Mykolas Drunga. Putino logika – ne vakarietiška

Autorius: Data: 2014-03-05, 11:42 Spausdinti

Apie Ukrainą jau kelios dienos kalbama per beveik visus Lietuvos kanalus. Tačiau, jei kitur nušviečiami tik patys įvykiai arba pristatomas koks nors konkretus požiūris iš lietuviškos varpinės, tai mūsų užsienio spaudos apžvalgoje supažindiname su daugeliu skirtingų nuomonių, atskambančių iš kartais labai toli už Lietuvos ribų į vakarus ir pietus.

Kovo 1 d., šeštadienį, vienas geriausių Amerikos politinių žurnalų, nepriklausomų kairiųjų liberalų savaitraštis „New Republic“ paskelbė Rusijoje gimusios, dabar Vakaruose dirbančios savo žurnalistės Julijos Ioffe straipsnį, kuriame ji klausė: „Kodėl V. Putinas daro tai, ką jis daro? Ogi todėl, kad jis gali. Tai viskas, ką Jums reikia žinoti.“

Autorė rašė, „kad Kijeve įvykus revoliucijai, pasigirdo nepasitenkinimo bruzdėjimas Kryme. Tiesa, mažas bruzdėjimas, bet pakankamai didelis, kad Rusija jį išnaudotų. Ir kai tokia proga pasitaiko, ja nepasinaudoti būtų kvaila, ypač jei esi V. Putinas“.

Daugelis Vakaruose netikėjo, kad Rusijos vadovas šitaip reaguos, jiems tai buvo netikėta, tačiau, pasak J. Ioffe, „Rusija ar, tiksliau pasakius, V. Putinas mato pasaulį pagal savo logiką, o toji logika tokia: geriau būti prisibijomam negu mylimam, geriau būti pernelyg stipriam, nei rizikuoti  pasirodyti silpnam, o Rusija buvo, yra ir bus imperija su amžinu apetitu plėstis“.

Šioje publikacijoje taip pat teigiama, kad Rusija „pasitelks bet kokius  sau reikalingus netikrus argumentus, kad tik teritoriškai izoliuotųsi nuo to, ką vis dar laiko didele ir augančia NATO grėsme. Bandydamas Rusiją sutvardyti savo vakarietiška logika, nepastebėsi būsimų V. Putino žingsnių“.

Kiti užsienio laikraščiai tą patį savaitgalį ir pirmadienį šią pranašystę tik patvirtino. Štai Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ pirmadienį rašė, jog „nors Rusija mielai norėtų laikyti Ukrainą savo pusėje, visa apimanti  rusų invazija vis dar mažai tikėtina“. O Bonos „General-Anzeigeris“ tą pačią kovo 3 d. labiau pabrėžė Vakarų nesusigaudymą.

„V. Putinas griebiasi Krymo – ir likęs pasaulis tik žiūri be galo nustebęs ir absoliučiai nesuvokia, ką daryti. Nėra jokio recepto, jokios strategijos, jokio atsakymo. Nei Vašingtone, nei Briuselyje, nei Berlyne“, – skundėsi pagrindinis Bonos laikraštis.

Švabijos (Vokietijos regiono) sostinės dienraštis „Stuttgarter Nachrichten“ pirmadienį irgi rašė, kad „Amerikos prezidentą Baracką Obamą, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, visą NATO ir ypač Catherine‘ą Ashton, kuri jau penkerius metus bando regzti Europos Sąjungos (ES) užsienio politiką, V. Putinas po pasaulio areną vedžioja už nosies. Nuo Vašingtono per Briuselį iki Berlyno jų patarėjai jiems šnibžda, jog kariškai padaryti čia negalima nieko“.

Vis dėlto pirmadienį vienas kitas užsienio laikraštis reikalavo, kad Rusijai bent būtų taikomos sankcijos. Štai Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ teigė, jog „diplomatijos srityje Rusijos atžvilgiu turi būti paskelbta nepaprastoji padėtis. Kiekvienas pokalbis su ja privalėtų  suktis tik apie Krymo krizės išsprendimą.“

Anot dienraščio, neįsivaizduojami aukščiausio lygio susitikimai, kaip, antai, planuojama grupės G-8 konferencija Sočyje. Esmė čia – ne tiek padaryti įspūdį V. Putinui,  kiek išvengti bet kokios normalumo regimybės.

„Negalima leisti pasitvirtinti Kremliaus šefo išskaičiavimui, kad Vakarai truputėlį pasišiauš, papurkštaus ir tada nurims. Tuo atveju už NATO ribų niekas Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje nebus saugus nuo V. Putino“, – rašė pagrindinis Bavarijos laikraštis.

Kaimyninės Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ irgi nesupeikė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užsienio reikalų ministro Johno Kerry pasiūlymo bėdos atveju Rusiją išmesti iš G-8. „Juk tai turėtų jei ne praktinę, tai stiprią simbolinę reikšmę. Būtent ženklintų, kad toks elgesys nepriimtinas.  Tai pataikytų į V. Putino savimeilę. Kita vertus, jis vidaus vartojimui turėtų dar vieną „įrodymą“, kad pasaulis prieš Rusiją susimokė“, – rašė Vienos dienraštis.

Įdomus Dubajuje leidžiamo anglakalbio dienraščio „Gulf News“ raginimas „Vakarams pabusti ir pagaliau praregėti, kokia pavojinga yra jų silpna reakcija į rusiškąją Ukrainos invaziją. Rusijos parlamentas savo prezidentui leido užpulti suverenią valstybę“.

Publikacijoje teigiama, kad jau vien tai turėjo sukelti rimtas reakcijas iš ES ir JAV pusės ir būti oficialiai pasmerkta Jungtinių Tautų (JT). Pastarųjų tylėjimas yra tas padrąsinimas, kurio V. Putinui reikia.

„Pats laikas  JAV ir ES įvesti ir įgyvendinti sankcijas bei autorizuoti savo pačių jėgos panaudojimą. V. Putiną reikia sustabdyti“, – teigė Jungtinių Arabų Emyratų laikraštis.

Taip pat ir Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“ pažymėjo, jog „prisijungdama Krymą ir grasindama užpulti kitas Ukrainos dalis, Rusija pamina po kojomis JT chartiją. Generalinis NATO sekretorius A. F. Rasmussenas pagrįstai pavadino Rusijos prezidentą agresoriumi“.

„Telegraaf“ pabrėžia, kad istorija mus pamokė, jog agresoriui negalima nusilenkti. JT turėtų į V. Putino karo mašiną atsakyti veiksmais. O NATO būstinėje turėtų skambėti pavojaus varpai“, – rašė Nyderlandų laikraštis.

Vis dėlto ne visi balsai Vakaruose pasisakė už karinę reakciją. „Ukrainiečių karinis pasipriešinimas rusams būtų kvailiausias dalykas, kurį jie galėtų padaryti. Karinio žygio ukrainiečiai nelaimėtų, tai tik keltų pavojų tautų Ukrainoje sugyvenimui ir grėstų visos valstybės tolesnei egzistencijai“, – rašė kitas Bavarijos dienraštis „Augsburger Nachrichten“.

Jis pridūrė, jog „geriau būtų derėtis ir pasiūlyti Krymui didžiausią įmanomą autonomiją“.

Tuo metu Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščiui „Tageszeitung“ ukrainiečių žurnalistė Tatjana Kumanowa iš Simferopolio pranešė, kodėl Kryme viskas atrodo palyginti ramiai.

„Čia nebėra nė vieno laikraščio, kuris dar galėtų ką nors pranešti pusėtinai objektyviai, visa nepriklausoma žiniasklaida arba atakuojama, arba jau suluošinta, žurnalistų profsąjungos rūmus šturmavo ginkluoti vyrai, ir tik gyvai filmuojant televizijos kameroms žurnalistai galėjo saugiai pasitraukti“, – interviu kalbėjo T. Kumanowa.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ liūdnai prognozavo, kad „numatomoje ateityje Ukrainoje nebus visai šaliai priimtinos vyriausybės. Jei Kijeve į valdžią vėl pateks Rusijai draugiškos jėgos, sukils valstybės vakarinė dalis. O jei ne, tai prorusiškosios šalies dalys galutinai nusigręš nuo Kijevo“.

Antradienį kai kurie laikraščiai ragino nenutraukti diplomatinių santykių su Maskva ir neizoliuoti Rusijos.  Pasak dienraščio „Frankfurter Rundschau“, „JAV ir ES neturėtų kartoti klaidos, kurią prieš šešerius metus padarė rusų kariams įžengus į Gruziją“.

Straipsnyje buvo sakoma, kad uždaryti pokalbių kanalus, nutraukti diplomatinius ryšius, atsisakyti bendrų susitikimų – simbolinė politika, kuri gal veiksminga per vakaro žinias ir aktualių pokalbių laidas, bet ji tik skatina priešininkų viens kito nesupratimą ir niekaip nepadeda gesinti konflikto.

Dienraštis „Welt“ irgi teigė, jog nereikia „žeminti nemėgstamos tautos ir jos vadovo. Paminamas rusų išdidumas, ir kas studijuoja V. Putino asmenybę, suvokia, kaip tai gali būti kontraproduktyvu. Visa Rusijos prezidento persona trokšta jėgos ir kietumo. O už kieto kevalo slypi pripažinimo ilgesys. Rusijoje tvyro jausmas, kad Vakarai ją niekina“, – rašė nacionalinio Vokietijos dienraščio redaktorius.

Tačiau nuo savęs pridursime, kad Vakarai gal ne Rusiją niekina, o tik kai kuriuos jos vadovus ir juos remiančius žmones. Tuos, kurie nenori pripažinti Rusijos valdovų piktadarybių. Juk Vokietija pripažino nacių blogus darbus, jų nebegarbina ir nė nebando kartoti.

Todėl, kaip rašė Frankfurto liberalų dienraštis „Allgemeine“, gal ir nereikia užkimšti dialogo su Rusija kanalų, „tačiau dialogas tik tada prasmingas, kai neturima jokių iliuzijų apie Kremliaus valdovą ir jo didžiavalstybinį nacionalizmą“.

Tiesa, kaip tame pačiame dienraštyje rašė žurnalistė Kerstina Holm, ir pačioje Rusijoje reiškiasi pasipriešinimas Ukrainos okupacijai, ypač „socialiniuose tinkluose, kur V. Putino priešininkai turi persvarą. Valstybės galva vadinamas Putleriu, Adolfu Putinu ir Fjureriu, o Krymo nuotykis – Anšljusu.“

„Rusijos popmuzikantai nuo Zemfiros iki Jurijaus Ševčiuko stoja Ukrainos pusėje ir prieš karą“, – rašė vokietė žurnalistė dienraštyje „Frankfurter Allgemeine“.

lrt.lt, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra