Naujausių laikų tvirtas, teisingas metraštininkas
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Tautinių bendrijų namų svetainėje 2010 m. gegužės 19-ąją įvyko Alfonso Kairo knygos „Penkeri metai su Rytų Lietuva“ pristatymas. Buvo daug gėlių ir šiltų žodžių.
Nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė pabrėžė: „Alfonsas Kairys – tikras Rytų Lietuvos žmogus – čia gimė, užaugo ir neliko jai abejingas. Ši knyga ir visa jo veikla – atkirtis daugeliui netiesos sakymų. Tai Naujausių laikų tvirtas, teisingas metraštininkas.“ ir su liūdesiu tarė: „Tenka pripažinti, kad praktinių žinių apie Rytų Lietuvą trūksta ne tik didžiosios Lietuvos gyventojams, bet ir kitakalbiams pačioje Rytų Lietuvoje. Jie dažnai gauna apnuodytą istoriją apie tikrąsias to krašto istorines šaknis.“ O Švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis išreiškė viltį, kad „ši knyga bus įdomi ne tik ateities kartoms, bet ir šiandien sulauks didelio pripažinimo ir įvertinimo.“ Prof. Ona Voverienė, puikiai išmananti Rytų Lietuvos problemų specifiką, tądien kalbėjo: „Šiandieną kartu džiaugiamės dar vienu Lietuvos švietimo istorijos puslapiu. Kartu su A. Kairiu ir Tėviškės pažinimo draugija keliaudama po Rytų Lietuva artimiau susipažinau su šio nuostabaus grožio krašto mokytojais ir moksleiviais. Ir turiu pripažinti, kad tokių mokytojų entuziastų daugiau niekur kitur nemačiau. Čia daugiau lietuviškumo negu didžiojoje Lietuvoje: patriotines dainas dainuoja, eiles skaito ir rašinius rašo ne tik vaikai lietuviškais vardais, ir Andžejaus, ir Marysios akelės spindi, nes jie jaučiasi gyvenantys Lietuvoje ir esantys jos dalimi. Prie to nemažai prisideda A. Kairys, būdamas ir dirbdamas su Rytų Lietuva ir Rytų Lietuvoje.“
Sveikinti skubėjo ir didelis būrys pedagogų, kartu įgyvendinę projektus, rengę konkursus, seminarus, kartu keliavę ir pažinę. Visi be išimties pripažino, kad šitiek be A. Kairio iniciatyvos ir griežtumo pasiekti nebūtų pavykę. Štai Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorė Laima Markauskienė sakė, kad „knygos autorius ne tik tapo mūsų gimnazijos bendruomenės nariu, praplėtė mūsų ryšius, jo dėka pažinome Tėviškės pažinimo draugiją, įgyvendinome projektus nuo tautinių drabužių pasisiuvimo iki tarptautinės mainų programos su Karaliaučiumi. Ši knyga mums, mokyklų vadovams, yra didžiulė pamoka, kaip reikia savo veiklą dokumentuoti ir mokėti pristatyti. Pirmajame skyriuje matome prioritetus, o antrajame – kaip pradėtas darbas tapo didžiule švente, įvykiu visų Rytų Lietuvos mokytojų ir mokinių gyvenimuose.“ Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos mokytoja metodininkė Regina Kraucevičiūtė skubėjo su susirinkusiaisiais pasidalinti įvykdytų projektų gausa, o Lentvario pradinės mokyklos direktorė Ona Ramanauskienė nuoširdžiai dėkojo už nematerialųjį tobulėjimą, kurį suteikė projektai, skirti Rytų Lietuvos mokinių ir kaimo bendruomenių pažintinėms kelionėms. Prie gausaus sveikintojų būrio prisidėjo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros skyriaus vedėja Ramutė Zungailienė, o atvykti negalėjusios LR Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės šilčiausius sveikinimus perdavė padėjėja.
A. Kairys savo ruožtu dėkojo Australijos lietuvių Fondui „Stepas ir Bronislava Jarembauskas Švietimo Fondas“, be kurio finansinės paramos knyga nebūtų pasirodžiusi, taip pat Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkui A. Masaičiui ir visiems, dirbusiems išvien ar kartu. „365 dienos, pilno nerimo dėl artėjančio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento likvidavimo, buvo skirtos šiai knygai parengti, sudėlioti faktus į vieną vietą ir padaryti išvadas. Pastaruosius penkerius metus departamente rūpinausi lietuvišku žodžiu. Šia knyga norėjau parodyti, kokia parama buvo teikta Rytų Lietuvai ir įamžinti tuos žmones su kuriais išvien dirbau. Tris kartus surengėme Rytų Lietuvos mokinių žiedą – pirmą kartą pavyko suburti visus (83) meno kolektyvus dar 2007 m. Siemens arenoje. Taip pat pavyko suorganizuoti Rytų Lietuvos mokytojų žiedą, suburti mokytojų kolektyvus. O kur dar konkursai, seminarai ant ratų iki pat Ukrainos… Šių renginių nebebus. Bet faktą, kad taip buvo, jaučiau pareigą užfiksuoti tiems, kurie ateis po mūsų“, – kalbėjo autorius.
Oficialiąją renginio dalį užbaigė Visagino kultūros centro lietuvių liaudies šokių grupė „Gervelė“, vadovės Letos Kalinauskaitės teigimu, susibūrusi tik A. Kairio patarimų ir visokeriopos pagalbos dėka.
Autorės nuotr.
Nuotraukose:
1. Knygos „Penkeri metai su Rytų Lietuva“ autorius A. Kairys
2. A. Kairiui dėkoja ir susirinkusiesiems apie įgyvendintus projektus pasakoja Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorė L. Markauskienė
3. Autorių sveikina Nepriklausomybės akto signatarė R. Hofertienė
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose