Muziejuje pristatyta kilnojamoji paroda „Klaipėdos krašto sukilimui – 90“

Autorius: Data: 2013-01-15, 14:18 Spausdinti

2013 m. sausio 11 d. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatyta Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus vyriausiųjų muziejininkų Edvino Vaidoto ir Andriejaus Stoliarovo parengta kilnojamoji nuotraukų bei dokumentų kopijų paroda „Klaipėdos krašto sukilimui – 90“.

1919 m. birželio 28 d. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Antantės valstybėms. Prancūzija vienintelė iš Antantės valstybių į Klaipėdą atsiuntė savo karius. 1922 m. pabaigoje Lietuvos Vyriausybė gavo žinių, jog Klaipėdos krašto ketinama paskelbti laisvuoju miestu-valstybe. Norėdama išvengti tokių įvykių eigos bei remiama Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Lietuvos Vyriausybė nusprendė Klaipėdą užimti jėga. Klaipėdos kraštą turėjo užimti specialiai šiam tikslui suformuota Ypatingosios paskirties rinktinė, kurią sudarė Lietuvos kariuomenės kariai, šauliai ir savanoriai. 1923 m. sausio 9 d. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas išleido Manifestą, skelbiantį sukilimo pradžią. Tuomet iš Lietuvos į Klaipėdos kraštą žygį pradėjo Ypatingosios paskirties rinktinės kariai. Užėmimo operacija vyko sausio 10–15 d. Sukilėlių pajėgas sudarė apie 1400 vyrų. Vos pora šimtų prancūzų karių negalėjo išlaikyti Klaipėdos savo rankose. Sukilimo metu žuvo 12 lietuvių, 2 prancūzai ir 1 klaipėdietis žandaras. 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija nutarė Klaipėdos kraštą pripažinti Lietuvai, o Prancūzijos karo laivams palikus Klaipėdą, vasario 20 d. į ją įžengė Lietuvos kariuomenės daliniai. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija, kuria kraštas pripažintas Lietuvai de jure.

Nors Klaipėdos užėmimas buvo kruopščiai suplanuota karinė operacija, ne tik šioje parodoje, bet ir viešai ją įprasta vadinti sukilimu. Be to, reikia pripažinti, kad dalis žygio dalyvių nežinojo viso užkulisinio pasirengimo, todėl jautėsi esą savanoriai-sukilėliai. Sukilimo reikšmė – Klaipėda yra neatsiejama Lietuvos dalis.

Parengė Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyr. muziejininkai Edvinas Vaidotas ir Andriejus Stoliarovas

Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų nuotr.

Nuotraukose:

1. Klaipėdos krašto savanorių kariuomenės kariai kovinėje parengtyje. 1923 m. 

2. Klaipėdos krašto savanorių kariuomenės vadovybė. 1923 m. sausis. Pirmoje eilėje iš kairės: 1-ojo savanorių pulko vadas Mikas Bajoras (kpt. Mykolas Kalmantavičius),kariuomenės vado pavaduotojas Fricas (kpt. Pranas Klimaitis), kariuomenės vadas Hansas Budrys (karo valdininkas Jonas Polovinskas), štabo viršininkas Oksas (kpt. Juozas Tomkus). Antroje eilėje iš kairės: štabo viršininko padėjėjas Juozapaitis (kpt. Juozas Šarauskas), rikiuotės adjutantas Andreikis (kpt. Andrius Pridotkas), ypatingasis adjutantas Martynas Lacytis

Vytauto Didžiojo karo muziejus , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra