Nauja knyga apie Alytaus šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istoriją

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Istorijos mėgėjus turėtų sudominti viena nauja knyga. Tai Anelės Šmigelskaitės-Kalašnikovienės „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istorija“.

A. Kalašnikovienė savo pirmąsias publikacijas pradėjo rašinėti dar mokyklos laikais, apie 1968 m. Kadangi tuo metu nemažai sportavo, tai vietiniame laikraštyje „Komunistinis rytojus“ vis pasirodydavo jos žinutės apie sportą. Rašydavo ir kitomis temomis iš mokyklos gyvenimo, pvz., apie skaitovų konkursą.
Mokėsi Vilniaus universitete, įsigijo istorijos specialybę. 1976 m. pradėjo dirbti Alytaus kraštotyros muziejuje. Dirbdama rašė tekstus apie parodas, eksponatus, muziejaus istorijos ir religinėmis temomis – „Alytaus naujienose“, „Dainavos žodyje“, „Dainavoje“, „Muziejininkystės biuletenyje“, „I Alytaus šv. Liudviko parapijos laikraštyje“ ir „XXI amžiuje“. Dalyvavo ir Giedriaus Bernatavičiaus parengtoje knygoje „Žvilgsnis į Alytaus praeitį“. A. Kalašnikovienės straipsnių paskelbta ir konferencijų leidiniuose „Alytaus miesto istorijos fragmentai“, „Alytaus šviesuolių portretai“.
Alytaus I šv. Liudviko parapijos bažnyčia dar nebuvo sulaukusi istorikų susidomėjimo, skirtingai nuo kitų Dzūkijos bažnyčių. Dzūkijos bažnyčių ir jų parapijų istorijas rašė garsus kunigas Jonas Reitelaitis, bet tik dalis jo veikalų buvo išspausdinta. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę istorikai vėl susidomėjo dzūkų krašto bažnyčiomis. Atskiros monografijos išleistos apie Metelių Kryžių koplyčią, Punios (Petras Džervus „Punios šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios istorija 1425-2000“, Punia, 2001), Alovės (Scholastika Kavaliauskienė „Alovės švč. Trejybės bažnyčia“, Alovė, 2007), Valkininkų (Pranas Bieliauskas „Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas 1555-1957“, Trakai, 2004). Įdomiausias faktas tas, kad apie kai kurias Dzūkijos bažnyčias jau išleista net po keletą leidinių – apie Metelių Kryžių koplyčią pasirodė Juozo Petrausko „Kryžių bažnyčios praeitin pažvelgus“ (Mankūnėliai, 1994) ir Scholastikos Kavaliauskienės „Kryžių švč. M. Marijos rožinio karalienės koplyčia“ (Alytus, 2005) knygos. Yra išleista knygų ir apie įvairias dzūkų krašto parapijas: Vytauto Česnulio „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (Vilnius, 2006), Sigito Jegelevičiaus „Nemunaitis ir jo parapija: Nemunaičio parapijos 380-sioms metinėms“ (Vilnius, 2002) ir kt. Taigi Alytaus miestas smarkiai atsiliko šiuo požiūriu. Nes dar nė viena iš trijų miesto bažnyčių nebuvo plačiau tyrinėta. Kažkiek informacijos apie Šv. Liudviko bažnyčią paskelbta leidiniuose apie Kaišiadorių vyskupijos paveldą ir Novelskį.
Kaip kilo mintis rašyti šią knygą? Pirmutinė idėja – inventorinti bažnyčios vertybes. A. Kalašnikovienės vaikai Saulius ir Arūnas, o vėliau ir fotografė Galina Tamošiūnienė nufotografavo, o pati p. Anelė jas suinventorino. Paskui buvo pastebėta, kad reikia truputį istorijos.
Knygoje pateikta medžiaga apima ne tik pačios bažnyčios istoriją. Joje pateikta ir daugiau medžiagos, kuri galėtų būti įdomi skaitytojams, apie tų laikų Alytų. Tai bibliofilo bei visuomenės veikėjo Petro Dumbliausko prisiminimų fragmentai, vyskupo Justino Staugaičio (kunigavusio ir Alytuje) įspūdžiai.
Čia išdėstyta pirmosios Alytaus bažnyčios, pastatytos 1524 m., istorija, reikšmė ir kaip per šimtmečius keitėsi jos išvaizda bei parapijos teritorija. Beje, Alytaus parapija savo senumu smarkiai nusileidžia kitoms Dzūkijos vietovėms: Merkinėje parapija buvo įkurta 1392 m., o Dauguose – 1430 m.
Taip pat rašoma apie dvasininkus, jų indėlį į bažnyčios ir visuomeninį Alytaus miesto gyvenimą. Prisiminti ir bažnyčioje dirbę ir tebedirbantys zakristijonai, vargonininkai, varpininkai, kiti patarnautojai. Rašoma apie religines apeigas, papročius, prietarus, tradicijas, teikiamus sakramentus, parapijoje garbinamus šventuosius, apie tai, kaip seniau ir dabar švenčiamos religinės šventės. Paskelbta ir niekur dar nepublikuotos archyvinės medžiagos.
Ši knyga – kaip sakraliojo meno katalogas. Autorė pateikia Šv. Liudviko bažnyčios sakraliojo meno vertybių sąrašą. Detaliai aprašyti: altoriai, paveikslai, skulptūros, liturginiai indai, procesijų altorėliai, kryžiai, žibintai ir kt., tarp kurių yra respublikinės ir vietinės reikšmės dailės paminklų. Juk sakralinis menas svarbus tuo, kad sudaro didelę ir reikšmingą Lietuvos kultūrinio paveldo dalį. Vienas iš įdomiausių bažnyčioje saugomų eksponatų – 1669 m. Vilniuje, Jono Delamarso dirbtuvėje, lietas varpas, tituluotas šv. apaštalų Petro ir Povilo vardu, anksčiau priklausęs Vosyliškių parapijai. Merkinės kraštotyros muziejuje saugomas Merkinės rotušės varpas, taip pat išlietas šioje garsioje J. Delamarso liejykloje 1670 m. Per pirmąjį pasaulinį karą Lietuvos bažnyčios neteko daugumos savo varpų. 1918 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, imta rūpintis varpų grąžinimu iš Rusijos. 1922 m. klebono Konstantino Paulavičiaus rūpesčiu iš Rusijos buvo susigrąžintas vienas varpas. Tai liudija kvitas Nr. 317, išduotas 1922 gegužės 11 d. centrinio valstybės archyvo direktoriaus Andrevo. Jame rašoma: „Nuo Alytaus bažnyčios klebono kun. Konstantino Paulavičiaus. Centrinin Valstybės Archyvan priimta: 1 200 auks., kaipo 10 proc. kainos reevokuoto iš Rusijos Alytaus bažnyčios vieno varpo vertės, ir 1 054 auks. 50 sk už pervežimą to varpo iš Rusijos – viso priimta 2 254 auks. 50 sk.“. Turbūt neatsitiktinai šio varpo fotografija įdėta į p. Anelės knygos viršelio pirmą puslapį.
Knyga iliustruota 68 iliustracijomis.
Ją išleido Alytaus kraštotyros muziejus, parėmė kultūros ministerija, Alytaus miesto savivaldybė. Spaudai parengė UAB „Alytaus naujienos“. Leidybos redaktorius Romas Burba, atsakingoji redaktorė Rūta Masionienė. Šią 236 puslapių didelio formato knygą išleido ir spausdino UAB „Petro ofsetas“ Vilniuje.
Knygos „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istorija“ sutiktuvės vyko jau tradicinio Alytaus kraštotyros muziejaus renginio – konferencijos „Alytaus šviesuolių portretai“ metu. Konferencijos metu buvo pristatyti 6 pranešimai: Vido Poškaus „Sidabriniai menininkai geležiniame mieste. Mstislavas Dobužinskis, Nikolajus Gumiliovas ir Alytus“, Birutės Malaškevičiūtės „Julija Baranauskienė – liaudies menininkė, sukūrusi pasaulį iš molio“, Felicijos Kazlėnienės „Vingiuota kelionė į save per pareigų ir pomėgių salas (apie Rimantą Kazlėną)“, Ingridos Vilkinienės „Žmogus, su kuriuo buvo gera visiems (apie pedagogą Vytautą Daraškevičių), Birutės Orinienės „Jo darbų reikšmę labiau įvertins ateities žmonės (apie Kazimierą Raičinskį)“, Romo Baltrukevičiaus „Albinas Šukaitis – tinklininkas, mokytojas, draugas“.
Dažniausiai konferencijoms besibaigiant klausytojų sumažėja, tačiau tik ne šį kartą. Šios knygos pristatymas vyko renginio pabaigoje, bet vis tiek vėliau atėjusiems jau buvo sunku surasti vietą atsisėsti. Autorė padėkojo visiems, kurių dėka buvo išleista ši knyga. Tai ir Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, miesto meras Česlovas Daugėla bei kiti asmenys. Alytaus miesto meras Č. Daugėla p. Anelei įteikė apdovanojimą.
„Darbas muziejuje, pažintis su kultūros paveldu besirūpinančiais kunigais, menotyrininkais, mano tėvų ir mokytojų, puoselėjusių savo krašto religines bei tautines tradicijas, pavyzdys, padažnėjusios vagystės iš bažnyčių ir paskatino paskelbti surinktą medžiagą apie gimtąją Alytaus parapiją ir Šv. Liudviko bažnyčią“ – pristatymo metu kalbėjo A. Kalašnikovienė.
Norinčių gauti autorės autografą tikrai netrūko.

Nuotraukoje: Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga, Alytaus miesto dienų išvakarėse išleista A. Šmigelskaitės-Kalašnikovienės knyga „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istorija“

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra