Mums vis dar reikia sparnų
Autorius: Voruta Data: 2015-09-29, 10:31 Spausdinti
Kun. Egidijus ARNAŠIUS, www.voruta.lt
Nors paskutinis rugsėjo savaitgalis Lietuvoje be rudenėjančio dangaus ir medžių lapų gelsvėjimo niekuo neišsiskyrė, tačiau Airijos lietuviai turėjo gerą progą didžiuotis savo tautos garbingo sūnaus Felikso Vaitkaus (1907-1956) žygdarbiu, kurį jis atliko prieš 80 metų perskrisdamas Atlanto vandenyną vienmotoriu lėktuvu. Jau beveik dešimtmetis, kai Vakarų Airijos vaizdingas miestelis Ballinrobe kartu su gausia lietuvių bendruomene švenčia šio žygdarbio kasmetinį paminėjimą, kurio moto yra „Mums vis dar reikia sparnų“. Prieš 80 metų rugsėjo 21 d. pakilusio iš Niujorko Floyd Bennet Field oro uosto, iš kurio dviem metais anksčiau pakilo ir legendiniai pilotai Darius ir Girėnas, Felikso tolimos ir labai pavojingos kelionės su vienmotoriu lėktuvu tikslas taip pat buvo Lietuvos laikinoji sostinė – Kaunas. Jo kelionė dar buvo vadinama solo skrydžiu per Atlantą. Deja, perskridęs Atlantą avariniu būdu turėjo leistis Vakarų Airijos žemėje.
Balinrobo miestelyje (Airijoje) kelerius metus stovėjęs J. Šlivinsko sukurtas laikinas žymeklis šiemet, jubiliejiniais Lituanicos II“ metais, buvo perkeltas į lėktuvo nusileidimo vietą, o jo vietoje atidengtas paminklas – „Lituanicos II“ siluetas F.Vaitkaus žygdarbiui atminti. Tai tris kartus mažesnė buvusio lėktuvo kopija, pagaminta Lietuvoje ir atgabenta į Airiją lietuviško kapitalo įmonės M&V TRANSPORT rūpesčiu. Reikia pažymėti, kad paminklo pastatymo rūpesčio našta buvo užkrauta ne Lietuvos mokesčių mokėtojams, o šio sumanymo įgyvendinimo ėmėsi jau beveik metus veikiantis Airijoje Tarptautinis lietuvių heraldikos fondas. Paminklo projekto autorius ir visateisis vykdytojas yra minėto fondo vadas Dainius Čepaitis. Simboliška, kad F.Vaitkaus tėvų kilmė ir minėto mecenato tėviškė yra tas pats Šiaulių kraštas. Kasmetinį F.Vaitkaus skrydžio paminėjimo festivalį organizuoja Ballinrobe miestelio savivaldybė, Lietuvos Atstovybė Dubline ir Airijos lietuvių bendruomenė. Šių metų festivalio svečiai iš Lietuvos buvo Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“, folkloro grupė „Ratilai“ (Vilnius), Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, televizijos žurnalistė, istorinių bei dokumentinių filmų kūrėja Gražina Sviderskytė, Felikso Vaitkaus giminaitė iš Kauno Birutė Vaitkutė ir kiti svečiai. Festivalyje gražiai pasirodė ir lietuvių liaudies šokių kolektyvas iš Š.Airijos „Spiečius“ bei Airijos lietuvių folkloro ansamblis iš Dublino „Lietuviškas dobilas“.
Tarptautinis lietuvių heraldikos fondas jau yra parėmęs ne vieną projektą, kuris garsina Lietuvos vardą pasaulyje. Tai skulptoriaus Dariaus Miliausko sukurti bajoriški herbai paminint airių karaliaus Brian Boru tūkstantmečio mūšį prie Clontarf’o, kurį Airija minėjo 2014 m., baltarusių poeto Janko Kupalos Lucevičių giminės bajorišką herbą.
Šių metų vasario 16 d. Tarptautinis lietuvių heraldikos fondas su feisbuko lietuvių grupe „Aš Didžiuojuosi“ pradėjo lietuviškos istorinės vėliavos kelionę per pasaulio lietuvių bendruomenes. Istorinė Lietuvos vėliava jau aplankė Europos lietuvių gausiai gyvenamus miestus. Šiuo metu keliauja per Š.Ameriką, vėliau jos kelias nusidrieks per Pietų Amerikos ir Australijos žemynuose gyvenančių lietuvių bendruomenes.
Keletas istorinių faktų apie Lituanikos II skrydį:
* 1935 metų rugsėjo 21–22 d., įveikęs apie 5 100 km atstumą, Feliksas Vaitkus pasaulio aviacijos istorijoje tapo šeštuoju pilotu, kuris vienas perskrido Šiaurės Atlantą.
* F.Vaitkus „Lituanica II“ įveikė du trečdalius planuoto maršruto – 5 100 km.
* 1935 m. tai buvo vienintelis sėkmingas skrydis per Atlantą ir ketvirtas pagal įveiktą nuotolį.
* Lietuvos karo aviacija nupirko iš F.Vaitkaus istorinę „Lituanicą II“ už 90 tūkst. litų, suremontavo ją Aleksote veikusiose Karo aviacijos dirbtuvėse ir 1937 m. lėktuvas pradėjo antrąjį gyvenimą Šiaulių karo aviacijos bazėje.
* 1938 m. tapo moksline laboratorija – net keturis kartus į 5 km aukštį su juo buvo pakilęs jaunas VDU mokslininkas Kazimieras Baršauskas, tyręs kosminių spindulių energijos pasiskirstymą.
* 1940 m. lėktuvas atiteko sovietų okupantams ir su kitais mūsų lėktuvais buvo nutemptas į Šilėnų aviacijos poligoną Rėkyvos miške, kur „raudonieji sakalai“ jį visiškai sunaikino – pavertė „Lituanicą II“ mokomuoju taikiniu.
* Ne vieną puikų voką F.Vaitkaus žygdarbio tema išleido dailininkai Gediminas Karpavičius ir Antanas Rimantas Šakalys.
* Skulptorius Juozas Šlivinskas yra sukūręs F.Vaitkaus biustą, kuris 2005 m. tapo Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatu.
* Lietuvos aviacijos muziejuje saugomas „Lituanicos II“ modelis ir metalinė „Lituanicos II“ variklio gaubto nuolauža.
Šių faktų šaltinis – Lietuvos aviacijos muziejus
