Nacionalinė premija kun. Viljamui Valkavičiui

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos nacionalinės meno premijos gali būti suteikiamos ir užsienio lietuviams, tačiau Lietuvos mokslo premijos, ko gero, jiems nepasiekiamos. Kodėl? Pernelyg daug dirbtinių užtvarų. Pirmiausia, užsienyje nėra tokios institucijos, kuri turi teisę pristatyti kandidatą, nes tokia institucija turi būti pavaldi Lietuvai. Tuo tarpu darbai atlikti užsienyje, skirti išlaikyti lietuvybę, Lietuvai, gali būti gerokai vertesni, prasmingesni nei pristatomi Lietuvoje. Reikėtų tai keisti, taisyti. Matyt, meno, kultūros žmonės tai suprato anksčiau.
Galima teigti, kad užsienyje lietuvybė nėra tiek vertinga kiek Lietuvoje, kad tik Lietuvoje lietuvis yra lietuvis. Sutikčiau, jei nebūčiau dešimtmetį gyvenusi užsienyje. Gyvendama Amerikoje, sukdamasi tarp lietuvių, dirbdama darbą, čia įvardijamą “lietuvybės išlaikymas”, galiu pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad lietuviai nedingo, nesuamerikonėjo (be abejo, ne visi), o kūrė mokyklas, tegu ir ne visada tokias kaip Lietuvoje, kūrė lietuviškus centrus, būrė lietuvius, leido leidinius, laikraščius, žurnalus, kaupė archyvus ir t. t. Ką reiškia gyvenant svetimoje šalyje suburti išsibarsčiusius žmones į bendruomenes, visam judejimui laikytis “Lietuvių chartos” nuostatų – lietuvis tik tada lietuvis, jei išlaiko kalbą, papročius, tradicijas ir t. t., suprasti ir įvertinti gali tik visa tai tiesiogiai pajutęs. O nuveikta daug ir net labai. Darbas – daugiausia pasiaukojantis, visuomeninis, nemokamas, matomas. Kai greitkeliu važiuodamas pirmą kartą pamatai užrašą su nuoroda, kad dabar pasukęs iš kelio gali atsidurti “Lithuanian World Centrum” arba “Lithuanian Balzekas Museum”, kažkoks gumulas suspaudžia gerklę, akys sudrėksta: “Lietuviais esame mes gimę!” Tai tik mažas lyrinis nukrypimas nuo pagrindinės temos – Lietuvos nacionalinės mokslo premijos – ar gali jos būti suteikiamos užsienio lietuviui, ar ne?
Praeitais metais visaip bandėme pramušti kietą premijų komiteto stogą – nepavyko. Vienas, kurį rekomendavo užjūrio Lietuva, kurį palaikė tvirta Amerikos mokslo, visuomenės veikėjų grupė – kunigas V. Valkavičius ir jo trijų tomų kūrinys “Lithuanian Religious Life in America”. Edvinas Giedrimas, pagrindinis šios idėjos – pristatymo premijai – autorius rašo: “Besidomėdami JAV lietuvių istorija atradome, kad čia milžinišką darbą atliko kun. V. Valkavičius. Jis daugiau kaip dešimt metu dirbo rinkdamas medžiagą būsimoms knygoms: apvažiavo visas lietuviškų bažnyčių parapijas, ištyrinėjo tų miestų bei bažnyčių vyskupijų archyvus bei kt. Visą šią medžiagą jis išspausdino trijose knygose, kurios sudaro 1500 p.”.
Kunigas V. Valkavičius parašė ir išspausdino 13 knygų (1966–1998), 63 straipsnius (1963–2002) įvairiuose moksliniuose veikaluose, parašė 37 knygų apžvalgas, 15 straipsnių enciklopedijoms (1970–1978) ir t. t. Sunku įsivaizduoti, kokią didelę ir plačią vagą išvarė kunigas vienui vienas, be pagalbininkų, asistentų?! Jo darbai vertingi ne tik Lietuvai ir jos žmonėms, vertingi ir Amerikai, nes tai, ką surado ir aprašė kunigas V. Valkavičius, yra ne tik Amerikos lietuvių, bet ir Amerikos gyvenimo dalis.
Stambiausias veikalas “Lithuanian Religious Life in America” prilygsta enciklopedijai. Tai vieno žmogaus darbas. Gal ne visi žino, kad didesnė dalis imigrantų gyvenimo sukosi apie bažnyčią. Knygose aprašyta kiekviena bažnyčia, kas ir kada ją statė,vienuolynai, parapijos, lietuvių namai, kapinės, kiekvienas Amerikoje išspausdintas jų leidinys. Šiai knygai medžiagą kunigas rinko atostogų metu, už jį negaudamas jokio atlygio. Rask mokslininką Lietuvoje, kuris padarytų tokį milžinišką darbą be valstybinės stipendijos, atlyginimo ar dar kokių priedų. Prof. Egidijus Aleksandravičius, į kurį kreipėsi E. Giedrimas, prašydamas tarpininkauti V. Valkavičiaus pristatymui Nacionalinei premijai, rašo: “Valkavičiaus darbai yra tikrai įspūdingi. Naudojamės ir stebimės. (…) Malonu, kad rūpinatės tokių iškilių žmonių įvertinimu Lietuvoje” (laiško ištrauka, rašyta Edvinui Giedrimui 2002 08 04). Sklaidant V. Valkavičiaus darbų rodyklę, stebina temų gausa, jos susijusios su emigrantais iš Lietuvos, jų gyvenimu, veikla. Gyvendamas šalia kitų tautų, kunigas įdėmiai stebėjo lenkų ir lietuvių nesutarimus. Pirmasis išnagrinėjo lietuvių katalikų atsiskyrimą nuo lenkų katalikų. Amerikos lenkų istorikų sąjunga PAHA (Polish American Historical Association) 1982 m. pakvietė kun. V. Valkavičių parengti pranešimą metiniam Seimui apie lietuvius atsiskyrėlius ir jų ryšį su PNCC – Polish National Catholic Church. 1993 m. šis pranešimas buvo išspausdintas PAHA žurnale Polish American Studies (Autumn, 1983): “Religious Separatism Among Lithuanian Immigrants in the United States and Their Polish Affiliation”. Seimo metu kilęs didelis susidomėjimas šiuo retu bažnytinio atsiskyrimo reiškiniu paskatino ir toliau plačiau tyrinėti istorinius aspektus. Kun. V. Valkavičius dalyvavo dar keliuose PAHA seimuose, kur pristatė naujus pranešimus šia tema. Visi jie buvo išspausdinti minėtuose PAHA metraščiuose. Įvertindami jo darbus – istoriškai susiklosčiusių lietuvių ir lenkų santykių nagrinejimą, PAHA 2000 m. paskyrė pirmąją “Amicus Poloniae” premiją ne lenkų kilmės istorikui už didelį indėlį į Amerikos lenkų istorijos tyrinėjimus.
“Mokslo darbai gali būti parašyti anglų ar kita kalba, bet turi būti reikšmingi Lietuvai”, – teigia Kęstutis Makariūnas, Premijų komiteto pirmininkas (iš laiško E. Giedrimui 2002 08 04). Šis laiškas akivaizdžiai parodo, kad jau balandį buvo belstasi į komiteto duris. Ir šioje pusėje Atlanto yra daug reikšmingų darbų Lietuvai – daugiatomė “Lietuvių enciklopedija” (autorių kolektyvo išleista Bostone lietuvių kalba), Br. Kviklio “Mano Lietuva” ir kt. Be abejo, yra ir didelių, kapitalių darbų, kuriuos paliko jau išėjusioji lietuvių mokslininkų karta. Tačiau tokio pobūdžio darbas, ko gero – vienintelis. Tai lietuvių emigrantų vaiko, gimusio Amerikoje ir išsaugojusio lietuvių kalbą, meilę Lietuvai, darbas. Beje, šį savo darbą kunigas skiria: “To my Lithuanian immigrant parents Liudvikas Valkavičius Village of Lomeniai, Gegužinė parish and Elena Žukauskaitė Village of Lelėnai, Paparčiai parish’” (…) Veikalas parašytas anglų kalba, nes šia kalba kunigas V.Valkavičius didesnę gyvenimo dalį kalbėjo, mokėsi, dirbo. Jo darbus būtina išversti į lietuvių kalbą. Tai padėtų tautiečiams plačiau susipažinti su ta gyvenimo puse, kurios jie nepažįsta, bei su pasiaukojusiu Tėvynei žmogumi. Minėtos knygos pasitarnautų kiekvienam besidominčiam JAV lietuviais. Mūsų maža tauta turi didžiuotis turėdama tokį žmogų kaip kun. V. Valkavičius. Edvinas Giedrimas rašo: “Sužavėti kun V. Valkavičiaus darbu ėmėmės pastangų, kad jis būtų įvertintas specialistų ir visuomenės Lietuvoje: bandome pasiekti, kad šis darbas būtų pristatytas Nacionalinei premijai. Tačiau čia susidūrėme su keista situacija: Lietuvos katalikų mokslo akademija (prez. vysk. J. Boruta), iš pradžių žadėjusi tai padaryti, vėliau pradėjo ieškoti įvairių formalių kliūčių. Nors premijų nuostatai ir jo komiteto raštiški paaiškinimai paneigia jų vardijamas kliūtis, tačiau daugiau nieko nedaro. O juk kun. V. Valkavičius yra šios akademijos narys…
Kun. V. Valkavičiaus darbais žavisi VDU Išeivijos institutas. Į VDU keliauja ir didžiulis jo surinktas archyvas (per šešiasdešimt dėžių!). Tačiau ir VDU ieškojo įvairių pasiaiškinimų, kad nereikėtų daryti šio pristatymo, nors iš kitos pusės Atlanto buvo dedamos visos pastangos, jog VDU pristatytų šį darbą Nacionalinei premijai. Lietuvių tautos praktikoje dar nejaučiama, jog mūsų yra mažai ir todėl svarbus yra kiekvienas lietuvis. Todėl, manyčiau, ir užsienio lietuviams labiau reikėtų dėti pastangas, kad Lietuvos žmonės būtų supažindinti su savo tautiečių gyvenimu ir darbais už šalies ribų. Juk tai įeina į bendrą mažos tautos turtą…”
Parengėme ir pristatėme Lietuvos nacionalinių premijų komitetui JAV ir Kanados mokslo, visuomenės veikėjų kreipimąsi (surinkome per tris dešimtis parašų). Visas kreipimasis buvo paskelbtas spaudoje (užsienio lietuvių dienraštis “Draugas”). Kun. V. Valkavičius yra vertas ne tik Nacionalines premijos. Kiekvienam universitetui būtų didelė privilegija suteikti Garbės daktaro vardą šiam kukliam, atsidavusiam lietuvybei kunigui William Volkovich-Valkavičiui. Kun. V. Valkavičiui 1999 metais buvo įteiktas aukštas Lietuvos vyriausybės apdovanojimas – Gedimino ordinas.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra