Nacionalinis kariuomenės muziejus Didžiojoje Britanijoje

Autorius: Data: 2013-07-07, 13:43 Spausdinti

Vaida PAKARKLYTĖ, Vilnius

Didžiojoje Britanijoje, vakarinėje Londono dalyje, netoli Karališkosios Čelsio Ligoninės slaugos ir gydymo namų, kuriuose gyvena apie 300 britų karių, kurie dėl senyvo amžiaus ar sužeidimų nebegali tarnauti kariuomenėje, įsikūręs Nacionalinis kariuomenės muziejus. Karališkoji ligoninė buvo įkurta 1642 m., karaliaus Čarlzo II pavedimu, kaip atitarnavusių veteranų pensionas. Greičiausiai neatsitiktinai šalia šios vietos įkurtas ir Nacionalinis kariuomenės muziejus, apimantis ilgą Britanijos karų istoriją.

Vos atėjus prie muziejaus, likus kelioms minutėms iki atidarymo, čia jau būriavosi pirmieji lankytojai – Didžiosios Britanijos kariūnai. Apžiūrėti visas ekspozicijas, išsidėsčiusias per kelis aukštus, prireikė gero pusdienio. Pirmiausiai patekau į vaikų zoną – ten išdėstytos vaškinės senovės britų karių figūros – nuo viduramžių lankininko iki šiuolaikinės kariuomenės kario. Muziejuje yra parengta nemažai užsiėmimų, susijusių su kariuomenės pažinimu vaikams. Taip ugdomi mažieji patriotai – skiepijant jiems meilę tėvynei ir savos istorijos pažinimą.

Pirmoji ekspozicija – „Keičiant pasaulį“, apima 1784-1904 m. laikotarpį. Parodos tematika pateikia britų kariuomenės ekspansijos, politinių, prekybinių, imperijos interesų vaidmenį ir jų įtaką šiandieninei valstybei. Šalia daugybės uniformų, ginklų, karinių muzikos instrumentų, ekspresyvių vaškinių figūrų, įvairių buitinių įrankių – tokių, kaip pjūklas, skirtas amputuoti galūnes, puikuojasi ir mylimiausio Napoleono Bonaparto žirgo, vardu Marengo (arabiškas, šviesiai pilkas žirgas, taip pavadintas prancūzų pergalės prie Marengo 1800 m. garbei), skeletas. Ekspozicijoje pateikta pasipriešinimo napoleoniškajai Prancūzijai (1793-1815 m.), būrų karo (1899-1902 m.) ekspozicijos – tuo metu Britanijos imperija dominavo Europos regiono prekyboje. Itin daug dėmesio skirta garsiajam Vaterlo mūšiui (1815 m.) – 40 kvadratinių metrų plote pateiktas mūšio maketas su 70 tūkstančių kareivėlių, o virš maketo rodomas dokumentinis filmas apie šį mūšį ir, kalbant apie tam tikrą teritoriją, makete ji yra apšviečiama. Taip lankytojas gali įsivaizduoti nuoseklią mūšio eigą. Eksponuojami tiek Pusiasalio (1808-1814 m.), Krymo (1854-1856 m.), Zulu (1879 m.) karai, Indijos, Afrikos, Pietų Azijos, Karibų salų kariai, kuriuos valdė britai. Šiek tiek dėmesio skirta ir moters vaidmeniui tų laikų karuose – tą puikiai iliustruoja vaškinė moters, nešančios ant pečių savo nukentėjusį ir išvargusį vyrą, figūra. XVIII a. pab. – XIX a. pr. kariuomenėje būta ir moterų, jos savo vyrams buvo tarsi ginklanešiai – uždėdavo ekipuotę, ginkluotę; o taip pat skalbdavo, gamindavo valgyti, slaugydavo ir vis dėlto – gerdavo nemažiau už vyrus.

Kita – dar įdomesnė – ekspozicija vadinasi „Pasaulio karai“. Ji apima 1905-1947 m. laikotarpį. Daugiausiai dėmesio čia skirta Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams ir Didžiosios Britanijos vaidmeniui jose. Ši ekspozicija pateikia organizuotumo, galios, atsparumo ir modernios industrinės valstybės žudymo jėgos atspindį. Gausybė vaškinių karių figūrų, sustingusių veiksme – šaudant iš kulkosvaidžio, stumiant įklimpusį džipą iš pelkės – kartu su garsais, tarsi jie kovotų čia ir dabar, priverčia prisiliesti prie mūšio atmosferos. Ekspozicijas pagyvina ir papildo dokumentiniai filmai, taip pat specialūs telefonai, kurie suteikia galimybę pasirinkti ką nori išgirsti – ar karo dalyvio prisiminimus apie ginkluotę, ar kitas istorijas, ar žinias apie padėtį tam tikroje teritorijoje, radijo pranešimus. Tiems, kas norėtų išmokti Morzės abėcėlės – specialūs lapai su šifrais. Ekspozicijoje puikuojasi daugybė šaunamųjų ginklų, tarp jų keli lengvieji kulkosvaidžiai, tokie kaip Vikers-Berthier, kuris buvo pagrindinė ugnies galia britų kariuomenės būriuose tiek 1930 m., tiek per Antrąjį pasaulinį karą. Šis kulkosvaidis yra įdomus tuo, kad jo šovinių dėtuvė yra ne apačioje, kaip, pvz. RPK, ar kalašnikove AK-74, bet viršuje. Bene didžiausią vaidmenį Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose vaidino artilerija – ji dominavo mūšio lauke, o padaryti nuostoliai buvo didesni nei su beveik bet kokiu kitu šaunamuoju ginklu. Netrūko ir šios rūšies eksponatų – QF 3,7 colių Mountain Howitzer Mk 1, paprastai vadinamas Pack Howitzer, sukurtas Indijos kariuomenei ir itin tinkamas džiunglėse ir kalvose, mat šaudė itin aukštomis – 4500-5900 jardų trajektorijomis. Kitas paminėtinas eksponatas – 3 colių Smito ginklas Mk 1 – naudotas britų kariuomenės Antrajame pasauliniame kare.

Dar viena ekspozicija pavadinta „Interesų konfliktai“. Apima laikotarpį nuo 1969 m. iki šiandien ir joje eksponuojami tiek Šiaurės Airijos – IRA, tiek Afganistano, Irako konfliktai, pateikiant sukilėlių naudotus ginklus ir dokumentiniais filmais papildant materialią medžiagą. Įrengti kambarių maketai – tarsi sėdėtum namuose ir per televizorių stebėtum šviežiausias karo naujienas. Taip pat dėmesys skirtas ir cheminio ginklo sukeliamam pavojui, ekipuotei, bei minoms (nemažai jų – savadarbės).

Paskutinioji muziejaus ekspozicija – Meno galerija. Joje puikuojasi paveikslai, vaizduojantys portretus, mūšius ir kitas su karo tematika susijusias scenas nuo 1630 iki 2000 m. Tai tikra atgaiva karo estetikos mylėtojams.

Taip pat buvo specialios parodos, susijusios tiek su Korėjos karu 1950-1953 m., tiek su Didžiosios Britanijos misijomis Afganistane.

Manau, kad Londono Nacionalinis kariuomenės muziejus yra itin patraukli ir informatyvi vieta karo istorijos gerbėjams.

Autorės nuotr.

Nuotraukose: Londono Nacionaliniame kariuomenės muziejuje

Voruta. – 2013, rugpj. 17, nr. 17 (781), p. 15.

Lietuva - Anglija , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra