Mūsų rūpestis – mūsų kalba

Autorius: Data: 2014-04-14, 09:37 Spausdinti

Buvusi Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto doc. Irena Smetonienė (viduryje) ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Zabarskaitė  (pirma iš dešinės) nestokojo kompetentingų patarimų rengiamoms Gairėms. Aut.nuotr.

Alfonsas KAIRYS

Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų  tobulinimo institutas

Lietuvos žurnalistų sąjunga

Susipažinęs su Lietuva, supratau, kad mano gyvenimas bus prasmingai pragyventas, jei aš jį paskirsiu šios tautos labui, tautos, turinčios tokią kalbą, tokią tautosaką…

                                 (vokiečių kalbininkas Viktoras Falkenhanas)

 

Kelias valandas Seime trukusi LR Seimo ir Valstybinės kalbos komisijos organizuota konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ pakvietė ne tik žinomus lietuvių kalbos specialistus, bet šia, viena seniausių indoeuropiečių kalbų  besidominčius mokslininkus, savo šalyse puoselėjančius ir ginančius savo kalbas.

Po trumpo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės sveikinimo žodžio kalbėjusi Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė pabrėžė, kad šis susitikimas – tai rengiamų Valstybinės kalbos gairių 2015 – 2020 m., sunkiai besiskinančių sau kelią,  pradžia. Kalbą kuriame visi ir už ją  atsakome visi. Apžvelgusi valstybinės kalbos vystymo (-osi) kelią nuo tada, kai buvo įteisintas jos, kaip valstybinės, statusas, prelegentė nurodė jos plėtojimo kryptis: kalbos vartojimo visose viešojo gyvenimo srityse užtikrinimas, valstybinės kalbos priežiūra, lietuvių kalbos mokymas (-asis), akademinės lietuvių kalbos išsaugojimas, kalbos paveldo ir tarmių puoselėjimas, lietuvių kalbos sklaida. Ir baigdama pasakė, kad ,,ne tik kalba priklauso mums, bet ir mes kalbai“, kadangi kalba – tai valstybė.

Visi nustebo, kai į susirinkusius gražia, taisyklinga lietuvių kalba prašneko Estų kalbos tarybos pirmininkė  Birutė Klaas – Lang (lietuvių kalbos išmokusi iš tėvų). Ji kalbėjo apie estų kalbos politikos gaires per dešimt strateginių metų. Daugiakalbis estas yra taisyklė, o ne išimtis. Estų kalba vartojama visose gyvenimo srityse. Pirmasis jų (estų – aut.) kalbos plėtros planas priimtas 2004 m., dabar sėkmingai vykdomas 2011 m. daug kuo papildytas antrasis. Įkurtosios kalbos tarybos darbas – tai kalbos politikos formavimas. Ji kartą per 2 metus pateikia Vyriausybei kalbos vystymo planą. Kalbos plėtojimo planai ir Vyriausybės biudžeto planavimas suderinti. Antai, tik 2011- 2017 m. kalbos klausimams spręsti skirta 61 mln. eurų. Pasidžiaugta, kad net 30-tyje užsienio aukštųjų mokyklų mokomasi estų kalbos (tai apie 1000 studentų).  Nuo 1919 metų  Estijos aukštosiose mokyklose dėstymo kalba yra estų. Sumažėjo studentų skaičius rusų kalba (nuo 1983 m. 21 proc. iki dabar – 6,6 proc.), o padaugėjo norinčių studijuoti anglų kalba. 

Pranešimą  tema „Valstybinė kalba  Latvijoje: problemos ir perspektyvos“ skaitęs Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriaus pavaduotojas Agris Timuška teigė, kad jų Konstitucija numato, kad valstybinė kalba yra latvių kalba ir  kad 2005 – 2014 m. valstybinės kalbos gairėse nurodoma, jog „mes esame atsakingi už kalbos išsaugojimą būsimosioms kartoms“. Mokyklose įtvirtintas dvikalbis švietimas: atskirų privalomųjų  dalykų galima mokyti ir mažumų kalba, mokinys gali pasirinkti, kuria kalba laikyti egzaminus. Valstybinės kalbos pozicijos stiprinamos: siekiama, kad latvių kalbos vartojimo kokybė būtų pakankamai aukšta, numatoma plačiau vartoti latvių kalbą, ypač žiniasklaidoje, būtina plėsti latvių kalbos informacines technologijas. Kalbos politikos sistemoje, pasak direktoriaus, smulkmenų nėra: viskas svarbu.

Konferencijoje dalyvavo ir mūsų šiaurės kaimynai. Danų kalbos tarybos pirmininkė Sabine Kirchmeier – Andersen pasakojo, kad danų kalba – oficiali valstybinė kalba, nors Konstitucijoje tai nėra įrašyta, nes esą visi supranta, kad kitaip ir būti negali. 

Prancūzų kalbos ir Prancūzijos kalbų generalinės delegacijos pirmininko pavaduotojas Jean-Francois-Baldi pabrėžė, kad valstybės tarnautojų kalba turi būti pavyzdinga ir taisyklinga. Kasmet sukuriama apie 300 naujų terminų, kuriuos privalu vartoti valstybinėse institucijose. Prancūzų kalba, pasak  Baldi, yra Prancūzijos paveldo dalis, todėl įvairiais būdais saugotina.    

Kalbėjusi Vilniaus universiteto doc., Valstybinės kalbos komisijos narė Irena Smetonienė teigė, kad  rengiant  naujas Valstybinės kalbos gaires   reikia turėti galvoje tai, kad valstybinės kalbos politika yra valstybės politikos dalis. Kalbos politikos pagrindas – valstybinės kalbos įstatymas. Kalbos politika, teigė mokslininkė, mūsų visų reikalas.

Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė, kalbėdama apie kalbos prestižą kaip kalbos politikos dalyką, sakė, kad kalbos politika veiksminga tik tada, kai planuojamas poreikis kalbai derinamas su poreikiu kalbos vartotojams. Kalbos prestižą turi kurti valstybinės institucijos, mokykla, žiniasklaida, kalbos mokslo ir priežiūros institucijos. Džiaugėsi, kad vis daugiau piliečių rašo nacionalinį diktantą (pernai jį rašė 3000 žmonių, šįmet – 7000), kad Seime rengiami susitikimai apie kalbą su mokiniais, bet, deja, dar apstu netaisyklingų užrašų Vilniaus viešosiose vietose.

Lietuvos edukologijos universiteto docentė Lina Murinienė kelerius metus dirbo Europos Sąjungoje ir teigė, kad lietuvių kalba lygiavertė Europos Sąjungos kalba, antai ES posėdžiuose  galima kalbėti lietuviškai, o verčiama į visas kitas kalbas.  

Vilniaus universiteto prof. Meilutė Ramonienė, remdamasi tyrimasi, sakė, kad pasaulyje dabar esama apie 6-7 tūkstančius kalbų, kad 70 proc. kalbančiųjų yra dvikalbiai arba daugiakalbiai, kad vis labiau plinta anglų kalba, ypač jaunimo tarpe. Kalba saugi, kai ja kalba daugiau nei vienas milijonas tos kalbos vartotojų  (taigi, mūsų kalba saugi!), ir pavojus gresia, kai kalba mažiau nei 5000 žmonių. Lietuvoje lietuvių kalbą moka 94,8 proc. gyventojų, o miestuose net 99 proc. (2011 m. gyventojųsurašymo duomenys), padidėjo anglų kalbą mokančiųjų proc. (2001 m. jąmokėjo 16,9 proc., dab. 30,4 proc.). Daugelis užsienyje gyvenančių  lietuvių teigia, kad jiems lietuviųkalba svarbi   ir kad ją būtina puoselėti.  Profesorė linkusi manyti, kad būtina ugdyti kalbinį sąmoningumą, kelti tarmių  prestižą ir jas vartoti, padėti  ugdyti dvikalbystę, na, ir viską vainikuoti vertėtų, sukuriant lietuvių kalbos testavimo ir sertifikavimo politiką.

Reikia tikėti, kad naujos Valstybinės kalbos gairės  atvers kelią valstybinei kalbai plėtotis ir plėtoti, neužgožiant ir kitų Lietuvoje vartojamų kalbų.

 

Lietuva ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra