Mūsų rūpestis – Mažoji Lietuva ir Tvanksta“

Autorius: Data: 2013-09-02, 10:02 Spausdinti

Vytautas Kaltenis, Vilnius

 Ponas Gytis Martynas Šernas švenčia savo gimtadienį neseniai su žmona Edita apsilankęs Lietuvoje. Pernai jis išrinktas Mažosios Lietuvos fondo (MLF) valdybos pirmininku, todėl norėjo susipažinti su tais, kuriems skiriamos fondo lėšos.

MLF Lietuvoje išleido arbo parėmė 26 knygas apie Mažosios Lietuvos istoriją, etnografiją, kalbą, dvasinę kultūrą ir politinius siekius, taip pat padėjo išleisti Vydūno raštus, susukti dokumentinį kino filmą apie Vydūną. Prisidėjo prie Mažosios Lietuvos panteono Bitėnuose tvarkymo, architektūros paveldo ir kapinių fiksavimo, Martyno Jankaus spaustuvės atstatymo, Ievos Simonaitytės paminklo Priekulėje, Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuvos Respublika paminklo Šilutėje pastatymo. Suteiktos dr. Vydūno premijos Domui Kaunui, Danutei Petrauskienei, Albertui Juškai, Audronei Kaukienei, Martynui ir Marijai Purvinams, Liudviko Gedimino Rėzos – Klaipėdos universiteto magistrantams. Nuolat šelpiami ir remiami Karaliaučiaus krašto lietuviškų mokyklų mokytojai ir moksleiviai.

Ypač mažlietuvių išeiviams rūpi, kad greičiau pasirodytų mažosios Lietuvos ir Tvankstos – Prūsos šiaurės vakarinės dalies – trijų tomų enciklopedija (MLE). Šis leidinys rengiamas Vilniuje, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute. Enciklopedijos parengimui vadovauja ilgametis ML fondo valdybos pirmininkas, Kanadoje gyvenantis lietuvių kalbininkas prof. Vilius Pėteraitis, akademikas Zigmas Zinkevičius, lietuvininkai architektas dr. Martynas Purvinas ir knygius Vytautas Gocentas, straipsnius redaguoja istorikas dr. Algirdas Matulevičius, Vytautas Butkus, Danguolė Belevičienė, Jadvyga Mackevičienė, kiti, kalbą tvarko Vaclovas Mikalionis. MLE vykdomasis direktorius rašytojas Bronius Kmitas.

Mažosios Lietuvos (ir Tvankstos) enciklopedijos rengėjai gavo retą progą iš naujo aprašyti ir įvertinti nykstantį ir jau prarastą paveldą, turintį neįkainojamos vertės tiek lietuvių, tiek Europos kultūrai. Leidinys gali tapti patikimiausias šaltinis mūsų jaunimui, ieškančiam savo tautos šaknų, be to, jo išleidimas – tai ir politinis faktas.

Gytis Martynas Šernas susitiko su Klaipėdos inteligentais lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ būstinėje, Vilniuje lankėsi Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijose, kitose valdžios įstaigose dėl geresnio MLE finansavimo, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute su MLE rengimo grupe.

Jaudina kiekvienas toks pasimatymas su svetur likimo nublokštais tautiečiais.

Gytis Martynas Šernas kilęs iš Biržų evangelikų reformatų, žinomų Lietuvos patriotų, giminės. Iš jų – 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas, Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionas kunigas Adomas Šernas, 1991-ųjų atkurtos Lietuvos valstybės pasienio didvyris Tomas Šernas.

Gyčio Martyno tėvas Petras Šernas (1897–1988) Lietuvos kariuomenės karininkas, kovojęs su bolševikais. Jis, 1925 m. baigęs Berlyno prekybos institutą, vadovavo Žemės ūkio banko Klaipėdos skyriui, prisidėjo atstatant ir stiprinant Lietuvos pajūrį, ypač Šventosios žvejų uostą. 1952 m. įsteigė Toronto lietuvių kredito kooperatyvą „Parama“ ir jam vadovavo. Gyčio Martyno motina klaipėdiškė Erika Trumpjonaitė – Šernienė (mirusi 1993). Hitlerininkams užėmus Klaipėdą, kol tėvas likvidavo banką – atsiskaitinėjo su indėlininkais, motina su vaikais gyveno Palangoje, kur buvo persikėlusi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija. 1941 m. rudenį naciai jų šeimą ištrėmė į Vokietijos gilumą. Gytis Martynas baigė tremtinių stovyklos lietuvių gimnaziją, 1949-aisiais persikėlęs į Kanadą, Toronto universitete – statybos inžineriją. Kartu su žmona Edita Gavėnaitė – Šerniene turi komunalinės inžinerijos ir urbanistikos firmą. Jų trys dukterys: Asta Šimkienė – landšafto architektė, Vida McDonald – terapeutė, Sivija – mokytoja. Visos nuoširdžiai dalyvauja išeivijos lietuviškajame gyvenime, beje, kaip ir jų dėdė Valentinas bei dvi tetos Aldona Švarcienė ir Irena Šernaitė-Meiklejohn.

Valentinas Šernas – termodinamikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Vilniaus technikos universiteto garbės daktaras; seserėčia Rita – JAV kariuomenės pulkininkė, kosminių skrydžių medicinos pagalbos spacialystė, sūnėnas Petras – statybos inžinierius, gyvena Vilniuje.

Antrąjį šimtmetį lietuvybės laivelis blaškomas pasaulinio vėjo. Dabar lietuvių svetur – bene 5 milijonai. Neturėtume užsidengti nuo jų akių šviesos – lopinėlio Tėvynės dangaus, nors dangus ir skylėtas, o pro tas skyles kartais šalčiu dvelkia.

Mažosios Lietuvos ir Tvankstos, paverstos Kaliningradskaja oblast, kultūros paveldas šaukiasi, pasak Martyno Mažvydo, lietuviškump ir žiemaičiump.

-          Kiekvienas galime ir privalome puoselėti lietuvininkų ir prūsų palikimą, – sako garbusis Sukaktuvininkas Gytis Martynas Šernas.

Palinkėkime Jam stiprybės ir ilgų, ilgų metų!

„Voruta“ Nr. 29 (407) 1999 m. rugpjūčio 28 d., 3 p.

 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra