Naujasis Lietuvos vyskupas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

I. Savarankiškos Lietuvos Bažnytinės provincijos įsteigimas
 
1926 metai – itin svarbūs Lietuvos tikintiesiems: balandžio 4 d. popiežius Pijus XI bule „Lituanorum Gentes” paskelbė Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimą. Knygos apie arkivyskupą Mečislovą Reinį autorius kun. Juozas Šalčius rašė: Nepriklausomos Lietuvos Bažnytinės provincijos akto sudarymas valstybiniu požiūriu buvo svarbus įvykis: Lietuvos Bažnyčia grįžo tokion garbingon padėtin, kokioje ji buvo pačioje pradžioje Mindaugo laikais. Jogailos ir kitų Lietuvos valdovų, šiame dalyke padarytos klaidos – pajungimas Lietuvos bažnytinio gyvenimo Lenkijoje gyvenantiems hierarchams, buvo atitaisytos.
 
Pirmus žygius Lietuvos Bažnytinei provincijai įkurti padarė arkivyskupas Pranciškus Karevičius MIC (1861 09 30–1886 05 17–1914 05 17–1945 05 30)*
 
1923 m. paskutinis Žemaičių vyskupas (1914–1926) P. Karevičius įpareigojo vyskupą Juozapą Skvirecką (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03) atlikti parengiamuosius Lietuvos Bažnytinės provincijos steigimo darbus (1923–1925 m. vedė susirašinėjimus, tvarkė planus, projektus).

1925 m. Lietuvos vyskupai Antanas Karosas, Pranciškus Karevičius, Juozapas Skvireckas, arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC (1871 04 13–1898–1918 11 30–1927 01 27) ir Apaštališkojo Vizitatoriaus padėjėjas protonotaras Faidutti susirinkę į konferenciją bendrais bruožais nustatė Lietuvos vyskupijų ribas ir jų skaičių. Galutinai nustatyti vyskupijų ribas, sudaryti parapijas ir jas suskirstyti į dekanatus buvo pavesta vysk. J. Skvireckui. Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimu, arkivysk. J. Matulaičio patariamas, rūpinosi ir tuometis užsienio reikalų ministras (1925 09 25–1926 04 20) prof. prel. Mečislovas Reinys. O visą parengimo planą užbaigė arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

 
Ruošiant savarankiškos bažnytinės provincijos projektą, Žemaičių vyskupija buvo padalinta į tris dalis – vyskupijas: Panevėžio, Telšių su Klaipėdos prelatūra ir Kauno su metropolitu priešakyje. Sukurta Kaišiadorių vyskupija (ji buvo Vilniaus vyskupijos dalis) Lietuvos vyriausybei pageidaujant sudaryta taip, kad jos ribos rodytų, jog Vilniaus vyskupijos klausimas dar neišspręstas.
 
Panaikinta 1818–1926 m. gyvavusi Seinų vyskupija. (Popiežius Pijus VI 1798 m. kovo 25 d. įkūrė Vygrių vyskupiją, kurios teritorijoje popiežius Pijus VII 1918 m. birželio 30 d. bule ,,Ex imposita Nobis“ įkūrė Seinų (Augustavo) vyskupiją.) Iš Seinų vyskupijos dekanatų, buvusių Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo sudaryta Vilkaviškio vyskupija.
 
1926 m. kovo 23 d. vyskupas J. Skvireckas pakeltas Skitopolio arkivyskupu, o balandžio 4 d. paskelbus popiežiaus Pijaus XI minėtą bulę ,,Lituanorum Gentes“, vysk. J. Skvireckas balandžio 5 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu.
 
Lietuvos Bažnytinės provincijos vyskupai
 
Naujos Vilkaviškio vyskupijos ganytoju paskirtas Seinų vyskupas Antanas Karosas (1856 02 02–1883 07 06–1907 06 16–1947 07 07). Kadangi jis buvo garbaus amžiaus, jo pagalbininku – koadjutoriumi buvo paskirtas vysk. Mečislovas Reinys (1884 02 05–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) – jis paskelbtas Dievo Tarnu. Panevėžio vyskupu paskirtas Kazimieras Paltarokas (1875 10 22–1902 03 22–1926 04 05–1958 01 03), Kaišiadorių – Juozapas Kukta (1873 02 03–1898 10 31–1926 04 05–1942 06 16), o Telšių – Justinas Staugaitis (1866 11 14–1890 06 24–1926 04 05–1943 07 08).
 
Valdyti sudarytą Lietuvos Bažnytinę provinciją 1926 m. buvo konsekruoti keturi nauji vyskupai.
Įsteigus  Lietuvos bažnytinę provinciją, arkivyskupas Pranciškus Karevičius MIC 1926 m. baladžio 24 d. atsisakė vyskupo sosto (įstojęs į Marijonų vienuoliją, apsigyveno Marijampolėje).
 
1926-ieji dar svarbūs dėl to, kad tais metais gimė trys būsimi Lietuvos vyskupai: Antanas Vaičius, Juozas Žemaitis ir Juozas Preikšas.
 
1929 m. vasario 9 d. vyskupas A. Maleckis Petrograde (tuomet Leningradas) savo koplyčioje slaptai suteikė kun. Teofiliui Matulioniui vyskupo šventimus. Arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873 06 22–1900 03 07–1929 02 09–1962 08 20) – Dievo Tarnas.
 
Lietuvos bažnytinėje provincijoje per 14 metų (1926–1940 m.) pakitimų vyskupijų valdyme nebuvo, tik konsekruoti keturi nauji vyskupai – pagalbininkai. 1940 m. kovą Telšiams buvo paskirtas vyskupas pagalbininkas Vincentas Borisevičius (1887 11 23–1910 05 29–1940 03 10–1946 11 18) – Dievo Tarnas (mirus vysk. J. Staugaičiui paskirtas Telšių vyskupu ordinaru), o Kaunui – vyskupas pagalbininkas Vincentas Brizgys (1903 11 10–1927 06 05–1940 05 19–1992 04 23). Vietoj vyskupo M. Reinio (1940 m. jis buvo pakeltas tituliniu Cypselos arkivyskupu ir paskirtas arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio pagalbininku Vilniuje), Vilkaviškio vyskupo A. Karoso pagalbininku buvo paskirtas kun. prof. Vincentas Padolskis (1904 04 21–1927 08 21–1940 08 04–1960 05 06). 1944 m. vasario 28 d. Telšių vyskupu augziliaru konsekruotas Pranciškus Ramanauskas (1893 10 18–1917 06 05–1944 02 28–1959 10 15).
 
Vyskupų konsekravimas sovietmečiu
 
Sovietmečiu slaptai, o kartais ir neprieštaraujant pasaulietinei valdžiai buvo konsekruoti nauji vyskupai. 1955 m. gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius (1911 10 18–1936 06 21–1955 05 22–1991 06 18); 1955 m. rugsėjo 11 d. –Petras Maželis (1894 09 21–1923 06 15–1955 09 11–1966 05 21) (1964 m. paskirtas ordinaru, 1966 m. mirė); 1957 m. gruodžio 25 d. – būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 08 20–1944 03 25–1957 12 25–2000 05 28), 1965 m. gruodžio 5 d. – Juozapas Matulaitis-Labukas (1894 01 19–1918 05 26–1965 12 05–1979 05 28).
 
Mirus vysk. P. Maželiui, Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros valdytoju išrinktas Juozapas Pletkus. 1967 m. kovą paskirtas vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, o 1968 m. vasario 25 d. Juozapas Pletkus (1895 05 22–1921 05 05–1968 02 25–1975 09 29) konsekruotas vyskupu.
 
Romualdas Krikščiūnas 1969 m. gruodžio 21 d. popiežiaus Pauliaus VI buvo nominuotas tituliniu Amajos vyskupu ir tų pačių metų gruodžio 21 d. Kauno arkikatedroje konsekruotas). 1969 m. gruodį tituliniu Arcavicos vyskupu konsekruotas ir Telšių vyskupijos augziliaru paskirtas Liudvikas Povilonis (1910 08 25–1934 06 29–1969–1). 1985 m. liepos 25 d. konsekruotas Antanas Vaičius (1926 04 05–1950 09 24–1928 07 25–2008 11 25).
 
1986 m. tituliniu Tapso vyskupu konsekruotas Vladislovas Michelevičius (1924 06 08–1948 10 31–1986 10 07–2008 11 12), o 1989 m. kovo 18 d. – Juozapas Matulaitis, nuo 1991 m. gruodžio 24 d. tapęs Kaišiadorių vyskupu. 
 
Lietuvos vyskupai valstybei atgavus nepriklausomybę
 
1991 m. gegužės 19 d. vyskupais konsekruoti du Lietuvos kunigai: Sigitas Tamkevičius SJ, (1996 m. gegužės 4 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu) ir Juozas Tunaitis – tituliniu Sasuros vyskupu, paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru ir generalvikaru.
 
Lietuvai tapus nepriklausoma, sudaryta nauja Lietuvos Bažnytinė provincija, popiežiaus paskelbta 1991 m. gruodžio 24 d. raštu. Sudaryta Vilniaus arkivyskupija, kuriai priskirtos Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijos. 1991 m. gruodžio 24 d. dokumentu Vilniaus arkivyskupu paskirtas Audrys Juozas Bačkis.
 
1997 metai – Kristaus Karaliaus metai – itin svarbūs Lietuvos dvasiniam gyvenimui – 1997 metais konsekruoti trys nauji vyskupai: dr. Jonas Boruta SJ, Eugenijus Bartulis ir Rimantas Norvila.
 
1997 m. gegužės 28 d. buvo įkurta nauja sufraganinė Šiaulių vyskupija, sudaryta iš keturių Kauno arkivyskupijos dekanatų, 10 Panevėžio bei 17 Telšių vyskupijos parapijų, kurios ganytoju paskirtas JE vyskupas Eugenijus Bartulis.
 
2000 m. Forkonijo tituliniu vyskupu konsekruotas Jonas Kauneckas.
 
Pagal Bažnytinius kanonus, vyskupas, sulaukęs 75-erių metų, rašo popiežiui atsistatydinimo raštą. Paskyrus naujus vyskupus, jie lieka vyskupais emeritais. Taip 2001 m. pradžioje Telšių vyskupu buvo paskirtas dr. Jonas Boruta SJ, Vilkaviškio – Rimantas Norvila, o Panevėžio – Jonas Kauneckas.
 
2001 m. vasario 21 d. Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pakeltas kardinolu.
 
2003 m. lapkričio 23 d. tituliniu Canapio vyskupu konsekruotas doc. dr. Jonas Ivanauskas – Kauno arkivyskupo augziliaras.
 
2010 metai paskelbti Kunigų metais – jie itin svarbūs viso pasaulio katalikams, o lietuviams ypač, nes šių metų vasario 5 d. Šventojo Tėvo Benedikto XVI tituliniu Sino vyskupu paskirtas ir kovo 4 d. Vilniaus arkikatedroje konsekruotas Arūnas Poniškaitis. Naujasis ganytojaspaskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru.
 
Tad Lietuvoje yra dvi arkivyskupijos, jungiančios po kelias vyskupijas. Kauno arkivyskupiją (vadovauja arkivyskupas, metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, jo augziliaras titulinis Canapio vyskupas Jonas Ivanauskas, titulinis Amajos vyskupas emeritas Romualdas Krikščiūnas) sudaro 3 vyskupijos: Telšių (vyskupas Jonas Boruta SJ), Šiaulių (vyskupas Eugenijus Bartulis) ir Vilkaviškio (vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC).
 
Vilniaus arkivyskupiją (vadovauja arkivyskupas, metropolitas Šventosios Romos Bažnyčios kardinolas Audrys Juozas Bačkis, jo augziliaras titulinis Sino vyskupas Arūnas Poniškaitis, titulinis Sasuros vyskupas emeritas Juozas Tunaitis) sudaro dvi vyskupijos: Kaišiadorių (vyskupas Juozapas Matulaitis) ir Panevėžio (vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupas emeritas Juozas Preikšas).
 
II. Šv. Kazimiero dieną naujo vyskupo konsekravimo iškilmės
 
2010 m. vasario 5 d. Šventojo Tėvo Benedikto XVI tituliniu Sino vyskupu paskirtas Vilkaviškio vyskupijos dvasininkas ir generalvikaras Arūnas Poniškaitis, 2010 m. kovo 4 d. – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventėje buvo konsekruotas Vilniaus arkikatedroje.
 
Iškilmėse dalyvavo iš visų Lietuvos vyskupijų susirinkęs gausus būrys (apie 200) kunigų, 8 Lietuvos vyskupai, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Baltijos kraštų apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi) su sekretoriumi mons. Žanu Francua Lantomu (Jean -Francois Lantheaume), du kardinolai (Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis – jis vadovavo konsekravimo Mišių iškilmėms – ir Vašingtono arkivyskupas emeritas kardinolas Teodoras Makarikas), stačiatikių arkivyskupijos atstovas, Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, diakonai, klierikai, įvairių vienuolijų broliai ir seserys bei sausakimša arkikatedra tikinčiųjų.
 
Pagal seną tradiciją būsimąjį vyskupą prie altoriaus atlydėjo dvasininkai monsinjoras Kęstutis Latoža ir kunigas Vaclavas Volodkovičius.
 
Šv. Mišių pradžioje kreipiamasi į kardinolą Audrį Juozą Bačkį dėl įšventinimo, perskaitomas ir parodomas Apaštalinio Sosto pavedimas, kuriame akcentuojama, kad A. Poniškaitis pasižymi religingom dorybėm, patyręs bažnytiniuose reikaluose ir vyskupų konferencijai pritariant, skelbiamas tituliniu Sino vyskupu ir skiriamas augziliaru linkint patikėtas pareigas atlikti su meile – visų dorybių karaliene. Tad kliūčių konsekravimui nėra.
 
Pamokslo metu Jo Eminencija kardinolas A. Bačkis kalbėjo, kad Šv. Kazimiero dieną susirinkta neatsitiktinai: esame čia nes norime išreikšti dėkingumą sulaukus naujo vyskupo, kuris padės atlikti ganytojo pareigas.
 
„Popiežius išrinko tave, Arūnai, ir tu esi priimamas į vyskupų kolegiją, kurie susieti su Romos Popiežiumi nenutrūkstamais ryšiais – tas ryšių nenutrūkstamumas – tai ilgaamžė tradicija, – kalbėjo kardinolas. – Šiandien tau bus uždėta mitra įteiktos dovanos: pastoralas, žiedas, Evangelija – mokyti, laiminti, Dievo Žodį skelbti. Kristus pasitikėjo apaštalais, kuriuos pasirinko ir siuntė. Tačiau reikia ryžto veržtis į tikslą: viską laikyti sąšlavom, visko atsisakyti ir veržtis į Kristų. Be meilės ryšių su Kristumi neįmanoma tarnauti. Likdami Kristaus meilėje išmokstame mylėti žmones: vargstančius, nuskriaustuosius, nelaimėlius“. Kardinolas linkėjo ir šiais ypatingais kunigų metais šventimus gaunančiam vyskupui pasilikti Kristaus meilėje. Ragino branginti tarpusavio meilės ir bendrystės ryšius – nes vienybėje su Kristumi esame pašaukti liudyti Evangeliją.
 
Kardinolas nuoširdžiai dėkojo vysk. Juozui Tunaičiui, kuris 20 metų, nuo pat atvykimo į Vilniaus arkivyskupiją dienos, kaip brolis buvo kartu džiaugsme ir varge, atliekant kunigiškas pareigas.
 
Jo Eminencija priminė pareigų sudėtingumą šiais sekuliarizacijos laikais, kai kas dieną susiduriama su kančia. Tačiau visus ragino pasitikėti Kristumi, nes Jo Žodis viltingas: „Jei ko prašysite Tėvą mano vardu – duos jums“. Ragino visus pasilikti Kristaus meilėje, ir pavesti ypatingai Kazimiero globai, prašyti Šv. Kazimiero, globėjo, pagalbos visiems Lietuvos žmonėms, kad užtektų noro žengti doros ir tikėjimo keliu.
 
Į kardinolo klausimus: ar nori iki pat mirties vykdyti savo vyskupo pareigas, skelbti Kristaus Evangeliją, kartu su visais vyskupais ugdyti Kristaus kūną – Bažnyčią, būti ištikimas ir klusnus Petro Sosto įpėdinis, rūpintis Dievo tauta ir kreipti juos į tikėjimo dvasią, ieškoti pasiklydusių avių, be paliovos melstis … konsekruojamasis atsakė „noriu“ ir užbaigė „Tepadeda man Dievas“.
 
Visai katedrai suklupus giedant „Visų šventųjų litaniją“, konsekruojamasis gulėjo prieš altorių. Giedojo Grigališkojo choralo choristas Giedrius Tamaševičius, jam atsakė choras ir tikintieji. „Visų šventųjų litanija“ užbaigta prašymu: Šį išrinktąjį palaiminti, pašventinti ir konsekruoti teikis – meldžiam Tave, išklausyk mus.
 
Vyskupiška tarnystė – svarbiausia – Dievo Žodžio skelbimas. Visi vyskupai uždėjo ant Arūno Poniškaičio galvos rankas – palaimino į vyskupystę – taip priminė Šventosios Dvasios dovanos perteikimą.
 
Per konsekravimo maldą, siekiančią ankstyvuosius krikščionybės laikus, išlikusią Ipolito „Apaštalinėje tradicijoje“ diakonai virš nominuojamojo vyskupo galvos laikė atverstą Evangeliją. Tai priminimas, kad vyskupo uždavinys – nepailstamai skelbti Dievo Žodį. Kardinolas skaitė maldas, prašydamas Dievą malonių naujam vyskupui – išlieti Šventosios Dvasios malonių, leisti nepriekaištingai ganyti savo tautą, skirstyti pareigas pagal Tavo Dieve valią.
 
Kardinolas konsekruojamojo galvą patepa šventa Krizma, kaip ganytojiškos tarnystės ženklą įteikia Evangeliją, o ant dešinės rankos bevardžio piršto užmauna žiedą – ištikimybės ženklą. Ant galvos uždeda mitrą, įteikia pastoralą – vyskupo – ganytojo – pareigų simbolį.
 
Įšventintas naujasis vyskupas A. Poniškaitis, visiems džiaugsmingai plojant, kiekvieną vyskupą pasveikino jau kaip vyskupas.
 
Kalbama „Tikiu į Dievą Tėvą“ malda, tęsiasi iškilminga šv. Mišių auka.
 
Mišių pabaigoje vyskupas Arūnas Poniškaitis dėkojo Dievui už malonę: „Ne dėl manęs paties, bet dėl Bažnyčios. Noriu, kad tą Dievo Malonę išdalinčiau visiems, leidusiems susikaupti, ugdžiusiems, mokiusiems, už maldas, kurių reikalingas esu ir šiandieną“. Vyskupas A. Poniškaitis sakė, kad meldžiasi už visą Vilniaus arkivyskupiją, už visą Lietuvą, kad Dievo malonė atsilieptų kiekvieno širdyje.
 
Iškilmingas šv. konsekravimo Mišias transliavo Lietuvos televizija, „Marijos“ radijo stotis.
 
Tai antrasis vyskupo konsekravimas Vilniaus arkikatedroje Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Primename, kad pirmasis atgautoje Vilniaus arkikatedroje 1997 m. birželio 21 d. konsekruotas vyskupas Jonas Boruta SJ.
 
Po šv. Mišių arkivyskupijos kurijos salė prisipildė tikinčiųjų su gėlėmis ir dovanomis – visi norėjo pasveikinti naująjį vyskupą, gauti jo vyskupišką palaiminimą. Sveikinimai užsitęsė ne vieną valandą. Tikinčiųjų dėmesys naujam vyskupui – liudijimas, kad ganytojas žinomas, laukiamas ir branginamas.
 
* Prie vyskupų pavardžių parašytos keturios (gimimo, įšventinimo į kunigus, konsekracijos ir mirties) datos.

Alfredo Girdziušo nuotr.

 
Nuotraukose:
 
1. Šventojo Tėvo Benedikto XVI tituliniu Sino vyskupu paskirtas kun. A. Poniškaitis ( iš kairės) ir kard. A. J. Bačkis
2. Naujasis vyskupas A. Poniškaitis
3. Kard. A. J. Bačkis iškilmių metu
 
Voruta. – 2010, kov. 27, nr. 6 (696), p. 1, 14.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra