Mykolas Drunga. Koks yra genocido apibrėžimas?

Autorius: Data: 2015-04-25, 11:39 Spausdinti

Paskutinėmis balandžio ir pirmosiomis gegužės savaitėmis įvairiose pasaulio šalyse prisimenami su masinėmis žudynėmis susiję įvykiai. Tad dabar yra tinkamas metas iš arčiau pasižiūrėti į kai kurias opias sąvokas. Antai „tautžudystė“ arba „genocidas“. Mūsų pagrindinis svarstymų šaltinis – „Journal of Genocide Research“.

Balandžio 16-oji – Holokausto aukų atminimo diena Lietuvoje. Balandžio 19-oji – Varšuvos geto sukilimo arba Holokausto atminimo diena Lenkijoje. Balandžio 22-oji – Holokausto atminimo diena Serbijoje. Balandžio 24-oji – armėnų genocido atminimo diena.

O gegužės 8-oji – ne tik Pasaulinė Raudonojo kryžiaus diena, bet ir Aljantų pergalės Europoje, Antrojo pasaulio karo pabaigos, Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena.

Be to, režisierius Stevenas Spielbergas, sukūręs filmą „Šindlerio sąrašas“ apie nacių partijos narį, išgelbėjusį 1100 žydų nuo išnaikinimo, yra pasiūlęs gegužės 8-ąją laikyti Holokausto aukų atminimo diena, nes pasaulis labiau įsiminė Holokaustą nuo tos dienos, kai Aljanso kariai išlaisvino nacių koncentracijos stovyklose išlikusius gyvuosius.

„Kai kur nors pasaulyje nužudomas didelis skaičius žmonių, – rašo Niujorke dėstantis filosofas Paulas Boghossianas, – greitai atsiranda tokių, kurie šiuos veiksmus pavadina genocidu, bet kiti tuoj pat tokį įvardijimą užginčija“.

Antai 2004 m. Tarptautinis baudžiamasis teismas vienbalsiai nusprendė, kad apie 8 000 bosnių musulmonų vyrų ir paauglių išžudymas Srebrenicoje 1995 m. kvalifikuotinas kaip genocidas. Daugelis neseniai įvykusių konfliktų Afrikoje irgi panašiai įvertinti.

Bet ar šie kaltinimai pagrįsti? O gal apkaltinimas genocidu tapo tik ciniškas politinis įrankis, kaip kai kurie komentatoriai skundžiasi?

„Mano paties susidomėjimas šiuo klausimu, – tęsia P. Boghossianas, – turi autobiografines šaknis. Kaip kone kiekvieno Vakaruose gyvenančio armėno, mano giminės kelyje buvo beveik totalus armėnų išvarymas iš Osmanų imperijos nuo 1915 iki 1923 metų. Anatolijos pusiasalyje tris tūkstančius metų gyvenusi tauta iš to regiono ėmė greitai dingti ir visiškai pradingo – ypač per keturis 1915-ųjų mėnesius.

Liko tik šimtai tuščių miestelių, kaimų ir, daugumos istorikų nuomone, per milijoną mirusiųjų.

Dauguma armėnų tvirtina, kad tai, kas jų protėviams nutiko 1915-asisiais, buvo genocidas. Turkijos vyriausybė, nors neneigia, jog būta išvarymų, išvežimų ir žudynių, šios etiketės stipriai kratosi. Kaip mums nuspręsti, kieno tiesa?“

Pareiškęs, jog, jo paties manymu, daugumoje tokių atvejų genocido etiketė pateisinama, bet pati genocido sąvoka ydinga, filosofas P. Boghossianas pirmiausia pažymi, jog žodis „genocidas“ yra naujadaras, kurį penktajame dešimtmetyje sukūrė lenkų juristas Raphaelis Lemkinas.

Jis juos pirmiausia taikė dviem dideliems poslinkiams – tam, ką A. Hitleris padarė žydams, ir tam, ką osmaniškieji turkai padarė armėnams. Jo požiūriu, šitie du dalykai laikytini išskirtiniu nusikaltimu, kuriam įvardyti reikėjo atskiro žodžio.

Toliau filosofas pateikia 1948 m. Jungtinių Tautų priimtą genocido apibrėžimą, pagal kurį jį sudaro „veiksmai, kuriais ketinama visiškai ar dalinai išnaikinti tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Tarp tokių veiksmų įvardijami penki: 1. tos grupės narių žudymas, 2. jų fizinis žalojimas stambiu mastu, 3. tyčinis jiems primetimas prie visiško ar dalinio jų išnaikinimo vedančių gyvenimo sąlygų, 4. priemonių prieš gimstamumą toje grupėje taikymas ir 5. priverstinis vaikų iš vienos grupės perdavimas kitai“.

Taigi pagal šią apibrėžtį vykdai tam tikros grupės genocidą tik tuo atveju, jeigu žudai, žaloji ir kitaip skriaudi tos grupės narius su tikslu juos išnaikinti visu šimtu procentų ar net ir tik iš dalies – vien dėl to, kad jie tai grupei priklauso.

Tada P. Boghossianas ir sako, jog akivaizdu, kad 1915 metų įvykiai armenų atžvilgiu ir buvo ne kas kita, o genocidas. Armėnai sudarė tautinę grupę, kai kurie jų buvo tyčia išžudyti vien dėl to, jog jie buvo armėnai – to ir pakanka, kad tam pritaikytume „genocido“ terminą.

„Turkijos valdžia mėgsta sakyti, jog nėra duomenų, kad to meto jaunaturkų vyriausybė būtų įsakiusi ką nors žudyti ar net nuskriausti. Tačiau kaip tada tą gana staigų ir masišką armėnų dingimą paaiškinti?“, – klausia P. Boghossianas.

Juk Jungtinių Tautų genocido apibrėžtis nė nereikalauja, jog žudynes vykdytų valstybė, kad jas būtų galima vadinti genocidu. Apibrėžtyje valstybė net neminima, nors, priduria P. Boghossianas, „tai nereiškia, jog neįdomu klausti, koks buvo valstybės vaidmuo įsakant, organizuojant ir įgalinant tas tikrai įvykusias masines žudynes“.

Yra tokių, kurie teigia, jog 1915-ųjų įvykių negalima vadinti genocidu dėl to, kad tas žodis 1915 m. dar neegzistavo. Jį pirmiausia sugalvojo Raphaelis Lemkinas ir savo konvencijoje 1948 m. kodifikavo Jungtinės Tautos. Kaip galima sąvoką, kuri įvesta tik 1948 m., taikyti įvykiams, kurie dėjosi 1915-aisiais?

Labai paprastai. Gali dar nebūti sąvokos, bet jau būti realybė, kuriai tik vėliau sukuriama ją įvardijanti sąvoka. Pvz., kaip sako pats P. Boghossianas, „aš galiu teisingai teigti, jog prieš 65 milijonus metų Žemėje vaikščiojo dinozaurai, nors dar nebuvo nė vienos būtybės, kuri žinojo žodžio „dinozauras“ reikšmę, išvis tokį buvo girdėjusi ar turėjo dinozauro sąvoką“.

Ir dar vienas „neįtikinamas argumentas prieš žodžio „genocidas“ taikymą 1915 m. žudynėms yra šis. Jungtinių Tautų Genocido konvencija, kuri pirmą kartą tiksliai šį žodį apibūdino, priimta tik 1948 m. Bet sutartys netaikomos atgaline data. Užtat ir konvencija kartu su jos aptariamu žodžiu negali būti taikoma 1915 metų įvykiams.

Tačiau šis argumentas neįtikina dėl to, kad jis supainioja klausimą, ar genocido sąvoka taikytina įvykiams, nutikusiems prieš šios sąvokos įvedimą, su visai skirtingu klausimu, ar tas teisinis susitarimas, kuris sąvoką, ko gero, pirmą sykį suformulavo, apima įvykius prieš to susitarimo priėmimą.

Turkijos ir Armėnijos Susitaikymo Komisija nutarė paklausti nepriklausomo Tarptautinio tarpinės teisės centro, 2001 m. įsikūrusio Niujorke su skyriais daugelyje pasaulio šalių, nuomonės, ar Genocido konvencija taikytina 1915-ųjų metų įvykiams.

Centro teisininkai greitai pasiekė dviejų dalių sprendimą. Aišku, Konvencija, kaip teisinis dokumentas, negalioja poslinkiams, įvykusiems anksčiau, negu Konvencija priimta. Labai retai sutartis ar įstatymas galioja ankstesne data.

„Tačiau pati sąvoka, kurią Konvencija kodifikuoja, aiškiai taikytina: 1915 m. įvykiai laikytini genocidiškais pagal kriterijus, kuriuos suformuluoja Konvencija“, – rašo filosofas P. Boghossianas „Journal of Genocide Research“ (Genocido tyrimų žurnale).

Apžvalga skambėjo LRT Radijo eteryje.

holocaustingreececonference.wordpress.com nuotr.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra