„Motiejaus Valančiaus skaitymai“ Naujamiesčio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Autorius: Data: 2013-10-07, 13:24 Spausdinti

Angelina LAPINSKAITĖ, Panevėžio r. Naujamiesčio vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė

Antradienį, 2013 m. spalio 1 d., Naujamiesčio vidurinėje mokykloje buvo minimi Tarmių metai. Šia proga lietuvių kalbos mokytojos (Jurgita Klimavičiūtė) sumanė pasikviesti Klaipėdos universiteto profesorių ir aktorių Petrą Bielskį. Svečias ne tik su žemaitiška tarme supažindino mokinius, mokytojus, bendruomenės narius, bet ir atskleidė įdomią Motiejaus Valančiaus asmenybę. Taigi, šis monospektaklis – tarsi žiburėlis mūsų sielose, ryškiai suspindęs vis labiau šaltėjantį rudenį…

Kaip žinoma, Motiejus Valančius – XIX a. žemaičių švietėjas, rašytojas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas, istorikas ir vyskupas. Dažnai dar pristatomas ir kaip tautos blaivintojas, kovotojas prieš lietuvių rusinimą. Per literatūros pamokas mokiniai daugiau susipažįsta su M. Valančiaus kūryba, mažiau – asmenybe. Todėl Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vykęs aktoriaus P. Bielskio monospektaklis „Motiejaus skaitymai“ ypač klausytojus priartino prie vyskupo asmenybės. Pirmiausia žiūrovai pastebėjo aktoriaus aprangą – tai buvo tikri vyskupo drabužiai, o ir laikysena bei išvaizda priminė patį Motiejų Valančių. Rodos, geresnio spektaklio nė negalėjo būti – bažnyčia virto dekoracijomis, visi klausytojai antraplaniais aktoriais – vyskupo M. Valančiaus avelėmis. P. Bielskis elgėsi kaip pridera kunigui Mišių metu – sakė pamokslą. Ir ne šiaip kokį, o žemaičių tarme. Aktoriuje atgimęs Motiejus Valančius mokė visus, tiek „vakūtelius“, tiek „mamūneles“ ir tėvelius. Taip pat pasakodamas savo – vyskupo – išgyvenimus dovanojo pamokas. Pavyzdžiui, prisimenant M. Valančiaus kilmę –jis gimė nekilmingų valstiečių šeimoje – dažnai jau būnant vyskupu išgirsdavo priekaištų, jog yra iš paprastos „mužikų“ šeimos – „vyskups mužiks ir ano motina mužike, ani visi mužika.“ Todėl M. Valančius, norėdamas apginti savo motiną, su pulku kunigų nuvyko į savo tėvų namus ir paprašė motinos palaiminimo. Ji vyskupui pasakė, jog laimina tretį kartą, ir dabar prašo, kad jis palaimintų ją, savo motiną. Nuo tada niekas nebesakydavo, jog ji neišsilavinusi valstietė, juk ne kiekvieną palaiminti atvažiuoja vyskupas…

Monospektaklį P. Bielskis baigė ištraukomis iš vyskupo M. Valančiaus testamentinio laiško. Ten vyskupas savo avelėms parašė paskutinį pamokslą, savo paties išpažįstamą meilę: „Pažinot visi mane, nes važiojaus nuo bažnyčios iki bažnyčios. Gražu buvo ir man jumis pažinti, kaipo gerus vaikus savo. Tos pažintys sujungė mumis viena meile per vienybę vieros katalikų. Eidavot pas mane dvasiškuose reikaluose jūsų, o aš priimdavau, ir ką galėdamas padarydavau.“ Ir kone atsisveikindamas aktorius mus lyg tikras vyskupas palaimino…

Taip šaltą antradienį mūsų širdyse įsižiebė dar viena kultūros ir tikėjimo kupina liepsnelė…

Nuotraukose:

1. Prof. ir aktorius P. Bielskis

2. Prof. P. Bielskis ir mokytoja J. Klimavičiūtė

Voruta. – 2013, spal. 12, nr. 21 (785), p. 15.

Kultūra , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra