Nauji Aukštadvario regioninio parko uždaviniai

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Apie šiandieninę Aukštadvario regioninio parko situaciją bei ateities planus kalbamės su parko direkcijos direktoriumi Vaclovu Plegevičiumi.
Esate Aukštadvario regioninio parko įkūrėjas bei parko direkcijos direktorius. Kokia situaciją radote atėjęs dirbti?

Skambiai pasakyta. Lygiai prieš 15 m. 1992 metais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo seimo nutarimu buvo įkurta 30 regioninių parkų, tarp jų ir Aukštadvario. 1994 metais prie Trakų miškų urėdijos buvo įkurta urėdo pavaduotojo -parko direktoriaus pareigybė,   Jam buvo pavesta tvarkyti parką kuris buvo tik Vyriausybės nutarimo eilutėse. Pirmiausia pabandėme įvertinti parko teritoriją, jo vertybes. Tuo metu parkas priklausė dviems urėdijoms: Aukštadvario girininkija, kurios miškai buvo Trakų rajone, priklausė Prienų miškų urėdijai, o Strėvos – Trakų urėdijai. Patogesniam miškų valdymui buvo nutarta Aukštadvario g-ją perduoti Trakų urėdijai. Tuo pačiu buvo pakoreguotos girininkijų ir eiguvų ribos. Taip Aukštadvario regioninis parkas, kaip urėdijos padalinys, buvo įkurdintas Strėvos girininkijos patalpose, o girininkas tapo urėdo pavaduotoju, laikinai einančiu parko direktoriaus pareigas. Vėliau sekė kiti struktūriniai pakeitimai, o šiandien direkcija yra įsikūrusi Trakų Aukštadvaryje ir vykdo draustinių ir rezervatų veiklą. Mums svarbu atskleisti ir parodyti savitą Aukštadvario krašto turtą ir grožį vietos žmonėms, lankytojams ir bendromis pastangomis tai išsaugoti ateities kartoms.
Ar kito Aukštadvario parko teritorija per šitiek metų?
Aukštadvario regioninio parkas, užimantis 15,3 t. ha plotą,  nėra naujai atrasta teritorija. Jo pagrindu, kaip ir daugelio Lietuvos regioninių parkų, tapo 1960 m įkurtas Aukštadvario landšaftinis draustinis, kurio plotas buvo maždaug 3,5 t. ha. Rengiant tvarkymo planą 2005 m. buvo optimizuotos ribos ir šiandien parko plotas siekia 17 t. tūkst. hektarų.
Kas, jūsų manymu, parko didžiulėje teritorijoje yra vertingiausia?
Mūsų parkas išsiskiria iš kitų peizažinio tipo parkų reljefo raiškumu. Čia yra apie 250 išraiškingų kalvų, kartais vadinamų Aukštadvario kalvynu ir lankytojui nereikia ilgai ieškoti vietos apsižvalgyti. Čia yra Dzūkų aukštumos aukščiausioji dalis su Gedanonių kalva nuo kurios giedrą dieną galime pamatyti Vilnių, Kauną ir Alytų. Natūralūs ar mažai žmogaus veiklos paliesti Verknės ir Strėvos aukštupių ežeringi, miškingi kraštovaizdžiai saugantys kultūrinį ir gamtinį paveldą – niekuo nepakeičiamos mūsų vertybės. Ir žinoma taikūs aplinkai vietos žmonės, kurie, nors ir galėjo, – neiškasė, neišlygino, neišrovė, neiškirto, neišvežė…
Na, galbūt visiems aiškus Aukštadvario grožis. Netgi Prezidentas Antanas Smetona kadaise (1930 metais) lankydamasis pas Mongirdus sakė, kad Aukštadvaris yra lietuviškoji Šveicarija. Tačiau kalbėkime, kaip tokį grožį valdyti, tvarkyti, puoselėti?
Tam šiandieną mes turime teisinius parko pagrindus, planavimo dokumentus, parko direkcijos kolektyvą ir vis daugiau pagalbininkų, suprantančių parko reikšmę. Galime sakyti, kad direkcija geras instrumentas siekti parko tikslų. Kompetencijos rėmuose reglamentuojame ūkinę veiklą,  organizuojame bei vykdome objektų tvarkymą bei priežiūrą, vykdome kraštovaizdžio, gamtos monitoringus, švietėjišką, kultūrinę, veiklą, propaguojame parko vertybes, teikiame gido ir kitas paslaugas, vykdome prevencinę veiklą,  teritorijos kontrolę ir kitus darbus.  Kuriame Aukštadvario parko lankytojų centrą.
Tačiau  1994 m. žengti pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs. Ir dabar atsiverčiu tų dienų ranka rašytą 20 punktų parko viziją iki 2000 metų. Skaitau :,,rinkti ir kaupti medžiagą apie parką, rengti planus, kurti materialinę bazę ir kiekvienais metais sutvarkyti kelis paveldo objektus…“. Kiek vėliau teko pamatyti kaip tvarkomi parkai Lenkijoje, Švedijoje, Danijoje. Gerą dozę žinių ir patirties apie kraštovaizdžio vertinimą ir aplinkos apsaugos, turizmo organizavimą davė Nesvyžiaus Akademijoje mokslai, kuriuos teko krimsti 1998-1999m Minske ir Varšuvoje. Tai ir buvo gilesnis žvilgsnis į ateitį padėjęs suvokti, kad kiekvienas parkas yra savitas ir nepakartojamas ir mūsų parko kelias taip pat savitas ir kiekvienos dienos darbas yra to kelio klojimas.
Kokius sau iškėlėte prioritetus?
Kai kurie mūsų prioritetai pastovūs. Tai planavimas, teritorijų pritaikymas lankymui, švietėjiška prevencinė veikla Dinamiškas laikmetis siunčia naujų darbų: kraštovaizdžio bei gamtos monitoringai, gamtotvarkos planų rengimas, buveinių ir Natura 2000 teritorijų išsaugojimas. Aktuali tapo ne tik parko apsaugos bet ir kontrolės veikla. Tam reikalingi kvalifikuoti ir atsakingi darbuotojai  finansiniai bei materialiniai resursai.
Suprantame, kad lankytojų atgarsiai palankūs. Tačiau prieš akis naujos užduotys?
Ši teritorija visada buvo lankoma. Senovėje ji buvo reikšminga, kaip ,,Karališko vieškelio“ apylinkės, dabar kaip teritorija kuria eina  Eurovelo vakarų- rytų  dviračių žiedo trasa. Suprantama, kad mūsų vienas iš svarbiausių tikslų pažintinio turizmo organizavimas, lankytojų srautų reguliavimas. Prioritetas skiriamas pažintinio- kultūrinio turizmo vystymui. Komercinės turizmo paslaugas galėtų organizuoti privatūs subjektai . Rengiant parko tvarkymo planą buvo parengta atskira rekreacinės sistemos dalis, kurioje numatyti darbai, siekiant pritaikyti teritoriją lankymui. Tai pažintiniai takai, atokvėpio vietų įrengimas, informacijos pateikimas, l;ankytojų centro įkūrimas. Laukiame žingeidaus, išprususio, kultūringo lankytojo. 
Jūsų parko santykiai su vietos gyventojais? Gerai ar blogai gyventojams, jog parkas yra?
Problemų pasitaiko, bet nėra neišsprendžiamų. Rašytojas Edmundas Malūkas viename savo romane mini karališką medžioklę prie Vilkokšnio ežero, tarp Rūdiškių ir Žaliosios kaimo. Iš tiesų ten yra įdomių vietų, kurios apipintos legendomis, padavimais. Tokios teritorijos ypač brangios, nes  per šimtmečius, kaip šventvietės, išliko iki mūsų dienų. Šiose vietose labai suprantamai galima priminti ar parodyti kaip mūsų protėviai mokėjo mylėti Gamtą ir kaip mums to reikėtų išmokti. Padėti tvarkyti ir prižiūrėti ypač tokias vietas neatsisako ir vietos gyventojai.  
O kaip susidorojate su naujais investitoriais ir pan.?
Galima sakyti, kad šia prasme, mus lydėjo sėkmė. Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje, buvo patrauklesnių teritorijų apie Vilnių, Klaipėdą, Molėtus, Ignaliną, Trakus. Jos buvo ,,pastebėtos“ pirmiausia. Šiandien mes turime parko tvarkymo planą, turime tam tikrą patirtį ir esame nusiteikę įgyvendinti minėtą priemonę.  Kita vertus negalime atmesti žemės reformos poveikio netolimoje ateityje.
Kiek proc. yra prieinamų teritorijų lankytojams?
Lietuvos mastelių parkai – pačios gražiausios ir vertingiausios Valstybės saugomos teritorijos, išskirtos  visuomenės poreikiams tenkinti. Vaizdžiai tariant lyg rūtų darželiai tradiciniame Lietuviškame kaime. O rūtų darželiai buvo kiemo puošmena, pasididžiavimas ir vartelius į juos tik užkeldavo.  
Kalbant apie rekreacinio prioriteto teritorijas, galime pastebėti, kad  jų plotas, lyginant su senuoju planavimu padvigubėjo ir sudaro 8,6 proc. Šiose vietose, skirtingai nei konservacinio prioriteto teritorijose, galima organizuoti paslaugas, kurti turizmo infrastruktūrą, nustatyta tvarka   statyti. Be to numatyta Aukštadvario miestelio, kai kurių kaimų plėtros zonos.
Norisi pastebėti ūkines parko teritorijas. Jos skirtos žemės ūkio veiklai ir čia perspektyvą turėtų ekologinės ar tradicinės ekstensyvios žemdirbystės vystymas ir propagavimas. Ši veiklos sfera nepaliesta ir laukia iniciatyvos. Daugelis verslininkų orientuojasi į sodybų pritaikymą ar kūrimą kaimo turizmo paslaugoms. Šiandieną tai madinga, ir rentabilu. Manau, kad ateityje sėkmė lydės tuos, kurie savo  paslaugas grįs vietos tradicija ar kultūra. Galima auginti vaistažoles, surinkti gero medaus, veisti natūrinį ūkį. Tokių produktų jau laukia šiandieninis mūsų lankytojas. Atvykęs pas mus vartotojas maitinamas maistu atvežtu iš Vilniaus restoranų arba Aukštadvario kavinių. Manau kad daugelis neatsisakytų mūsų kulinarinio paveldo: ekologiškų daržovių ir vaisių, kaimiškos duonos, sūrio, medaus, sulos,  ,,šimtalapio“,  dar neseniai Aukštadvario kraštą garsinusio upėtakio.
Kiek procentų parko sudarytų ūkinė teritorijos?
Kalbant trumpai skaičių kalba 51 proc. parko teritorijos sudaro miškai, apie 8 proc. užima vandens telkiniai, pelkės. Žemės ūkio naudmenos 38 proc. Noriu pastebėti ir pasidžiaugti, kad Trakų urėdija palaikė mūsų siūlymą  ūkinius miškus pakeisti į apsauginio prioriteto, o žemės ūkio prioriteto plotas siekia tik 4 proc. Praktika patvirtino mūsų nuostatas, kad Aukštadvario krašto žemėse šiuolaikinio aukštų technologijų žemės ūkio perspektyvos labai ribotos.  Daugiau naudos galime gauti iš apylinkių grožio ir jo teikiamų galimybių.
Laikas bėga, atsiranda nauji iššūkiai, nauji darbai, kokie tai būtų?
Didžiausias problemas jau esame pamatę, pasvėrę, ir ko gero įvaldę rengdami tvarkymo planą. Mes tada labai atvirai sakėme – dalyvaukite dokumentų svarstyme, teikit siūlymus ar nagrinėkime tai kartu. Tas dokumentas gimė labai atvirai ir viešai diskutuojant. Parko direkcija siekė, kad su Aukštadvario regioninio parko rengiamu tvarkymo planu susipažintų kuo daugiau žmonių. Todėl viešieji svarstymai vyko Aukštadvaryje ir salė visų norinčių nesutalpino.  Patyrėme pelnytos ir nepelnytos kritikos, pajutome privačius ir grupinius interesus, taip pat gavome pastabų ir siūlymų.  Visi išsisakė, išsikalbėjo ir šiandien tvarkymo planas veikia.
Šiandienos iššūkiai? Be abejo jų parke yra. Galima vardinti: Europos Bendrijai duotų įsipareigojimų laikymasis dėl rūšių ir buveinių išsaugojimo, parko kraštovaizdžio ir gamtos monitoringų vykdymas, parko teritorijos  kontrolės ir apsaugos efektyvumo didinimas, sutvarkytų objektų, teritorijų, kitos infrastruktūros priežiūra. Taip pat labai svarbios yra kaimo plėtros 2007-20013 m programos priemonės, skirtos prarastų pajamų Natura 2000 teitorijose kompensavimui.
Kaip planuojate tai daryti?
Naujas klausimų sprendimas diktuoja savo sąlygas.  Pirmiausiai reikia suprasti ir priimti naujus iššūkius. Tam reikalingos organizacinės priemonės, žinios ir materialiniai resursai. Pradėti rengti gamtotvarkos planai, sukurta elektroninė duomenų bazė, identifikuojamos teritorijos, tikslinamos buveinių ribos, apsirūpiname specialiomis  techninėmis priemonėmis. Direkcijos specialistai gilina žinias ir dalyvauja specialiuose mokymuose, įskaitant ir praktinės mokomąsias išvykas į EB šalis.  Nuo 
Paramos Natura 2000 teritorijose programoje numatytos dvi priemonės, skirtos pajamų už aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą: Natura  2000 išmokos žemės ūkyje ir Natura 2000 išmokos miškų ūkyje. Mes jau pradėjome bendradarbiavimą su žemės ūkio rūmų Trakų skyriumi dėl žemdirbių švietimo. Kviečiame visas institucijas, atsakingas už minėtų priemonių įgyvendinimą glaudžiau bendradarbiauti organizuojant, konsultuojant žemės savininku ar, naudotojų bei vykdant švietėjišką veiklą.
Dėl pažeidėjų, kaip su jais tvarkotės?
Kaip anksčiau minėjau direkcija didesnį dėmesį skiria teritorijos kontrolei. 2005 m. rengiame ir įgyvendiname  parko kontrolės programą kurioje numatyta teritorijos stebėjimas, reidai, patikrinimai, bendradarbiavimas su kitomis aplinkosauginėmis institucijomis, prevencinė veikla. Gaila, tačiau ši veikla reikalauja labai daug laiko, o kaip žinome represinės priemonės nėra pats efektingiausias aplinkos apsaugos būdas. Išsaugant parko vertybes pirmenybę mes teikiame švietimui, prevencijai prisimenu žinomo rašytojo Antuano de Sent–Egziuperi   knygos  ,,Mažasis princas“ herojaus posakį:  ,Žemė –žmonių planeta“. Tikriausiai herojus turėjo galvoje žmogų, suprantantį, kad šalia jo yra kitas žmogus,  silpnas sutvėrimas, lapelis, gėlė. Bet, deja, šiandien mes tapome labai galingi ir vis mažiau pastebime šalia esantį silpnesnį. Šiandien teisingiau skambėtų ,, Žemė ne tik žmonių planeta“. Žemėje-Gamtos namuose mes esame ne vieni ir mums būtinai reikia išmokti pastebėti šalia esantį .
Kalbėjosi Dana Zacharevičienė

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra