Muziejus ir mokykla yra pasiruošę mokyti ir mokytis kartu

Autorius: Data: 2013-05-27, 11:08 Spausdinti

Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyko tarptautinė konferencija „Muziejus – mokykla – moksleivis“, skirta Lietuvos muziejų asociacijos projekto „Muziejus-mokykla-moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“, įgyvendinamo pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“, rezultatų sklaidai, muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo skatinimui.

Konferencijos dalyviai – šalies mokytojai, mokiniai ir muziejininkai Nacionalinės dailės galerijos erdvėse gyvai susipažino su nacionalinio projekto „Muziejus-mokykla-moksleivis“ edukacinėmis programomis, aptarė projekto patirtis, diskutavo mokyklų ir muziejų, kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimo tobulinimo klausimais.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) vadovas – valdybos pirmininkas Raimundas Balza, paminėjęs, jog partnerystės tinklo kūrimas projekto rėmuose yra tarsi graži muziejų dovana mokykloms, skatinanti geranoriškas prasmingo bendradarbiavimo iniciatyvas.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Edavardas Trusevičius, Britų Tarybos direktorius Artūras Vasiliauskas.

Įžvalgomis kaip efektyviau organizuoti muziejų edukaciją bei skatinti mokyklų ir muziejų partnerystę pasidalino Lietuvos bei užsienio šalių lektoriai.

LMA valdybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, jog švietimą ir kultūrą bendrina tikslų ir uždavinių sutapimas. „Švietimas ir kultūra, šiuo atveju pastarąją atstovaujantys muziejai, yra to paties lizdo paukščiai. Jie yra lygiaverčiai pažinimo, žmogaus formavimo, jo gebėjimų turtinimo proceso veikėjai, – aiškino O. Žalienė. – Žinios švietimo procesui semiamos iš kultūrinės žmonijos praeities, kuri daiktiškuoju pavidalu yra sukaupta muziejų rinkiniuose“. Pasak pranešėjos, šiandienos muziejus nenori ir nepretenduoja tapti fundamentalių žinių perteikėju, tačiau turi galimybę įsilieti į formaliojo ugdymo programas.

Jungtinės Karalystės Edukacijos muziejuose grupės direktorius dr. John Stevenson, kalbėdamas apie savo šalies muziejininkų patirtį, akcentavo tai, jog į mokymo ir mokymosi procesą yra įtraukiamos visos paveldą jungiančios organizacijos – muziejai, galerijos, archyvai, mokslo bei technikos centrai, botanikos ir zoologijos sodai, istoriniai pastatai ir pan. „Svarbu yra kiekvienam norinčiam suteikti galimybę suvokti pasaulį, patenkinti savo smalsumą, ugdyti kūrybiškumą ir stiprinti pasitikėjimą savimi bei pasididžiavimą savo darbais. Visa tai yra daroma dėl dviejų paprastų priežasčių – kiekvieno ir visų mūsų klestėjimo bei gerovės“, – tikino elektronikos inžinierius, matematikos mokytojas bei muziejų edukatorius dr. J. Stevenson.

Danijos kultūros agentūros patarėja Ida Karina Brændholt Lundgaard pranešime tema „Mokymasis muziejuose ir aktyvus pilietiškumas“ pristatė savo šalies patirtį kaip muziejai transformuojasi į socialinio mokymosi erdves ir atlieka aktyvų vaidmenį XXI amžiaus žinių visuomenėje. Kad Danijos muziejai būtų įtraukti į mokymosi erdves ir ugdymo programas, pasak pranešėjos, ypatingą dėmesį pastaraisiais metais skiria šalies Švietimo ministerija.

Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos chemijos mokytoja Renata Česūnienė, pažvelgusi į muziejus mokytojo akimis, palankiai įvertino muziejų ir mokyklų bendradarbiavimą ir pasiūlė edukacines muziejų programas labiau sieti su ugdymo uždaviniais. Mokytoja su savo mokiniais dalyvavusi projekto edukacinės programos „XX – XXI a. Lietuvos dailė“ modulio „Mokykla gyva mene” užsiėmimuose Nacionalinėje dailės galerijoje, patvirtino programos – integruojančios įvairias mokslo ir meno sritis – reikalingumą. Neplanuotu šios edukacinės programos rezultatu tapo tai, kad kartu su mokslininkais ir menininkais rengiant užsiėmimų ciklus sudaryti mokymų planai, kuriais naudotis galėtų visi mokytojai, norintys savarankiškai ar su galerijos edukatoriumi pravesti savo dalyko integruotą pamoką muziejuje. Mokytojos, Vilniaus universiteto Chemijos instituto doktorantės R. Česūnienės iniciatyva rengiami tokių integruotų chemijos pamokų planai.

Vilnietei mokytojai paantrino Kupiškio r. Skapiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Rasa Kaušakienė. Kaip pavyzdį mokytoja pateikė edukacinį užsiėmimą Pinigų muziejuje, kuriame apsilankę moksleiviai galėtų gauti ugdymo programą atitinkančios informacijos apie šalies ūkio raidą, kurią paprastai mokytojai aptaria pamokoje. „Norėtųsi, kad muziejuje apsilankę moksleiviai būtų ne laisvi klausytojai, o dirbtų ir savarankiškai. Iš anksto aptarę edukacinio užsiėmimo eigą, mokytojai arba muziejininkai – edukatoriai galėtų parengti užduotis savarankiškam darbui, o moksleiviai po to privalėtų atsiskaityti už atliktą darbą“, – aiškina R. Kaušakienė. Mokytojos nuomone, reikėtų parengti daugiau edukacinių užsiėmimų vyresniųjų klasių moksleiviams, nes muziejai paprastai daugiausia dėmesio skiria mažiesiems lankytojams.

Konferencijoje dalyvavę moksleiviai vienbalsiai pripažino, jog, muziejuje svarbiausia gauti tai, ko nėra kitur, ir ypač populiarioje interneto erdvėje. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokiniai Mona Potapovaitė ir Laurynas Juodzevičius akcentavo muziejininko-edukatoriaus vaidmenį užsiėmimų metu. „Žmogus, dirbantis su moksleiviais muziejuje, turi juos „užkabinti“, sudominti ir įkvėpti mokytis, – pabrėžė L. Juodzevičius. – Edukatoriais muziejuje turėtų dirbti charizmatinės, įkvepiančios asmenybės, mokančios įtaigiai kalbėti ir bendrauti su moksleiviais“.

Užsiėmimai muziejuose suteikia ne tik papildomų žinių, bet ir naują patirtį bei didžiulį malonumą, dalyvaujant mokymosi procese ypatingoje muziejinėje aplinkoje, – moksleiviams pritarė Lietuvos jūrų muziejaus edukologė Renata Treigienė. – Edukacinių programų turinį šiandien keičia permainų vėjai: informacijos amžius, prioritetų kaita, šiandien aktualu ne tik ko mokyti, bet ir kaip mokyti, turime būti ne žinių perteikėjais, bet katalizatoriais ir navigatoriais, įeiti į mokinio pasaulį – mūsų pareiga“.

Ar projekto „Moksleivis-mokykla-muziejus“ patirtys gali tapti nuolatine Lietuvos muziejų edukacijos praktika, kaip vieni kitus šiandien mato muziejai ir mokyklos, ką ir kaip muziejininkai turi daryti, kad mokiniai ir mokytojai dažniau lankytųsi muziejuje, ir ar gali muziejus konkuruoti su „akropoliais“, – klausimai į kuriuos atsakymų ieškojo konferencijos dalyviai diskusijoje, organizuotoje Pasaulio kavinės metodu.

Konferencijos ir diskusijų rezultatus apibendrinę renginio organizatoriai konstatavo, nors Lietuvos muziejams nuolat teks didinti savo patrauklumą ir potencialą, stiprinti ryšius su mokykla, kad galėtų konkuruoti su kitomis jaunimui patraukliomis pramogomis, svarbiausia, kad muziejai gali, o mokyklos nori mokyti ir mokytis neformalioje aplinkoje.

Lietuvos muziejų asociacija dėkoja renginio „Muziejus-mokykla-moksleivis“ partneriams ir rėmėjams: Britų Tarybai, Šiaurės ministrų tarybos biurui Lietuvoje, Ugdymo plėtotės centrui, UAB „MultimediaMark“ ir Nacionalinei dailės galerijai.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis: Lolita Valužienė, LMA atsakingoji sekretorė, projekto vadovė, tel.: +370 5 2790918, el. paštas: muzasoc@gmail.com

Dėl kontaktinės informacijos prašome kreiptis: Rita Mikailienė, viešųjų ryšių konsultantė, tel.: +370 68614050, el. paštas: rita.mikailiene@baltas.net

Lietuvos nacionalinė dailės galerija , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra