Mūsų kalendorius

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Prieš 20 metų atkurtas Lietuvos karininkų žurnalas „Kardas“
 
1989 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įvyko Lietuvos atsargos karininkų sąjungos steigiamoji konferencija. Į sostinę suvažiavo 208 delegatai iš visos Lietuvos. Tai buvo visų kartų karininkų – tarpukario ir sovietines karo mokyklas baigusių dimisijos ir atsargos karininkų – sueiga. Tuomet ir priimtas sprendimas atgaivinti tarpukario metais ėjusį „Kardo“ žurnalą.
 
Dar besirengiant LAKS iniciatyvinės grupės suvažiavimui Antanui Martinioniui kilo idėja išleisti specialų „Kardo“ numerį įvykiui pažymėti. Būsimasis leidėjas ir redaktorius pats sumaketavo ir apipavidalino leidinį. Taigi suvažiavimo išvakarėse dienos šviesą 500 egz. tiražu išvydo laikraščio formato 4 puslapių nenumeruotas leidinys „Kardo“ pavadinimu. Praėjus dešimčiai mėnesių pasirodė jau spaustuvėje išspausdintas 32 puslapių didelio formato Lietuvos atsargos karininkų sąjungos žurnalas, kurio numeris buvo 338–asis (nuo įkūrimo pradžios). Jį išspausdino Kauno spaustuvė „Spindulys“ 7 500 egz. tiražu.
 
„Kardas“ atgimė sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, tačiau leidėjams į pagalbą atėjo išeivijoje gyvenantys buvę kariai, visuomenės veikėjai. Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Centro valdyba (jos pirmininkas – dm. mjr. E. Vengianskas) nuolat rūpinosi žurnalo leidybos ir kitais reikalais. Taip pat paramą teikė Čikagos LKVS „Ramovė“ (skyriaus pirmininkas – J. Mikulis), rėmėjai iš Kanados, JAV, Australijos Adelaidės lietuvių namai ir Melburno lietuvių bibliotekos. Buvo besirūpinančių „Kardu“ ir Lietuvoje. Žurnalo leidybą parėmė Tremtinių draugija, po kurio laiko ir Krašto apsaugos departamentas skyrė daugiau kaip 1 000 rublių.
 
Spaudos reikšmė ypatinga ir dėl jos verta aukotis, prisimenant kaip knygnešiai kentė kalėjimuose, šalo Sibire, o kai kurie už laisvesnę mintį buvo tremiami į katorgą dešimčiai ir daugiau metų ar net paaukojo ir gyvybę. Spaudos žadinamas mūsų tautietis sėmėsi drąsos atgaivinti Nepriklausomybę. Taigi ir LAKS leidinys turėjo tapti priemone tikslams įgyvendinti. Mūsų neveiklumas naudingas tiems, kurie grieždami dantimis, tebepuoselėja viltį susigrąžinti raudonojo teroro laikus.
 
Kariuomenė yra viena iš priemonių tautos idealams įtvirtinti. Tas idealas turi būti suprantamas ir kariuomenei. Siekdamas stiprinti ryšius tarp kariuomenės ir visuomenės „Kardas“ akylai seks pastarosios balsą, lauks jos paramos.
 
Brangi ir gerbtina mums istorinė atmintis. Okupacijos metais daug prarasta, nugriauti ir sunaikinti kariniai istoriniai paminklai. Apie jų atstatymą rašysime mūsų žurnale. Ir karių kapų tvarkymas bei priežiūra neliks pamiršti. „Karde“ taip pat skelbsime paminėtinas svarbias datas, kurios siejasi su Lietuvos kariuomene ir jos visų laikų kariais.
 
Mes manome, jog gyvenimas iškels ir tokių klausimų, kuriuos šiandien sunku numatyti. Kartu su Krašto apsaugos departamento darbuotojais LAKS Centro valdyba ir karininkais stengsimės atsiliepti į visus aktualiausius klausimus. Tuo pačiu plačiąją visuomenę maloniai prašome mums padėti laiškais, sumanymais, pasiūlymais, ne vien būti griežtais teisėjais mūsų naujagimiui „Kardui“, – pirmajame atkurto „Kardo“ numeryje rašė vyriausiasis redaktorius.
 
A. Martinionis dirbo drauge su kitais redaktoriais, kurie keitėsi, tačiau pats „Kardo“ vyriausiasis redaktorius laikėsi tarsi uola visus dešimt metų, iki pat mirties. Leisti žurnalo pirmuosius numerius jam padėjo redaktoriai J. Valiukas, R. Tirilis, vėliau juos pakeitė S. Valaitis, P. Baldišius ir kiti. Koja kojon su vyriausiuoju redaktoriumi žengė ir meninio apipavidalinimo bei maketavimo dailininkas V. Jauniškis – jis taip pat dirbo nuo pirmojo iki paskutinio numerio.
 
Pirmajame numeryje išspausdinti dm. gen. štabo plk. ltn. A. Malijonio, brg. gen. J. Juodišiaus sūnaus P. Juodišiaus, Lietuvos technikos muziejaus direktoriaus A. Gamziuko, V. Statkaus ir kitų straipsniai, taip pat – div. gen. S. Raštikio, brg. gen. P. Plechavičiaus, plk. ltn. J. Listopadskio straipsniai, buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro J. Urbšio medžiaga.
 
Atkurtas žurnalas pasklido po mūsų respubliką ir užsienį, tačiau jo kelias skaitytojo link buvo nelengvas: dar sovietiniu kvapu dvelkiantys spaudos kioskai nenorėjo priimti atgimusio žurnalo ir pateikti jo skaitytojui viešai. Tuo metu sovietinės ideologijos traumuotiems piliečiams buvo nemalonu, kad atvirai rašoma apie buvusią Lietuvos kariuomenę, bolševikų terorą, geriausių Lietuvos žmonių genocidą. Tačiau vakarykštė diena nebepajėgė užspausti patriotinio žodžio, drąsios minties.
 
Nuo 1989 m. lapkričio 18 d. iki 1999 m. birželio išėjo 57 „Kardo“ numeriai. A. Martinionis pasiaukojamu darbu ir asmeninėmis lėšomis daug prisidėjo prie jų leidybos.
 
Jo tikslas buvo vienas – atkurti istorinę tiesą apie Lietuvos kariuomenę, jos vadus, karius ir tragišką jų likimą. Kartu su žurnalu redakcija išleido daugiau kaip 60 įvairios tematikos atvirlaiškių, specialių vokų, vienkartinį laikraštį „Sukilėlis“, skirtą Birželio sukilimui Kaune paminėti. Redakcijos iniciatyva taip pat organizuotas sovietinės Rusijos represuotų karininkų ir karių sąskrydis Kaune. Vietinės rinktinės karių suvažiavimui prie „Kardo“ redakcijos buvo įkurtas Lietuvos vietinės rinktinės karių štabas (viršininkas J. Misiūnas). Buvo rengiamasi sutvarkyti žuvusių LVR karių kapus, pastatyti paminklus. Per A. Martinionio vadovavimo „Kardui“ metus surinkta daug buvusių karių sukilėlių prisiminimų, nuotraukų, dokumentų, išleista beveik keturiasdešimt knygų istorine tema, kurių ir šiandien ieško universitete istoriją studijuojantys studentai. Tai svarbus mūsų kariuomenės istorijos paveldas.
 
Už nuveiktus darbus 1998 m. vasario 10 d. dekretu dm. mjr. A. Martinionis apdovanotas DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
 
Mirė A. Martinionis, kaip karys kovos lauke, 2 000 m. gruodžio 14 d., nenutraukęs savo darbo iki paskutinio atodūsio. Buvo pašarvotas Vilniaus karininkų ramovėje ir su visa karine pagarba palaidotas Viršuliškių kapinėse.
 
Jis buvo vienas iš legendinių lietuvių, begalinio darbštumo, besąlygiško atsidavimo užsibrėžtiems tikslams pavyzdys. A. Martinionis neatsiejamai suaugęs su Lietuvos Atgimimu, Sąjūdžiu, Istorija. Jo atliktų darbų liepsna ir dabar telkia žmones, kuriems rūpi Lietuvos tautos ir kariuomenės istorija.
 
Nuotraukose:
 
1. Taip atrodė specialus „Kardo“ numeris, išleistas 1989 m. lapkričio mėn.
2. „Kardo“ vyriausiasis redaktorius dm. mjr. A. Martinionis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra