NATO būtinė iš arti

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos žurnalistų viešnagė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija suorganizavo Lietuvos žurnalistams išskirtinę pažintį su NATO – kelionę į Belgijos sostinę Briuselį, aplankant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos būstinę bei Jungtinių pajėgų Europoje aukščiausiąją vadavietę (SHAPE). 
2004 metais Lietuva, kaip Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, prisijungė prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, užtikrinančios visų narių laisvę ir saugumą Europoje bei Šiaurės Amerikoje ir besivadovaujančios Jungtinių Tautų chartijos principais. NATO istorija nuo įkūrimo pradžios iki šiandien jau mini pusę amžiaus, tačiau pamatinis principas, kuriuo vadovaujasi Aljansas, tebėra valstybių įsipareigojimas bendradarbiauti remiantis saugumo nedalomumo koncepcija.
Iš NATO istorijos
1947–1949 metų dramatiški politiniai įvykiai bei Sovietų Sąjungos ekspansionistinė politika vertė Vakarų Europos šalis ir jų Šiaurės Amerikos sąjungininkus sukurti bendrą gynybos sistemą bei stiprinti tarpusavio ryšius, kad galėtų atremti ideologinę, politinę ir karinę grėsmę, iškilusią jų saugumui. Tai –  tiesioginė grėsmė Norvegijos, Graikijos, Turkijos ir kitų Vakarų Europos valstybių suverenitetui, 1948 metų birželį perversmas Čekoslovakijoje, balandį prasidėjusi neteisėta Berlyno blokada. 1948 metais  pasirašyta Belgijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės Briuselio sutartis buvo pirmasis žingsnis atkuriant Vakarų Europos saugumą po karo ir Vakarų Sąjungos bei Briuselio Sutarties Organizacijos įsteigimo pagrindas. Ji pažymėjo ir proceso, kurio pabaigoje 1949 metais įkurtas Šiaurės Atlanto aljansas, pradžią.
1949 metų balandį Vašingtono sutartimi 12 šalių įsipareigojo bendrai saugumo sistemai ir buvo sukurtas Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje numatytos kolektyvinės gynybos aljansas. Prie dvylikos NATO įsteigusių šalių – Belgijos, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Islandijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų – 1952 metais prisijungė Graikija ir Turkija, 1955 metais įstojo į Aljansą Vokietijos Federacinė Respublika,  1982-aisiais – Ispanija. 1997 metais viršūnių susitikime Madride Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai pakvietė dar tris šalis pradėti stojimo derybas, todėl 1999-aisiais su Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija Aljansas jau vienijo 17 Europos šalių, Ameriką ir Kanadą. 2004 metai tapo įsimintini Lietuvai, kai ji ir dar šešios šalys tapo NATO narėmis.
Konferencija, skirta pažinčiai su NATO
2004 metų gruodį Lietuvos žurnalistai dalyvavo NATO būstinėje surengtoje konferencijoje, kurios pranešėjai  išsamiai nušvietė Aljanso kilmę, paskirtį ir pagrindinius saugumo uždavinius, supažindino su platesne NATO veikla, bendradarbiavimu mokslo ir aplinkos apsaugos srityje, transatlantinius santykius bei perspektyvas.  
Apie NATO plėtrą, Lietuvą ir kitas 6 šalis nares, įstojusias į Aljansą bei būsimas šalis kandidates, kalbėjo vienas pranešėjų Steffen Elgersma, apžvelgdamas Aljanso plėtros etapus, kurių teisinė bazė išliko ta pati, nors 1950 metais dominavo kariniai aspektai, nes Graikija ir Turkija norėjo sustiprinti savo Rytų Aljanso srities flangą, NATO norėjo, kad prisijungtų Vokietija ir sustiprėtų Aljanso centras. Pranešėjas paminėjo, kad 1981 metais, kai prisijungė Ispanija, kariniai strateginiai aspektai nevaidino tokio didelio vaidmens, tuo metu Ispanija pati buvo pažeidžiama šalis ir viena iš priežasčių, kodėl ji norėjo prisijungti prie NATO, buvo tai, kad ji norėjo prisijungti  prie Europos; jautėsi labai atskirta, turėdama bendrą istoriją siekė taip pat dalintis bendromis vertybėmis. Be to, Ispanijos kariškiai Franko diktatūros laikotarpiu jautė tam tikrą izoliaciją. Taigi, S.Elgersma manymu, priežastys buvo gana įvairios, kodėl Ispanija prisijungė.
Čekijai , Lenkijai ir Vengrijai, tapusiom narėmis, NATO ir Europos Sąjunga buvo priemonė plėtoti demokratiją bei išlaikyti stabilumą Vidurio Rytų Europoje, nes tuo metu tai buvo labai svarbu. Paskutinysis plėtros etapas suteikia taip pat daugelį racionalių aspektų, kodėl naujos septynios šalys prisijungė prie NATO, nes jos yra Europos tautų bendrijos dalis ir vėliau taip pat prisijungė prie Europos Sąjungos – tai efektyvus būdas stabilumui ir demokratijai šalyse. Ši paskutinė plėtra, daugelio žmonių manymu, buvo sėkminga ir tai galima būtų pagrįsti. Pranešėjas teigė, kad ratifikavimo procesas dėl prisijungimo prie Aljanso praėjo gana sklandžiai – NATO parėmė visus sprendimus, kuriuos priėmė šalių narių vyriausybės, nes sprendimas priimti Baltijos šalis į NATO  buvo diskutuotinas. Tai buvo labai svarbu naujoms kandidatėms, nes jų sprendimas buvo padarytas žvelgiant į ateitį. Tai nutiesė kelią kitoms šalims vėliau prisijungti prie Aljanso.
Aljansas atviras ir Lietuvai
Septynios Europos šalys dabar yra visateisės NATO narės, teisiškai integruotos, gali dalyvauti politinėse diskusijose. Kalbant apie karinius išteklius, buvo žinoma, kad reikės dar keletą metų, kol šios šalys galės dalyvauti kaip lygiavertės su anksčiau įstojusiomis į NATO šalimis, tačiau  tai yra pasiekiama. Svarbu, kad tarptautinė reakcija buvo palanki, teigiama. Pranešėjas teigė, kad galima buvo tikėtis konfrontacijos iš Rusijoje esančių grupuočių, kurios kritiškai žvelgia į NATO plėtrą ir mato narystės trūkumus. Didžiausią iššūkį NATO kėlė dvi sritys. Naujos šalys, kurios prisijungė prie Aljanso, turėjo atitikti NATO saugumo standartus, plačiąja prasme tai reiškia, kad keičiantis slapta informacija su naujomis šalimis narėmis teks pasitikėti jomis ir slaptais dokumentais, nebus manipuliuojama ar paviešinta. Dar labai svarbus yra oro erdvės saugojimas, ar NATO pajėgos galės saugoti, tačiau buvo surastas bendras sprendimas.
NATO agentūros
Naujoms narėms, S.Elgersma manymu, dar reikia daug nuveikti. NATO palyginti su Europos Sąjungos teisynu turi nedidelį teisyną, nedaug protokolų, sutarčių. Tikimasi, kad naujosios šalys narės pasirašys visus dokumentus, o šalys kandidatės jau yra pusę jų pasirašiusios. NATO organizuoja savo darbą  per agentūras ne tik Briuselyje, pavyzdžiui, NATO gynybinis koledžas yra Italijoje, Romoje. Viena įdomiausių agentūrų yra sauganti NATO turtą. Reikės laiko naujoms narėms prisijungti ir prie tų agentūrų.
Pasirengimas narystės Aljanse siekiančioms šalims
Pranešėjo žodžiais, šiandien šalys, kurios norėtų tapti Aljanso narėmis ir dalyvauja narystės veiksmų plane, tai – Albanija, Kroatija, Makedonija(buvusi Jugoslavijos Respublika). Kiekvienais metais yra laukiama šių šalių ataskaitų ar programų, kuriose jos nurodo, kokias reformas nori atlikti saugumo bei gynybos srityse, kaip bus pertvarkomos karinės struktūros, kaip demokratiškai visa tai bus įgyvendinta kovojant su egsistuojančiomis grėsmėmis. Svarbu, kad yra dirbama kartu, vyksta  bendradarbiavimas su NATO pajėgomis. Labai svarbi ir politinė ekonominė padėtis, nes šalys, kurios nori prisijungti prie Aljanso,  konsoliduoja savo demokratijos principus, stiprina teisės viršenybę, stengiasi plėsti saugumo tinklą savo regionuose.
Pavyzdžiui, Albanijoje, S.Elgersma teigimu, stengiamasi konsoliduoti demokratines institucijas. Prieš ateinančius Parlamento rinkimus tikimasi, kad NATO, Europos Sąjungos rekomendacijos bus įgyvendintos ir rinkimai bus rengiami laikantis tarptautinių standartų. Makedonija turėtų įgyvendinti susitarimus, kad etninė atmosfera šalyje būtų geresnė, būtų kovojama su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Iš Kroatijos tikimasi, kad ji glaudžiau bendradarbiautų su tarptautiniu nusikaltimų Tribunolu Jugoslavijoje, kovotų su karo nusikaltėliais. Tai politiniai klausimai, kuriuos kelia Aljansas stojančioms šalims ir tos šalys, atitinkančios politinius standartus, turės daugiau galimybių būti pakviestos į NATO. Valstybių bei vyriausybių vadovų susitikime atliekami sprendimai, kvietimai, siuntimai plėtrai, tai daroma viršūnių susitikime (paskutinysis vyko Stambule 2004-ųjų vasarą).
Reformos – sąlyga, siekiant įstoti į Aljansą
NATO tikisi, kad  šalys kandidatės ne tik vykdys, bet ir sieks reformų visose srityse, nes politika ir Aljansas atviras. Trys šalys kažkada prisijungs prie NATO  ir joms bus padedama, pavyzdžiui, vykdyti gynybos, saugumo ar sienų kontrolės reformas. Ginkluotosios pajėgos organizuojamos demokratiškai. Albanija, Makedonija ir Kroatija dažnai vadinamos Adrijos jūros šalimis, jos organizuojasi į tam tikrą aljansą ir tikisi, kad bus pakviestos stoti į NATO kolektyviai. Jeigu šalis atsilieka, ji negali tikėtis, kad ją pakvies vien dėl to, kad ji yra tos grupės narė. Šį rudenį minėtos šalys pateikė savo reformų projektus ateinantiems 12 mėnesių. Kitas žingsnis – NATO pajėgos vyks į  Tiraną, Zagrebą, Skopje, bus žiūrima, kaip šios programos įgyvendinamos, bus rašomos pažangos ataskaitos. Trys šalys tikisi, kad per kitą viršūnių sisitikimą jos bus pakviestos į Aljansą, t.y. 2006–2007 metais. Yra žinoma, kad  2005 metais vasarį NATO rengs viršūnių susitikimą, tačiau nežinoma, ar bus peržvelgta plėtra ir šios šalys bus pakviestos stoti į Aljansą.
Pažangiausios pajėgos kuriamos NATO
Prahoje įvykusio NATO viršūnių susitikimo metu Aljansas pradėjo transformacijos procesą, kuris leistų jam veiksmingai susidoroti su XXI a. iššūkiais saugumui. Sąjungininkės prisiėmė konkrečius politinius įsipareigojimus, susijusius su pajėgumų tobulinimais pagrindinėse šiuolaikinių karinių operacijų srityse. Tuo pat metu buvo susitarta sukurti technologiniu požiūriu pažangiausias NATO Reagavimo pajėgas, galinčias sparčiai dislokuotis ten, kur jų reikia. NATO ateityje turės strateginę operacijų vadavietę Europoje (Belgijoje). Strateginė vadavietė transformacijai Jungtinėse Amerikos Valstijose su padaliniu Europoje bus atsakinga už vykstančią Aljanso karinių pajėgumų transformaciją. Daugelis Prahoje suderėtų reformų ir programų bus Aljanso veiklos pagrindas, įgyvendinamomis priemonėmis garantuojantis NATO narių teritorijos, gyventojų, ginkluotojų pajėgų apsaugą nuo visų grėsmių.
Apsilankymas Monse.
Aljansas palaiko Europos Sąjungą
Lietuvos žurnalistai buvo supažindinti su NATO karinės vadovybės struktūros pagrindiniais principais NATO Jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE). Aljansas prisideda prie efektyvaus Europos saugumo ir gynybos identiteto kūrimo. 1999 metais Vašingtone susitikę NATO vadovai išreiškė pasirengimą kurti ir patvirtinti susitarimus, pagal kuriuos svarbiausios NATO karinių išteklių ir pajėgumų dalys būtų prieinamos ES krizių valdymo operacijoms, kuriose NATO, kaip visuma, nedalyvautų su savo kariuomene. 2002 metais NATO ir Europos Sąjunga paskelbė bendrą deklaraciją dėl besiformuojančios strateginės partnerystės ir 2003-iaisiais susitarė dėl bendradarbiavimo ir krizių valdymo dokumentų, įskaitant susitarimą „Berlynas plius“ dėl NATO išteklių ir pajėgumų naudojimo Europos Sąjungos vadovaujamose operacijose. Todėl buvo susitarta ES suteikti vietą NATO Jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE), įsikūrusioje Monse, Belgijoje, o NATO turės atstovybę ES kariniame štabe.
Lietuviškieji viešnagės motyvai
Lietuvos regioninių laikraščių žurnalistams kelionė į NATO tapo įsimintina, nes tai pirmoji viešnagė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje. Kelionės įspūdžiai buvo neatsiejami nuo Lietuvos vardo; žurnalistai skrido drauge su lietuviais europarlamentarais bei valdžios atstovais, atskridus į Briuselį pro autobuso langą išvydo vienoje iš Belgijos sostinės gatvių dideliame ekrane Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų, duodantį interviu televizijos žurnalistui, apsilankymas Lietuvos Respublikos Nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir ypač šiltas ambasadorės p. Gintės Damušytės bei kitų atstovybės darbuotojų priėmimas, visos viešnagės metu išskirtinis dėmesys ir nuolatinis rūpinimasis atstovybės antrosios sekretorės p.Ugnės Matulevičienės. Žurnalistai dėkingi Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai bei Sandrai Smaidrytei už informacinį vizitą į NATO, skirtą regioninės spaudos atstovams susipažinti su Aljansu, efektyvia organizacija, siekiančia ne tik įveikti nestabilumą, kylantį dėl regioninių ir etninių konfliktų Europos viduje, bet ir veiksmingai kovojančia su naujais XXI a. iššūkiais saugumui – tarptautiniu terorizmu ir masinio naikinimo ginklų platinimu, su NATO transatlantine politine bei karine struktūra, siejančia Europą ir Šiaurės Ameriką bei subalansuojančia individualių šalių narių interesus.                                               
Vilnius – Briuselis – Vilnius
2004 m. gruodis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra