Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje

Autorius: Voruta Data: 2017-10-26 , 08:42 Spausdinti

Isacharas Beras Karmolis. Astronomijos traktatas, 1751 m.

www.voruta.lt

Spalio 24 d. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), esantis Žydų mokslinių tyrimų institutas (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) pristatė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomus neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldo dokumentus, Antrojo pasaulinio karo metais paslėptus ir išsaugotus Šv. Jurgio bažnyčios (buvusių Knygų rūmų) rūsiuose, Vilniuje. Iki šiol manyta, kad minimas paveldas per Holokaustą buvo sunaikintas.

Šis atradimas padės suprasti žydų istoriją ir atvers naują skyrių dramatiškoje Holokausto ir nacių grobstymo istorijoje, kai vokiečiai siekė sunaikinti ne tik žydų tautą (nužudyta apie 90–95 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų), bet ir jų atmintį bei kultūrą. Daugiau nei 170 000 puslapių išsaugojo herojiškos pastangos – dokumentus išgelbėjo ir slaptuose Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose išsaugojo čia dirbęs bibliotekininkas, Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis.

„Nepaprastai svarbu dalyvauti šiame istoriniame įvykyje ir kartu su YIVO institutu pristatyti reikšmingus dokumentus. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisideda prie kultūros istorijos ir kolektyvinės atminties puoselėjimo bei išsaugojimo. Tai – mūsų misija, taip pat daugelio metų nuoseklaus darbo ir tyrimų rezultatas“, – sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Pasibaigus bibliotekos rekonstrukcijai, gerokai sustiprinome judaikos tyrimų mastą. Kasdieną identifikuojami vis nauji dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad mūsų Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje“, – pabrėžė generalinis direktorius.

Dešimt atrastų dokumentų pirmą kartą atverti visuomenei. Nuo spalio 24 d. iki 2018 m. sausio jie bus eksponuojami Žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Ekspozicijos atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV senatorius Charlesas Ellis Schumeris, YIVO direktorius Jonathanas Brentas ir kiti garbūs svečiai.

„Šis atradimas praturtino žydų ir lietuvių paveldą, taip pat daugeliui studentų ir mokslininkų atvėrė duris naujiems tyrimams, – nurodė Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. – Vilnius buvo Šiaurės Jeruzalė. Sugrąžinti rankraščiai padės mano tautiečiams geriau suprasti Vilniaus, kaip žydų gyvenimo centro, svarbą.“

„Patys vertingiausi žydų lobiai – tai tradicijos, patirtys ir kultūra, formavę mūsų istoriją. Taigi mums šiuo atradimu atskleisti dokumentai yra tiek pat neįkainojami, kiek šeimos palikimas, it brangakmeniai, paslėpti nuo nacių smogikų ir sovietų kapų plėšikų. Esame atsakingi už tradicijų, patirčių ir kultūros, užkoduotos šiuose rankraščiuose, eilėraščiuose ir laiškuose, perėmimą. Turime prisiminti, kiek dar daugiau visko yra prarasta. Tetarnauja jie mums šiandien stiprindami mūsų tapatybę, įpareigodami priesakui „Niekada daugiau“, – teigė Dani Dayanas, Izraelio generalinis konsulas Niujorke.

„Ši neseniai atrasta dešimčių tūkstančių žydų dokumentų kolekcija, o juk buvo manyta, kad ji sunaikinta per Holokaustą, – žydų tautos sėkmė“, – tvirtino JAV senatorius Ch. E. Schumeris.

„Atsižvelgiant į šiandien pasaulyje augantį nacionalistinį ekstremizmą, šis atradimas darosi dar aktualesnis. Jis mums primena nuolatinį bandymą išnaikinti žmones, ištrinant jų atmintį iš istorijos, – kalbėjo YIVO direktorius J. Brentas. – Tačiau taip pat mums primenama, kad kultūros išsaugojimas yra bendruomenės užduotis – kaip kad šiuo atveju žydų ir kitų tautų atstovų bendradarbiavimas, siekiant išsaugoti žmonių dvasią ir atminimą. Naujai atskleisti dokumentai leis atminti Rytų Europos žydus, suteiks mums galimybę iš tiesų „perskaityti“ praeitį, kurioje regime stereotipus ir klišinį mąstymą.“

Naujasis atradimas išsiskiria rankraščių turtingumu, vertingais religiniais raštais, sinagogų ir jašivų įrašų knygomis hebrajų ir jidiš kalbomis, mistiniais raštais ir daug daugiau. Be to, kolekcijoje yra pokario ir karo laikų medžiagos, tokios kaip Abrahamo Sutzkeverio poezija, parašyta jam gyvenant Vilniaus gete. Visa kita iki šiol rasta medžiaga apie to laikotarpio Rytų Europos žydų gyvenimą apsiribojo Antrojo pasaulinio karo protrūkio riba.

YIVO instituto būstinėje Niujorke visuomenei pirmą kartą pristatyta dešimt svarbiausių naujai identifikuotų Nacionalinės bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo rinkinio dokumentų. Tarp jų reikėtų paminėti Isacharo Bero Karmolio „Astronomijos traktato“ rankraštį, išleistą 1751 metais. Šis traktatas priklausė Matui Strašunui, vienam garsiausiam Rytų Europos XIX a. bibliofilų, kuris savo asmeninę kolekciją po mirties testamentu skyrė pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti. Tyrėjams ir plačiajai visuomenei taip pat bus pristatomas rankraštinis jidiš kalba rašytas Abraomo Goldfadeno teatro deklamatoriaus cenzūrinis egzempliorius, datuojamas 1883 metais, Izaoko Leibušo Pereco sutartis, surašyta jo ranka Varšuvoje 1914 metais, Vilniaus žydų poeto Avromo Suckeverio ciklas „Dešimt eilėraščių“, ranka surašytas Vilniaus gete 1943 metais, vieno garsiausių žydų istoriko Simono Dubnovo laiškas Zalmenui Reizenui, parašytas Rygoje 1934 metais.

Nacionalinė biblioteka, suvokdama ir įvertindama šių dokumentų svarbą ne tik Lietuvos kultūros istorijai, bet ir pasaulio žydų istorijos tyrimams, yra  pasiruošusi ir toliau sistemingai bendradarbiauti su YIVO, kad visas iki tol neidentifikuotas ir nepažintas judaikos dokumentinis paveldas būtų ištirtas ir suskaitmenintas, o jo turinys būtų atvertas plačiajai visuomenei ir taptų integralia pasaulio kultūros istorijos dalimi.

Žydai Antanas Ulpis, Martyno Mažvydo biblioteka, Renaldas Gudauskas, Žydų mokslinių tyrimų institutas

---

---