Mūsų pilkieji debesys

Autorius: Data: 2012-03-02, 15:02 Spausdinti

Mūsų pilkieji debesys

Dr. Ričardas KALYTIS, Žemaitės premijos laureatas, Vilnius

Nebūčiau rašęs apie Rutos Sepetys knygą „Tarp pilkų debesų“, jei ne jauno Ramūno Gerbutavičiaus kritikos straipsnis (lrytas.lt 2012 02 27 „Literatūra, vadyba ir suvaikėjimo bacila“). Nedaug parašyta, tačiau niekinančiai. Na, nereikia šitaip. Girdėjau ir gerbiamo mūsų rašytojo Kazio Sajos pagrįstus virkavimus. Nėra čia Lietuvos, yra tiktai lietuviški vardai. Ir už tiek ačiū. Lietuva tapo žinoma pasaulyje, o pati autorė nusipelnė pačių gražiausių žodžių ir vardų.

Tai labai gerai.

O kaip mūsų galinga profesionalių rašytojų armija, gal parašė geriau? Aš tikėjausi, kad atgavus laisvę, štai, štai greit pasirodys „Tykusis Nemunas“ ar dar kas nors, tačiau nesulaukiau.

Kai nusivylęs parašiau straipsnį „Kablys ir Placebo atgimusiai tautai“ (LM) tai mane ne tiktai išjuokė, bet ir aprėkė. Žinoma, galima juos pateisinti, sunku buvo tokį romaną rašyti, tuo labiau išleisti. Jie buvo apstatyti sekliais.

Mano kelias buvo kitoks. Vaikystę ir paauglystę praleidau pokario Lietuvoje, o jaunystę Sibire. Mačiau, kentėjau dvasia ir kūnu tą kruviną laikotarpį. Rašiausi į mažas knygeles savus ir šaltųjų kelių pakeleivių vargus ir godas, kad atėjus Tai Dienai perrašyčiau į dideles knygas. Ta Diena atėjo – perrašiau. Tačiau nei efekto, nei padėkos nesulaukiau. Kartais užplaukia pilki debesys – ar reikėjo? Mat mūsuose tebegalioja taisyklė – ne kaip rašo, o kas rašo. (Šiuo atveju Amerika!) („Ne kas balsuoja, o kas balsus skaičiuoja“)

Mane savotiškai nuteikė Rutos apdovanojimai Krašto apsaugos ministerijoje, juk ji rašo apie paklusnius varganus kalinius, kuriuos valdo vienas apsileidęs enkevedistas. Koks ji kareivis? Čia karo nėra, tie lietuviai ko gero ir priešintis nepajėgūs. Išvis ar jie priešinosi, kai juos trėmė, žudė, kalino? O kur pokario kovos ir aukos? Absoliuti tyla literatūroje. Gal ne visai…

„Karklų rožės : pasmerktųjų romanas“ – gražiai numirusiems mūsų krašto bernams, Vilnius, Alma litera (1999). Išleistas kovų 50-čiui. Taip ir nebuvo surastas nei Krašto apsaugos, nei Kultūros ministerijų. Ne tie rašė.

Kadangi Ruta jau atvėrė kelią Lietuvai, tai ta pati leidykla Penguigroup susidomėjo romanu. Išverstos ištraukos ją tenkino ir prašė išversti visą romaną. Kuo pasibaigė? Žinoma tuo pačiu, kaip visada – nėra pinigų vertimui. Praėjo Tūkstantmetis, Kultūros sostinė, ten pinigų Lietuvai pasirodyti užteko, buvo net per daug. Galėjo – nereikėjo.

Pabaigai – prof. Vytautas Kubilius romaną priskyrė prie geriausių pokario romanų (Lietuvių literatūros enciklopedija).

JAV ambasadorius Jonas Teftas atsiuntė padėką. Aprašiau Amerikos ilgesį.

****

Kalytis, Ričardas – *1932 III 31 Kauliniškyje (Utenos r.); prozininkas, memuaristas.

1949 m. su motina ištremtas į Sibirą, dirbo kolchoze, miškų ūkyje, fabrikuose. 1961 m. baigė vakarinį Irkutsko politechnikos institutą. Grįžęs į Lietuvą (1961), dirbo konstruktoriumi Vilniaus gamyklose, 1977–1993 m. – Elektros suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo instituto sektoriaus vadovas. Technikos mokslų dr. (1993), 30 išradimų autorius, paskelbęs apie 30 mokslinių straipsnių.

Išleido romanus „Verksmo vieta“ (1995, Žemaitės premija), „Karklų rožės“ (1999), „Juodanugarių laikai“ (2002), prisiminimus „Mūsų – ne dainų metas“ (1992).

„Mūsų – ne dainų metas“ – išraiškingų dialogų, gyvų veiksmo scenų, tipizuojančių charakteristikų, nostalgiškos intonacijos memuarinė knyga, kurios vienas iš veikėjų – seniokas vis bėga nuo Angaros į savo kaimą („Nagi jau visai buvau daėjęs iki Lietuvėlės, jau bažnyčia matės“). Verksmo vietai būdingas sakytinio pasakojimo fragmentiškumas, aukštaitiški frazeologizmai, šmaikščios formulės, kolektyvinės kaimo atminties išsaugoti linksmi nutikimai. Tai paskutiniųjų prieškario metų Rytų Aukštaitijos kaimo reginiai, nesuglausti į deterministinę fabulą, piešiami su dingusios realybės poetiniu jausmu, retkarčiais pereinančiu į pakilaus tono retoriką ar net baladinius intarpus (rugio ir lino šneka).

„Karklų rožėse“ itin autentiškomis vaizdinėmis detalėmis pavaizduota partizanų kova ir buitis, Lietuvos kaimo tragedija pirmaisiais pokario metais; vienas iš ryškiausių šios temos lietuvių romanų.

Nuotraukoje: Dr. R. Kalytis

Spauda , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra