Naujas Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ numeris

Autorius: Data: 2018-04-19, 11:26 Spausdinti

Naujas Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ numeris

Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, www.voruta.lt

Pasirodė ilgai lauktas Deltuvos kultūros almanacho 2016/17 metų „Eskizai“ Nr. 27. Numeris  – solidus, su informatyviai iliustruotais viršeliais jo bendra apimtis 252 puslapiai.

Numerį   tradiciškai sudaro 3 skyriai: „Ištakos“, „Įžvalgos“ ir „Raiška“. Pirmieji du skyriai, irgi tradiciškai, skiriami apžvelgti kuriai nors buvusios Ukmergės apskrities teritorijai (Nr. 26 buvo skirtas Siesikų apylinkėms), šis numeris – buvusiam Žemaitkiemio valsčiui. „Ištakose“  apžvelgti senesni valsčiaus istorijos klodai. Į jų gelmes pakviečia itin informatyvus redaktoriaus Vytauto Česnaičio straipsnis „Žemaitkiemio Kirnių akys“. Kituose trijuose straipsniuose, kuriuos istorikai pavadintų šaltinių publikacijomis, apžvelgiama Žemaitkiemio bažnyčios istorija, pradėta analizuoti pirmajame, V. Česnaičio, straipsnyje. Dviejuose straipsniuose aptariami 1844 ir 1850 m. bažnyčios vizitacijų metu konstatuoti faktai, o trečiajame – pateikiamos informacijos, 1893 ir 1896 m. išspausdintos to meto carinės Rusijos drausto, slaptai leisto Tilžėje ir knygnešių platinto Lietuvoje, dvisavaitinio laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ slapyvardžiais pasirašyti straipsneliai iš Žemaitkiemio parapijos. Kunigas Vytautas Grigaravičius rašo apie žemaitkiemietį, kurio iniciatyva pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, – kunigą kanauninką Feliksą Kapočių (1895 Valtūnų k., Žemaitkiemio vlsč.  – 1971 JAV). Toliau – vėl 2 šaltinių publikacijos: Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus (1861 – 1945) Ukmergės dekanato bažnyčių (tarp jų – ir Žemaitkiemio) 1921 ir 1925 m. vizitavimo užrašai ir ilgamečio (1926–1940) Žemaitkiemio klebono kun. Juozapo Galinausko (1882 – 1964) biografija. Labai šiltą ir informatyvų „Esė Ukmergės krašto sūnui, kunigui Stasiui Ylai“ parašė Irena Aršauskienė. Kun. Stasys Yla (1908 Luciūnų k., Kurklių vls., Žemaitkiemio parap. – 1983 Čikagoje) – Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, mokytojas-kapelionas, teologijos profesorius Vytauto Didžiojo universitete, rašytojas (apie 40 knygų ir 8 maldaknygių autorius), žurnalistas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys. Jis pasižymėjo tuo, kad jo nežavėjo patogus gyvenimas kur nors parapijoje, jis nesavanaudiškai dirbo Lietuvai, ypač didelį dėmesį skirdamas jaunimo ugdymui. Toliau – vėl informatyvus V. Česnaičio straipsnis apie Žemaitkiemio dvarą, apie jo šeimininkų nuo 1900 m. lietuvių  Aleknų ir Putnų dinastijas. Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas rašo apie kultūros vertybių surašymą  Ukmergės apskrities dvaruose 1940 m. rugpjūtyje, taigi jau pora mėnesių pasiautėjus sovietiniams okupantams ir jų kolaborantams. Prie straipsnio pridėtos autentiški surašinėtojų parengti dokumentai ir jų pagrindu parengta rastų kultūros vertybių suvestinė lentelė. Skyrius baigiamas Žemaitkiemio bibliotekininkės Ramundos Misiūnienės parašyta baigiančio išnykti Žemaitkiemio  apylinkių Avižienių kaimo istorija.

Skyrius „Įžvalgos“ pradedamas Berzgainių piliakalnio aprašymu, jo nuotraukomis. Apie Lietuvos savanorį, politinį kalinį Juozą Blauzdį rašo jo marti, remdamasi savo mirusios dukros Loretos surinkta medžiaga apie senelį. Tremtinių  žemaitkiemiečių Zubelių šeimos gyvenimo ir likimo vingius narplioja Rozalija Zubelytė-Malinauskienė. Atsiminimai papildyti šios šeimos baudžiamosios bylos, sukurptos NKVD, išvada.S. Abromavičius rašo apie pokarį ir tremtį išgyvenusią žemaitkiemiečių Striogų šeimą. Po to  randame  Lietuvos partizanų Didžiosios kovos apygardos B rinktinės vado žemaitkiemiškio, pulkininko (po mirties, 2009) Alfonso Morkūno-Plieno (1908–1948) biografiją ir vėl S. Abromavičiaus straipsnį apie šios apygardos partizanus Balį Kemeklį-Klajūną (1919–1982) ir Zenoną Pabiržį-Bijūną (?–1948). Po straipsnio – NKVD pažyma apie Didžiosios kovos „Banditų gauja“ (tik NKVD nesveikose fantazijose galėjo gimti toks pavadinimas – niekur pasaulyje nebūna tūkstantinių banditų gaujų…). Po jos – ištraukos iš knygos „Didžiosios kovos apygardos partizanai“ (Vilnius, 2007), kuriose pateiktos 45 Žemaitkiemio partizanų biografijos. Iš jų 26 žuvo ar nusižudė mūšiuose ar buvo sušaudyti po NKVD teismų. „Buvome ištremti ir ištrinti „Naviečno“ – teigia Elvida Morkūnaitė-Čaplikienė“ – taip pavadintas straipsnis apie partizanų vado A. Morkūno-Plieno dukrą ir kitus 2 jo vaikus: Viktoriją ir Teisutį. Elvida ir dabar, turėdama virš 80 metų, mezga Ukrainos kariams pirštines… „Žmogus, kuris gyvena gerai. Vidas Kazimieras Gibavičius“ –  taip pristatomas Skirmantės Ramoškaitės straipsnyje žemaitkiemietis tremtinys, fizikas, grafikas, keliautojas. Gintautas Stankaitis dalijasi savo pokario atsiminimais, V. Česnaitis savo straipsnyje pristato partizaną, politkalinį ir tremtinį Donatą Adamonį. Po straipsnio – informacija apie ryšių ir žvalgybos būrį „Lituanika“, kurį A. Morkūnas-Plienas buvo suorganizavęs Ukmergės gimnazijoje, o jo nariai priesaiką priėmė Žemaitkiemio vlsč.  Valų miške. Jo aktyvus narys buvo ir D. Adamonis-Debesis. Toliau almanacho 6 psl. skirti jo  laiškų kalėjimo draugui Juozui Petrauskui, rašytų iš tremties vietos, ištraukoms. Švedijos Lundo universiteto taikomosios matematikos specialybės studentė Aistė Remeikaitė, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientė,  rašo apie savo senelį politinį kalinį  ir tremtinį Juozą Pavilonį. O  kitame straipsnyje ji rašo apie jo dukrą tremtinę Onutę. Ukmergiškė pedagogė, poetė Leonora Jankeliūnienė savo straipsnyje rašo apie knygynus ir jų darbuotojus Ukmergėje. Šis straipsnis man padvelkė ukmergietiškos mano jaunystės vėjais (1953–1957 m. mokiausi Ukmergės pedagoginėje mokykloje ir su Leonora gyvenome pas vieną šeimininkę, gerai prisimenu ir nediduką, labai tvarkingai apsirengusį, inteligentišką pokario Ukmergės knygyno vedėją Joną Stankevičių). Kitame straipsnyje L. Jankeliūnienė pristatoKazį Mickų (apie 1927–2016), 1953–1970 m. dirbusį Ukmergės bibliotekos vedėju. Alfo Pakėno straipsnyje rašoma apie Ukmergėje gimusį ir augusį garsų Lietuvos chemiką organiką, habilituotą fizinių mokslų daktarą, profesorių, „Eskizų“ redakcinės kolegijos narį.

Skyrius „Raiška“ pradedamas Simonos Zvicevičiūtės interviu su Romualdu Požerskiu, garsiu Lietuvos fotomenininku, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, kuris daug fotografavo Šešuoliuose, Vepriuose. Toliau – Gvido Latako, Vlado Šlaito literatūrinės premijos (2016) laureato eilėraščių ciklas, o po jo – Zitos Markauskienės straipsnis apie Vladą Šlaitą (1920–1995) ir nuo 2000-jų organizuojamus „Vlado Šlaito skaitymus“,  kuriuose savo kūrinius skaito jaunieji kūrėjai. Po to ir pateikiami  prozos ir poezijos  kūrinėliai, perskaityti šiuose skaitymuose 2016 m.    Čia  randame Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos jaunųjų literačių Agnės Iziumcevaitės, Aistės Šmigelskaitės, Vitos Smailytės, Ievos Tamoševičiūtės, Guodos Taraškevičiūtės, Guodos Strelčiūnaitės, Elitos Drobužaitės kūrinėlius. Ukmergės Jono Basanavičiausgimnaziją reprezentuoja literatės Žaneta Kravcova irIeva Petraitytė,  Ukmergės Senamiesčio pagrindinę mokyklą – Pijus Vasiliauskas, Siesikų gimnaziją – Karolina Maželytė, Gunda Savilionytė,  Justė Pažūsytė, Toma Razvadauskaitė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnaziją – Aistė Padimanskaitė, Ignalinos gimnaziją – Arija Žuravliova ir Visgailė Burokaitė, Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją –Reda Grigaitytė, Kotryna Kraptavičiūtė ir Inesa Židonytė.Taigi Ukmergė, kaip ir prieš karą, tampa kultūriniu Rytų Aukštaitijos centru…Patalpintos ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleivių Paulės Januškevičiūtės, Tomos Valušytės,Luko Januškevičiaus, Lauritos Varnaitės, Lauros Cibulytės, Agnės Kavaliauskaitės, Deivydo Varžgalio, Agnės Liubomirskaitės, Arinos Kairaitytės paveikslų reprodukcijos.Toliau – Irenos Aršauskienės eilėraščių ciklas„Regėjimai senamiestyje“ ir jos straipsnis apie 50-jį poezijos pavasarėlį Vepriuose, kurį rengia „Eskizų“ redakcinės kolegijos narys, poetas Vincas Lukša. Vytautas Jancikevičius publikuoja savo apsakymą „Kaip Murakamis pabėgo nuo ugnies“. Ukmergiškiai pagrįstai gali didžiuotis 2017 m. jau 33-jį kartą vykusia Sližių kultūros namuose respublikine poezijos švente „Žydinčios vyšnios šakelė“. Iš 90 jai pateiktų kūrinių buvo atrinkta 16 darbų-pretendentų į apdovanojimus. Tie kūriniai, pasirašyti pavardėmis ar slapyvardžiais, publikuojami almanache: Linos Buividavičiūtės (prizininkė), Lionginos Bučelytės (diplomantė), Dalios Petkevičienės (diplomantė), Guodos Taraškevičiūtės (Jaunojo poeto nominantė), Jūratės Norvaišienės (diplomantė), Barabo, Vaidaitės, Aitvaro, Kriaunos, Lango Indauso, Lacrimos, Sados, Bitėžolės, Atkakliosios, Saulėlydžio ir Gabijos. O čia Ukmergė jau artėja prie kai kurių visos Lietuvos kultūrinio centro pozicijų… Miniatiūrų rinkinėlį „Tyla“ paskelbė Vincas Lukša, o jumoristines, beveik „juodojo“ jumoro žanrui priskirtinas,  besišaipančias iš sovietinės praeities ir mūsų dabarties, bendru pavadinimu „Telefoniniai niekučiai“, skelbia Romas Raila. Pora jo miniatiūrų: „Nikolajaus Ostrovskio romanas „Kaip grūdinosi plienas“ byloja mums apie rūsčią Dievo bausmę. Pradžioje jo herojus pripila popui į tešlą pipirų, o vėliau tampa kūno ir proto invalidu“ (p. 241), „BEDARBIŲ ŠNEKA. „Radau aš vakar ant aukšto, – sako vienas, – tokią  seną katalikišką knygutę. Ir joj parašyta,jog kadais Egipte tos šventas Makarijus per tris metus tik keturis svarus duonos tesuvalgė.“ „Oho! – stebisi kitas. – Tai toks jau drąsiai galėtų ir mūsų Lietuvoj apsigyventi!“ (p. 242). Stasio Pulkauninko fotoreportažas vadinasi „Šešuoliuose paminėtas holokaustas“.  Paskutiniame skyriaus puslapyje, pavadintame „Iš mūsų naujųjų darbų“, pristatomos trys 2016m. ukmergiškių knygos: Monikos Kalesnikaitės-Blauzdienės tarmiški eiliavimai „Pa saulas žiedu“, K. Česnaičio romanas „Gitana“ ir Nijolės Kerušauskienės eiliuotos legendos „Gimta šalis legendų skambesy“. Čia įdėtos ir naujausių istorinės atminties ženklų Žemaitkiemio apylinkėse nuotraukos: Valento Butkaus– koplytstulpio leidėjui, spaustuvininkui Juozui Kapočiui (1907–1996) jo gimtajame Antatilčių k. ir Atkočių paminklų dirbtuvėse pagamintas akmeninis paminklas Žemaitkiemio jubiliejui su datomis  1568 –2018.

1953–1957 m. gyvenau Ukmergėje, netgi pats kiek rašiau vieninteliame kukliame  rajono laikraštyje. Apie tokios apimties, poligrafinės kokybės ukmergiškių almanachą, matyt, Ukmergėje tuo metu niekas net negalėjo pasvajoti… Džiugu, kad greta vyresniosios kartos autorių vis daugėja ir jaunimo.

Almanachas gausiai iliustruotas. Šio numerio naujovė – spalvotos iliustracijos. Redagavimas – labai kruopštus, radau vos vieną korektūros klaidą.

Periodika ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra