“ kalba apie medienos kenkėjus ir pažeidimus, pristato būdus, kaip tinkamai apsaugoti medieną.

Šiuo leidiniu siekiama padėti geriau pažinti medinio namo specifiką, nustatyti jame esančias problemas, suteikti žinių apie namo priežiūrą ir tvarkymą.

 

Kaip nuo gaisrų apsaugoti medinį paveldą?

Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regiono šalyse nuo seno populiari medinių namų statyba, tad ir gaisrų rizika ir didelė. Leidinyje „Gaisrų prevencija“ daug dėmesio skiriama kultūros paveldo objektų apsaugai, gaisrų prevncijos priemonėms.

Povilas Mečkovskis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausias inspektorius, pristato straipsnį apie gaisrus kultūros paveldo objektuose, aptaria jų kilimo priežastis.

Simonas Matulevičius, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininko pavaduotojas, pristato keturis praktinio pobūdžio šio leidinio straipsnius – „Organizacinės gaisro prevencijos priemonės“, „Žmonių evakavimo plano sudarymas“, „Ką daryti kilus gaisrui?“, „Ar objektas tinkamai apsaugotas nuo gaisro?“

Knygos bendraautoris dr. Andrejus Jefimovas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Gamtinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas, pristato straipsnį apie technines gaisro prevencijos priemones.

Jūratė Raugalienė, VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyriausioje architektė, savo straipsnyje aptaria kilnojamųjų kultūros vertybių evakavimą.

Kalbant apie šių trijų metodinių leidinių sklaidą, svarbu paminėti, kad jie bus platinami per pristatymus visoje Lietuvoje (tiražas – 1500 egzempliorių), taip pat per bendruomenes, savivaldybes ir kitas įstaigas, prieinamos ir elektroninės versijos. Dalios Stabrauskaitės žodžiais, knygos bus platinamos ir per mokymus apie medinių durų ir langų restauravimą Kaune, kituose rajonuose.

Pasak leidinių sudarytojų, šios knygos skatina naujai pažvelgti į ne tik į kultūros paveldą, bet ir į savo gyvenamąją aplinką ir geriau suprasti jos vertę. Praktiniai patarimai ir kita aktuali informacija padės kiekvieno pastato gyventojui ar valdytojui saugiau, efektyviau ir racionaliau naudotis savo gyvenamąja aplinka.

Kultūra , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra