N U T A R I M A S

nutraukti dalyje baudžiamąją bylą

Vilnius, 1994 m. gruodžio 22 d.

Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojas G. Plioplys baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-060-93

n u s t a t ė:

Ši baudžiamoji byla buvo iškelta generalinėje prokuratūroje 1991 m. sausio 12 d. Byloje atliekamas tyrimas veiklos organizacijų, siekusių apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises, atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, veikusių 1989-1991 m. laikotarpiu Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kai kuriose Švenčionių, Širvintų bei Trakų rajonų apylinkėse, įtariant, kad buvo siekiama kurti antivalstybinę organizaciją bei aktyviai joje dalyvaujama, t. y. pagal požymius nusikaltimo, nustatyto BK 70 st.

Tardymu nustatyta, kad 1989 m. gegužės 12 d. Vilniaus rajono Mickūnų kaime buvo sukviesti Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių, Širvintų bei Trakų rajonų kai kurių apylinkių tarybų deputatų atstovai, kurie sudarė koordinacinę tarybą bei šios tarybos prezidiumą sukūrimui bei įforminimui lenkų nacionalinės autonominės srities Vilniaus krašto teritorijoje. Koordinacinė taryba sudaryta iš 65 asmenų, tarybos prezidiumas – iš 15 asmenų. Dar iki šiol Vilniaus krašto apylinkių tarybų deputatų atstovų suvažiavimo nuo 1988 m. gruodžio buvo organizuota, daugiausia per TSKP struktūras Lietuvoje – šių rajonų partinius komitetus, patiems rajonų partiniams vadovams duodant nurodymus priimti apylinkių tarybose sprendimus paskelbti apylinkes lenkų nacionalinėmis apylinkėmis, patiems dalyvaujant apylinkių tarybų sesijose priimant paminėtus sprendimus, sprendimų paskelbti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų apylinkes lenkų nacionalinėmis apylinkėmis priėmimas. Šiuose rajonuose iki suvažiavimo Mickūnuose tokie sprendimai buvo priimti apie 30 apylinkių. Suvažiavimas Mickūnuose, priimdamas sprendimą sudaryti koordinacinę tarybą, tarybos prezidiumą bei sukurti lenkų nacionalinę autonominę sritį, rėmėsi tuometinio TSKP CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo pasisakymu XIX TSKP konferencijoje, ir tai nurodė priimtuose dokumentuose: Deklaracijoje ir Kreipimesi, adresuotose TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, TSKP CK, laikraščių „Pravda“, „Tiesa“, „Sovietskaja Litwa“, „Červony štandart“ redakcijoms, Vilniaus zonos visoms miestų ir kaimų (apylinkių) taryboms.

Toliau vykdydamos suvažiavimo Mickūnuose sprendimus bei TSKP XIX partinės konferencijos platformą „Nacionalinė partijos politika dabartinėmis sąlygomis“ Šalčininkų rajono taryba 1989 m. rugsėjo 6 d. bei Vilniaus rajono taryba 1989 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimus paskelbti šiuos rajonus lenkų nacionaliniais teritoriniais rajonais Lietuvos TSR sudėtyje oficialiai naudojant tris kalbas: lietuvių, lenkų, rusų rajonų teritorijoje ir sudarė komisijas autonominių rajonų statusą apibrėžiantiems dokumentams paruošti.

Šiais sprendimais buvo pažeisti Lietuvos TSR Konstitucijos 77¹, 108, 127, 170 straipsniai.

Po Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Šalčininkų rajone Zavišonyse 1990 m. birželio 1 d. sukviestas Vilniaus krašto vietinių tarybų deputatų antrasis suvažiavimas, kuris, dalyvaujant Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių bei Švenčionių rajonų Pabradės miesto ir apylinkės, Magūnų apylinkės, Širvintų rajono Jauniūnų apylinkės, Trakų rajono Trakų, Senųjų Trakų, Paluknio ir Kariotiškių apylinkių savivaldybių delegatams, deklaravo apie būtinumą sukurti istoriškai susiklosčiusiose ribose, kur kompaktiškai gyvena lenkų tautybės gyventojai, vieningą savivaldinį administracinį-teritorinį vienetą su savo Statutu bei sudarė koordinacinę tarybą Vilniaus krašto lenkų nacionalinei-teritorinei savivaldai kurti iš 65 deputatų: A. Brodavski, S. Akanovič, R. Maceijkeniec, S. Peško, E. Tomaševič, I. Bokšanski, M. Naruniec, I. Sinickis, I. Januškievič, A. Jamolkovič, S. Jaglinskis , Z. Salvinskas, A. Olenkovič, A. Buinovski, J. Drozd, V. Šachov, T. Paramonova, L. Sapkievič, S. Adomaitis, M. Borusevič, J. Mincevič, J. Legankov, M. Stasevič, A. Auziak, V. Tomaševski, A. Komar, A. Mlynski, I. Čepukovič, E. Jaščanin, I. Stacevič, I. Avlosevič, G. Rutkovski, D. Mackevič, L. Polonskis, I. Jasielionis, K. Ingelevič, M. Macinkievič, V. Jankovski, T. Sudnicki, K. Bilans, H. Požaricki, Č. Sakson, V. Gospodariec, A. Malinovski, J. Mlynski, V. Šilobrit, R. Lovcel, Č. Cilind, V. Doval, K. Borovski, E. Vasilevski, V. Anlonovič, Č. Vysockis, R. Dmuchovska, L. Jankelevičius, J. Rogoža, L. Tomelaitis, A. Sokolovski, J. Miloševič, S. Petrevič, J. Baranovski, Sivicki, Kaziul ir tarybos prezidiumą iš 17 deputatų: L. Sapkievič, E. Tomaševič, S. Peško, T. Paramonova, A. Brodavski, R. Maceijkeniec, V. Šachov, Č. Vysockis, H. Požarickis, L. Jankelevičius, R. Dmuchovska, L. Tomelaitis, S. Petrevič, J. Baranovski, V. Suboč, Č. Kulevič. Suvažiavimas įpareigojo koordinacinę tarybą teisiškai parengti ir praktiškai taikyti Vilniaus apygardos savivaldą teritorijos, kur kompaktiškai gyvena lenkų tautybės žmonės, ribose.

1990 m. spalio 6 d. Eišiškėse Šalčininkų rajone, koordinacinei tarybai ir jos prezidiumui paruošus Vilniaus krašto autonomijos projektą, sukviestas Vilniaus krašto visų lygių tarybų deputatų delegatų II suvažiavimo antrasis etapas. Jo metu koordinacinės tarybos prezidiumo narys R. Maceijkianiecas pristatė koordinacinės tarybos paruoštą ir aprobuotą projektą dėl Vilniaus krašto autonomijos formos. Suvažiavimas priėmė Deklaraciją „Dėl lenkų nacionalinio-teritorinio Vilniaus krašto Lietuvos Respublikos sudėtyje paskelbimo“, kuriuo paskelbė apie Lenkų nacionalinio-teritorinio krašto Lietuvos sudėtyje sukūrimą, nutarimą „Dėl lenkų nacionalinio-teritorinio krašto Lietuvos sudėtyje sudarymo“, kuriuo nutarė sudaryti Vilniaus krašto teritorijoje lenkų nacionalinį-teritorinį kraštą su savo statutu Lietuvos sudėtyje, priimtus dokumentus publikuoti spaudoje bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

Po šio suvažiavimo buvo sudarytos darbo grupės prie koordinacinės tarybos, turėjusios paruošti Vilniaus krašto teisinio statuso pagrindines nuostatas, o 1990 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai buvo pateiktas Vilniaus krašto koordinacinės tarybos prezidiumo dokumentas: „ Vilniaus lenkų nacionalinio – teritorinio krašto administracinio – teisinio statuso pagrindinės nuostatos“.

1991 m. sausio 29 d. nutarimu „Dėl valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti išvadų“ Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę pateikti būsimojo Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirstymo projektą, pagal kurį numatomas Vilniaus apskrities pagrindas būtų dabartiniai Šalčininkų ir Vilniaus rajonai, šį projektą parengti iki 1991 m. gegužės 31 d. atsižvelgiant į šiame krašte gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių pageidavimus ir pasiūlymus.

1991 m. gegužės 22 d. Mostiškėse Vilniaus rajone sukviestas Vilniaus krašto visų lygių tarybos deputatų II suvažiavimo trečias etapas, jame koordinacinės tarybos prezidiumo narys A. Brodavskis pristatė koordinacinės tarybos ir darbo grupių paruoštą Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio Statuto projektą ir Lietuvos Respublikos Įstatymo projektą apie Vilniaus krašto statutą, kuriuos suvažiavimas patvirtino savo Nutarimu „Dėl Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio krašto Statuto“. Be to, suvažiavimas priėmė nutarimą dėl Vilniaus krašto simbolikos: patvirtinta Vilniaus krašto vėliava ir himnas. Suvažiavime patvirtinti dokumentai pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei.

1991 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinio-teritorinio susiskirstymo projekto ir Vilniaus apskrities sudarymo“, o 1991 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinio-teritorinio padalijimo projektų“ nutarė vykdant administracinio-teritorinio susiskirstymo reformą rengti siūlymus dėl naujo administracinio-teritorinio vieneto Šalčininkų ir Vilniaus rajonų pagrindu prioritetinio formavimo galimybių.

Nustatyta, kad Vilniaus krašto visų lygių tarybos deputatų suvažiavimai, jų suformuota koordinacinė taryba ir tarybos prezidiumas nebuvo jokia forma registruoti Lietuvos Respublikoje kaip visuomeninė organizacija, judėjimas ar partija. Suvažiavimai Eišiškėse ir Mostiškėse vyko iš anksto apie tai informavus spaudoje, tačiau apie svarstomus klausimus dalyviai iš anksto nežinodavo, o įvažiavimas į šias vietoves tomis dienomis buvo apribotas (t. 22, b. l. 70, 174 t. 15, b. l. 7-25, t. 11, b. l. 255-256, 253-254, 251-252, 245-246).

Koordinacinės tarybos ir jos prezidiumo posėdžiai, priimti sprendimai buvo publikuojami Lietuvos spaudoje. Vilniaus krašto visų lygių tarybos deputatų suvažiavimuose priimti sprendimai taip pat buvo publikuojami Lietuvos spaudoje, tačiau Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio krašto Statuso projektas buvo publikuotas tik 1991 m. gegužes 22 d., t. y. suvažiavimo, vykusio Mostiškėse, dieną Vilniaus ir Šalčininkų rajoninėje spaudoje (t. 22, b. l. 175-177, t. 16, b. l. 29-30, t. 22, b. l. 178-179, 180-181).

Vilniaus krašto visų lygių tarybos deputatų suvažiavimų, koordinacinės tarybos ir tarybos prezidiumo veiklos tikslas buvo deklaruotas suvažiavimuose priimtuose aukščiau paminėtuose dokumentuose – sukurti Lietuvos Respublikoje naują administracinį-teritorinį darinį, siekiant jo ribose ginti lenkų mažumos interesus.

Apklausti liudytojias L. Sapkevič, E. Tomaševič, S. Peško, T. Paramonova, H. Požarickis, L. Jankelevičius, A. Brodavskis, S. – J. Mincevičius ir kiti parodė, kad koordinacinės tarybos, tarybos prezidiumo veikla buvo nukreipta sukurti nacionalinį administracinį-teritorinį vienetą būtent Lietuvos Respublikoje, o šio vieneto savarankiškumas, t. y. autonomijos formos buvo diskutuojamos kartu su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sudaryta darbo grupe Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, o dėl visų priimtų dokumentų Vilniaus krašto visų lygių deputatų suvažiavimuose – jie buvo aprobuoti kaip galimo įstatymo, apibrėžiančio Vilniaus krašto teisinį statusą, projektai ir pateikti svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei. Diskusijų metu ruošiant ir svarstant minimus dokumentus buvę įvairių nuomonių dėl šio krašto autonomijos formos, tačiau kiti pasiūlymai nebuvę palaikyti ir priimti. Klausymą dėl „autonominio“ teritorinio vieneto sukūrimo Lietuvos Respublikoje jie kėlę remdamiesi tarptautiniais dokumentais apie nacionalinių mažumų teises (t. 10, b. l. 102-141).

Atlikus Vilniaus krašto teisinį statusą reglamentuojančių dokumentų, aprobuotų Vilniaus krašto visų lygių tarybos deputatų suvažiavimuose: „Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio krašto administracinio-teisinio statuso pagrindinės nuostatos“, „Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio krašto Statuto“ analizę, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos suverenitetą Vilniaus krašto teritorijoje buvo numatoma apriboti iki minimumo, siekiama sukurti valstybinį teritorinį darinį, turinti savo aukščiausiuosius valstybinės valdžios, valdymo, teismo organus, heraldiką, pilietybę bei kitus valstybės požymius.

A.Brodavskis parodė, kad šiuose Vilniaus krašto teisinį statusą apibrėžiančiuose dokumentuose buvo išdėstyti maksimalūs reikalavimai, tikintis vėliau derybų metu dėl šių nuostatų priimti kompromisinius sprendimus (t. 10, b. l. 102-141).

Nustatyta, kad nacionalinių-teritorinių darinių kūrimas Lietuvos Respublikoje buvo vienas kitos valstybės – TSRS bei užsienio organizacijos TSKP ir jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP veiklos tikslų ir būdų apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises. Tik pirmąjį Vilniaus krašto visų lygių tarybos deputatų suvažiavimą ruošiant dalyvavo Lietuvos lenkų sąjunga (LLS). Sekančiuose suvažiavimuose, nors LLS vadovai ir dalyvavo, tačiau jų pasiūlymai kurti kultūrinę autonomiją, o ne teritorinį-administracinį vienetą, nebuvo priimti (t. 5, b. l. 47-48).

Be to, nustatyta, kad vadovavimą koordinacinėje taryboje, tarybos prezidiume sutelkė savo rankose LKP/TSKP organizacijos aktyvūs nariai – A. Brodavskis, L. Jankelevičius, Č. Vysockis, L. Sapkevič, S. Peško, V. Šachov, K. Bilans, o taip pat A. Monkevič, J. Voronsova, kurie nebuvo koordinacinės tarybos nariais, tačiau aktyviai dalyvavo jos veikloje bei patys paruošė eilės dokumentų projektus (t. 6, b. l. 48-70, 265-27), o dauguma koordinacinės tarybos, tarybos prezidiumo narių buvo ir užsienio organizacijos – LKP/TSKP nariais.

Taip pat koordinacinės taryba priėmė kreipimąsi į Vilniaus krašto gyventojus rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą metu balsuoti už vieno LKP/TSKP organizacijos vadovų – LKP/TSKP CK sekretoriaus V. Švedo kandidatūrą (t. 14, b. l. 110).

Be to, nustatyta, kad apie priimtus Vilniaus krašto visų lygių tarybos deputatų suvažiavimų metu sprendimus, koordinacinės tarybos prezidiumo pirmininkė L. Sapkevič, būdama LKP/TSKP Vilniaus rajono komiteto prezidiumo nare, atsiskaitydavo šio komiteto plenumuose (t. 8, b. l. 72-75), o Vilniaus rajono, Naujosios Vilnios partijos komitetai priėmė sprendimus palaikyti Vilniaus krašto visų lygių tarybų deputatų suvažiavimų metu priimtus sprendimus bei aiškinti juos Vilniaus krašto gyventojams (t. 8, b. l. 42).

Vertinant aplinkybes daryta išvada, kad asmenų, buvusių koordinacinės tarybos, tarybos prezidiumo nariais bei aktyviai dalyvavusių koordinacinės tarybos veikloje veiksmai buvo glaudžiai susiję su kitos valstybės TSRS bei užsienio organizacijos – TSKP ir jos padalinio Lietuvoje – LKP/ TSKP veikla, tačiau, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sudarytai valstybiniai komisijai Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti pateikus: „Dėl Rytų Lietuvos autonomijos formų“ (t. 10, b. l. 133-136), „Vilniaus apskrities statuso Lietuvos Respublikos konstitucinėje sistemoje“ projektą (t. b. l. 241-242), Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausio 29 d. priėmus nutarimą „Dėl valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti išvadų“, 1991 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinio-teritorinio suskirstymo projekto ir Vilniaus apskrities sudarymo“, 1991 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui – nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinio-teritorinio padalijimo projektų“ (t. 21, b. l. 95), kuriais numatoma sukurti Lietuvos Respublikos administracini-teritorinį vienetą Vilniaus, Šalčininkų rajonų pagrindu, jų veiksmų negalima vertinti kaip siekiamą sutrukdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu Įstatymu paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises (galias), jėga atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, o koordinacinės tarybos, tarybos prezidiumo veiklą – kaip šių tikslų siekimą. Kitų valstybinių nusikaltimų sudėties požymiai šiuose veiksmuose taip pat nenustatyti, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina nesant nusikaltimo sudėties.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 5 str. 2 p.,

nutarė:

Baudžiamąją bylą A. Brodovskio, S. Akanovičiaus, R. Maceijkenieco, S. Peško, E. Tomaševičiaus, I. Bokšanskio, M. Naruniec, I. Sinickio, I. Januškievič, A. Jarmolkovič, S. Jaglinskio, Z. Salvinskio, A. Olenkovič, A. Buinovskio, J. Drozd, V. Šachovo, T. Paramonovos, L. Sapkievič, S. Adomaičio, M. Borusevič, J. Mincevičiaus, J. Legankov, M. Stasevič, A. Auziak, V. Tomaševski, A. Komar, A. Mlynskio,I. Čepukovič, E. Jaščanin, I. Stacevič, I. Avlosevič, G. Rutkovskio, D. Mackevič, L. Polonskio, I. Jasielionio, K. Ingelevič, M. Macinkievič, V. Sankovskio, T. Sudnickio, K. Bilans, H. Požarickio, Č. Gakson, V. Gaspodariec, A. Malinovskio, J. Mlynskio, V. Šilobrit, Č. Cilind, V. Doval, K. Borovskio, E. Vasilevskio, V. Anlonovič, Č. Vysockio, R. Dmuchovskos, L. Jankelevičiaus, J. Rogožos, L. Tomelaičio, A. Sokolovskio, J. Miloševič, S. Petrevič, J. Baranovskio, Sivicki, Kaziul, V. Suboč, Č. Kulevič, A. Monkevičius, J. Voroncovo atžvilgiu dalyje dėl koordinacinės tarybos, tarybos prezidiumo veiklos pagal BK 70 str. nutraukti , nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties.

(Kalba netaisyta)

Tardytojas G. Plioplys

„Voruta“ Nr. 15 (297) 1997 m. balandžio 19-25 d.