Muzikologas Rokas Kučinskas: Kauno valstybinis choras pristato 20-ojo amžiaus klasiką

Autorius: Data: 2017-05-01, 08:42 Spausdinti

Muzikologas Rokas Kučinskas: Kauno valstybinis choras pristato 20-ojo amžiaus klasiką

Rokas KUČINSKAS, muzikologas, www.voruta.lt

Gegužės 12 d. Lenkijos mieste Katovicuose prasidės trečiasis muzikos festivalis „Katowice Kultura Natura“. Festivalio atidarymo koncerte NOSPR koncertų salėje Kauno valstybinis choras a capella atliks Arnoldo Schönbergo „Friede auf Erden“, to paties autoriaus „Die Jakobsleiter“ bei Karolio Szymanowskio „Demeter“. Chorui talkins Nacionalinis Lenkijos radijo simfoninis orkestras ir būrys žinomų solistų iš Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos. Dirigentas – Alexandras Liebreichas. Atidarymo koncerte taip pat skambės Josepho Haydno Simfonija Nr. 39.

A.Schönbergas – viena ryškiausių figūrų akademinės muzikos kanono olimpe. Tai neeilinį statusą turintis kompozitorius, su kuriuo asocijuojama XX a. epochos akademinėje muzikoje pradžia. Jo kūryba negrįžtamai pakeitė ne tik iki tol romantika persmelktą europinės muzikos paradigmą, bet ir visą Vakarų muzikos istoriją.

Įdomu, jog būtent A. Schönbergas yra laikomas antrosios Vienos mokyklos pradininku, nors po J. Haydno, Wolfgango Amadeaus Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno Austrijos sostinėje gyveno ir kūrė ne vienas žymus kompozitorius. Tai ir Franzas Schubertas, Johannesas Brahmsas, Antonas Bruckneris, Franzas Lisztas, Richardas Straussas ar Gustavas Mahleris.

A.Schönbergo kūrybos pradžia neatsiejama nuo Richardo Wagnerio, o vėliau ir to paties G. Mahlerio inovacijų harmoniniuose muzikinių kompozicijų rėmuose, kurias A.Schönbergas išplėtojo iki pat tonalumo paraščių. Progresyviai chromatiško harmoninio žargono kupinos ankstyvosios A.Schönbergo kompozicijos padėjo pamatus vėlesniam tonalumo įsipareigojimų atsisakymui. Ir nors, pasak Alexo Rosso, F. Lisztas buvo vienas pirmųjų, išsižadėjusių mažorinės ir minorinės tonalumo sistemos pagrindų, daugumai akademinės muzikos mylėtojų atonalios muzikos Vakarų kultūroje pradžia asocijuojasi ne su garsiuoju vengrų fortepijono virtuozu, o su A. Schönbergu.

Nedidelės apimties kantata „Friede auf Erden“ („Ramybė žemėje“), kurią atliks choras, sukurta pagal Conrado Ferdinando Meyerio tekstą. Kūrinys, kurį pats kompozitorius dar 1923 m. apibūdino kaip „iliuziją mišriam chorui“, parašytas tuo metu, kai pats A. Schönbergas vis dar tikėjo kantatoje išaukštinta utopija, susijusia su C.F. Meyerio tekstu, jog užgimusio Kristaus meilė nutrauksianti kraujo liejimą bei padarysianti galą visiems karams, įžiebsianti žemėje taiką ir ramybę. Kantata taip pat žymi pereinamąjį periodą kompozitoriaus kūryboje, kai vėlyvasis romantizmas moduliavo link atonalaus ekspresionizmo. Įdomu tai, jog ankstyvoji kantatos versija buvo parašyta chorui a capella, tačiau dėl itin sudėtingo vokalo vėliau kompozitoriui teko sukurti orkestro akompanimentą.

Kitas choro atliekamas kūrinys – oratorija „Die Jakobsleiter“ („Jokūbo kopėčios“) žymi kūrybinį A. Schönbergo perėjimą nuo kontekstualaus atonalumo prie labiau įrėmintos dvylikos tonų sistemos, ypatingai pasireiškusios naudojant heksakordus. Dėl pašaukimo karinėn tarnybon, pats kompozitorius oratorijos nebaigė rašyti, tačiau jo antrosios žmonos Gertrūdos prašymu, finalinius kūrinio štrichus sudėjo A. Schönbergo mokinys Winfriedas Zilligas. Honore de Balzaco filosofinio romano „Seraphita“ įkvėptoje oratorijoje apdainuojama žemiško ir dvasinio pasaulių jungtis, kurią simbolizuoja Jokūbo sapne regėti kopėčiomis aukštyn į dangų kopiantys ir besileidžiantys angelai. Kaip ir daugelyje dramatinių kompozitoriaus darbų, sukurtų atonaliuoju laikotarpiu, autobiografiniai motyvai pastebimi ir choro atliekamoje oratorijoje. Vienas oratorijos personažų simbolizuoja XX a. menininką, bendraminčių apsuptyje žvelgiantį į kultūrinį rytojų ir tuo pačiu ieškantį jėgų, reikalingų įgyvendinti jam patikėtus aukštesnės vertės siekius.

Tuo tarpu K. Szymanowskį galima laikyti vienu iš dviejų reikšmingiausių XX a. pirmosios pusės lenkų kilmės kompozitorių, priskiriamų „Jaunosios Lenkijos“ meninio judėjimo muzikinės atšakos pradininkams. Kaip ir A. Schönbergo, taip ir ankstyvoji K. Szymanowskio kūryba neatsiejama nuo vėlyvojo germanų romantizmo. Tai neturėtų stebinti, kadangi nors ir neilgai, tačiau kurį laiką garsusis lenkų kompozitorius gyveno Vienoje. Kita vertus, skirtingai nei antrosios Vienos mokyklos pradininko, vėlesnis K. Szymanowskio kūrybinis kelias paženklintas stipria prancūzų impresionizmo meninės krypties atstovų Claude Debussy, Maurice Ravelio bei vėlyvųjų Aleksandro Skriabino darbų įtaka.

Ypatingas dėmesys K. Szymanowskio kūryboje teikiamas hedonistinei kultūrai, stipriai susijusiai su „Jaunosios Lenkijos“ meninio judėjimo dvasia. Būtent graikų, arabų ar Viduržemio jūros regiono kultūrų tematika išskiria kompozitorių iš kitų to meto muzikos kūrėjų. Choro atliekama kantata „Demeter“ kaip niekas kitas atspindi šį K. Szymanowskio kūrybos bruožą. Tai nepelnytai pamirštas kūrinys, baigtas rašyti Lietuvoje, Dūkšto dvare ir kupinas „Jaunosios Lenkijos“ meniniam judėjimui būdingų idėjų. Kantata – tai graikų deivės Demetros, kuri ieškodama dukters Persefonės klaidžioja po žemę ir lieja savo skausmą, rauda. Tiesa, dramatizmo kompozitoriaus muzikoje nedaug, o santūri emocinė deivės būsena nutapyta impresionistinės paletės spalvomis. Ypač svarbus vaidmuo kūrinyje tenka chorui, kuris kaip niekas kitas prisideda prie specifinės atmosferos kūrimo. Atonali choro partija neturi teksto ir yra atliekama užvertomis lūpomis arba dainuojant balsę „a“.

Choro vadovas Petras Bingelis pasidalijo savo mintimis apie naujus iššūkius, su kuriais susiduriama atliekant ankstyvąją XX a. akademinę muziką: „Choras per penkis dešimtmečius yra daug pasiekęs ir sukaupęs nemažą patirtį. Jo repertuaro apimtis – tai rodiklis, jog choristams nėra nieko neįveikiamo, o bet kuris naujas kūrinys – tai iššūkis, kurį stengiamės priimti ir įveikti“.

Anot choro atstovo Rimanto Klevečkos, dalyvauti festivalyje choras buvo pakviestas prieš pusmetį, todėl turėjo pakankamai laiko gerai pasirengti, įsigilinti į repetuojamų kūrinių muzikinį audinį, dermes bei tekstus. Paklaustas, į ką kreipiamas didžiausias dėmesys, R. Klevečka nedaugžodžiauja: „Choras visiems kūriniams skiria vienodą dėmesį. Svarbiausia yra susitelkti į meninę atlikimo kokybę, raišką. Tai svarbiausias choro siekis“.

XX a. akademinė užsienio muzika choro repertuare nėra itin dažna, todėl nepaprastai smalsu, kaip dainininkams seksis atlikti atonalumu išsiskiriančius A. Schönbergo bei K. Szymanowskio kūrinius. Įdomu ir tai, kaip choras suskambės, atlikdamas prie populiariausių lenkų kompozitoriaus K. Szymanowskio veikalų nepriskiriamą kantatą „Demeter“ ir kokia bus kompozitoriaus gimtinės publikos reakcija. Tiesa, pagrindinis koncerto akcentas – antrosios Vienos mokyklos pradininko darbai. A. Schönbergas savo muzika iškelia neišmatuojamai sudėtingus uždavinius, nesvarbu kas ją beatliktų, o festivalio organizatorių pasitikėjimas Kauno valstybiniu choru – dar vienas svarbus įnašas į Kauno bei visos Lietuvos kultūrinį kapitalą.

Muzika , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra