Moterų meno iššūkiai arba prisiminus bienalę „No standart“

Autorius: Data: 2018-12-06 , 10:04 Spausdinti

Moterų meno iššūkiai arba prisiminus bienalę „No standart“

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius, www.voruta.lt

Šių metų spalio 13 dieną Gelgaudiškio dvare, Šakių rajone, atidaryta pirmoji tarptautinė moterų menininkių bienalė „No standart“, kurios iniciatorė – menininkė Zita Vilutytė. Bienalėje dalyvavo 13 moterų menininkių iš viso pasaulio (Lietuvos, Latvijos, Italijos, Bangladešo, Kipro, Graikijos, Indonezijos, JAV, Kanados). Gaila, kad ne visos menininkės galėjo atvykti į bienalės ir parodos atidarymą. Pati paroda Gelgaudiškio dvare vyko iki pat lapkričio 30 dienos.

Ta proga pakalbinau festivalio iniciatorę menininkę Zitą Vilutytę. Paklausiau, kas ją įkvėpė surengti šią pirmąją moterų meno bienalę,  tarsi išeinant iš dailės ribų (matyt, pagal holizmo principą), įtraukiant ir muziką (italų kompozitorę, kuriai atiteko pagrindinis prizas). Zita atsakė, kad „Šiuolaikinė visuomenė vis stipresnį dėmesį skiria išoriniams dalykams, dirbtinumui ir iliuzijai. Šiuolaikinės moterys prarado didžiulę dalį savo įspūdingos jėgos, o supratimas apie tikrąją moters prigimtį nugrimzdo į užmarštį, prarasdamas ryšį su dieviškuoju kūrybos slėpiniu.“

Reflektuojant moters tapatybę

Zitos manymu, „Nežiūrint to, moters-menininkės vaidmuo šioje situacijoje įgauna labai gilią prasmę. Menas ir kultūra vis labiau vertinami kaip pagrindiniai žmonijos raidos elementai. Menininkai tampa visuomenės grupių tarpininkais, kurių dialogas vyksta bet kurioje pasaulio dalyje suprantama meno kalba.“
Akivaizdu, kad šioje pasaulio meno platformoje moterų balsas didėja ir tampa nauja pozicija, kaip kiekvienoje mažoje bendruomenėje, taip ir pasaulio kontekste. Kaip teigia Zita, bienalės temą inspiravo Leslie Mormon Silko eilės „… Moteris–mintis–voras daiktus įvardijo ir, taip įvardyti, jie atsirado. Dabar ji sėdi savo kambaryje ir mąsto pasakojimą, aš jums papasakosiu tą pasakojimą, kurį ji mąsto…“.

Zita pasakojo, kad bienalės dalyvės buvo kviečiamos papasakoti savo istoriją, todėl kiekvienos dalyvės darbai ir koncepcijos yra sukurtos ir atspindi kiekvienos iš jų istoriją, kultūrą ir labai individualiai atskleidžia santykį su pasauliu. Ši bienalė išskirtinė ir tuo, kad visos dalyvės kvies artimiau susipažinti su jomis sekmadienį, spalio 14 d, 11 ir 14 val., kalbėti, diskutuoti, ieškoti bendrumo ir klausytis išskirtinių istorijų, nes mūsų pasaulis yra išsiilgęs pasakotojų ir jų istorijų.

Zita nuogąstavo, kad surengti šį renginį negavus palaikymo iš Lietuvos kultūros rėmimo fondo taip pat buvo nelengva: „ Bet turbūt būtent tokie įvykiai mums vis dar leidžia patikėti aukštesniais idealais ir begaline kūrybos jėga, kurie nepamatuojami pinigais ir kitais materialiais dalykais: „Mes visos TAI įvardijome ir TAI atsirado“. Tame ir slypi turbūt ta paslaptinga moters kūrybos dieviškoji jėga, gebėjimas išlaukti tyloje ir sutverti. Kol paviršiuje daug chaoso, triukšmo ir išsibarstymo, kažkur giliai prasideda tylos revoliucija.

Bienalės idėja

Bienalės idėją subrandino 2012 m. gimęs judėjimas bei festivalis ANIMA MUNDI. Zitos žodžiais, ANIMA MUNDI „gimė tam, kad taptų naujos aukštosios kultūros platforma, siekiančia transcendencinės tikrojo meno ir kultūros prasmės.“ Prisijungti prie šio judėjimo ir vienytis buvo kviečiami visi kultūros, meno ir mokslo puoselėtojai, dailininkai, rašytojai, poetai, muzikantai, „kurie remiasi tradicinėmis vertybėmis ir amžinojo dvasingumo principais nuo gilios liaudies tradicijos saugotojų iki naujos avangardo kultūros kūrėjų.“[1]

Šia proga norisi pacituoti Zitos Vilutytės eilėraštį:

Viskas gimsta iš moters.

Šią tiesą pasaulis pamiršo.

Moteris yra žydintis medis,

Visatos, kūrinijos, žemės motinos centras.

Niekada niekam nesakyk, kuria kryptimi žvelgi.

Ji tokia pat šventa, kaip ir tikrasis tavo vardas.

Kai bus sugiedota augalų genčių giesmė,

Pasaulis niekada nebus užmirštas…

Moteris gali padaryti tai, kas neįtikėtina,

Nes tai, kas neįtikėtina, priklauso jai.

Laikas srūva, ištisi eonai…

Stenkis matyti kuo aiškiau.

Gulk ant plokščio akmens, sąmonę išskleidusi į vandenį,

Nerk kaip žuvis į gelmę,

Tarsi ieškodama vietos peržiemoti…

Maudykis saulėje,

Ilsėkis banguojančioje jūroje.

Žaliame vandenyje atrask tylą.

Vandens paviršius atspindės dangų ir debesis,

O tave išmes į krantą,

Vieną…

Didelės  akys visada žvelgs į tavąsias.

Ramiai užmigsi saulės spinduliuose

Ir nubusi pavasaryje…

Z. Vilutytės liudijimu, „Niekas neatsiranda šiaip sau, matyt, iki to reikėjo prieiti: gyvenimo įvykiai , patirtys, susitikimai ir dar daug kitų dalykų, kurie paskatino galvoti, kokia yra šiuolaikinė moteris kūrėja. Iš tikrųjų tai bet kuri moteris yra kūrėja, tai gamtos duotybė jai, tik kiek ji išsiplėtoja , priklauso nuo labai daugelio dalykų, gyvenimo situacijų. Žmogaus susitikimas su svarbiausia šio gyvenimo vertybe–meile–įvyksta per moterį. Meilė yra tai, su kuo mes gimstame. Vėliau gyvenimas išmoko baimių. Dvasinė gyvenimo kelionė yra išmokti atsikratyti tų baimių ir apribojimų, susigrąžinti meilę atgal į savo širdis. Meilė yra esminė realybė ir mūsų tikslas šioje žemėje. Kai tai suvoki, pasidaro aišku, kokia tai atsakomybė. Nors didžioji atsakomybė turėtų gulti ant vyro pečių, kad moteris galėtų vykdyti savo misija, deja, šiuolaikiniame pasaulyje vyksta priešingi dalykai. Už savo tikslus, meilę ir tikėjimą reikia labai stipriai kovoti, kartais net gintis, kovoti už gyvybę.“

Akivaizdu, kad kiekviena bienalės dalyvė turėjo talentą kaip dovaną, kuris leido paliesti kitų žmonių gyvenimus, galbūt jų kūryba drąsinsi juos atverti savo širdis, išlaisvinti savo protus ir pakelti asmenines vibracijas. Zita akcentavo, kad šiais metais buvo pristatyti įvairesni kūrybos žanrai: tapyba, koliažai, fotografija, art – poezija, sound design – garso takelis, trumpametražis filmas.

Nuo tapybos darbų iki muzikos kūrinių bei paskaitų

Z. Vilutytės žodžiais, „Iš dailės ribų jau buvom išėję nuo pat pirmo ANIMA MUNDI festivalio, kai buvo pristatytas teatro projektas. Muzika skamba kiekviename mūsų projekte, o šį kartą muzikavome kartu su Italijos kompozitore Daria Baiocchi. Muzikiniame projekte dalyvavo Gediminas Dapkevičius, Arijus Ivaškevičius, Kęsutis Didvalis ir aš.“

Per bienalės atidarymą buvo apdovanotos visos menininkės. Nė viena nežinojo apie prizus. Tai buvo staigmena. Trečią vietą pelnė fotomenininkė iš Niujorko – Renay Elle Morris, antroji vieta atiteko Lietuvos menininkei Saulei Urbanavičiūtei, pirmoji Italijos kompozitorei Darijai Baocchi. Trys menininkės – Renay Elle Morris (JAV), Ipek Denizli Karagoz (Kipras) ir Aina Putnina (Latvija) – gavo galimybę 2019 m. rengti personalines parodas Lietuvoje:

Atidaryme dalyvavo Turkijos ambasados antrasis sekretorius ponas Ozgur Onay, kadangi Turkijos ambasada visada remia ir padeda savo menininkams, kaip nei viena kita šalis.

Bienalės atidaryme pristatytas garso projektas No standART. Toks koncertas buvo surengtas pirmą kartą. Po koncerto ilgai netilo diskusijos ir bendravimas, persikėlėme į palėpę, kur buvo ekspozicijos tęsinys, paskui ant stogo, dalyviai daug diskutavo su žiūrovais, kurie buvo atvykę į bienalės atidarymą iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės, Vilkaviškio, Panevėžio, Šiaulių.

Atidarymo dieną menininkės – Elmira Shokr Pour, Aina Putnina, Ipek Denizli Karagoz, Emmy Go iš Indonezijos,  Saulė Urbanavičienė – pristatė paskaitas, ypač buvo įdomi Elmiros Shokr Pour paskaita, kurioje menininkė kalbėjo apie Irano moteris menininkes. Paskaitą apie moterų teises ir jų pažeidimus skaitė Alia Sultana Lina (Bangladešas / Didžioji Britanija).

Moters tapatybės reflekcijos bei raiškos įvairovė

Kalbant apie parodą, menininkių darbai buvo eksponuoti net keturiose Gelgaudiškio dvaro salėse. Beveik visuose paveiksluose išskirtinis dėmesys skiriamas moters tematikai, moters figūrai, pvz., kameriškuose ir ryškiomis rausvomis spalvomis išsiskiriančiuose Elmiros Shokr Pour ir Leilos Ghahremany (Iranas) darbuose – moters figūros. Tik Elmiros darbuose moterys, regis, daugiau svajojančios, dažnai perteikiamos gamtos objektų, augalų, artumoje. Elmiros žodžiais, jos kūrybą įkvepia vaikystės prisiminimai, moters tapatybės paieškos.

Leila, tiesa, reflektuoja motinystės tematiką, taip pat pasitelkdama augalų metaforas, mandalų simboliką.

Elmiros Shokr Pour ir Leilos Ghahremany darbai išsiskyrė dėmesiu moters figūrai, tai latvės Ainos Putninos, prizininkės (II laipsnio prizas) Saulės Urbanavičienės , turkės-kiprietės Ipek Denizli Karagoz darbuose – abstrakcijų žaismas. Tiesa, A. Putninos darbuose pasirodo abstrahuota moters figūra, tačiau jos raiška įgyja dramatiškumo pojūtį (tai ypač sustiprina juodų ir raudonų spalvinių dėmių žaismas). Kameriški S. Urbanavičienės darbai išsiskiria subtiliomis koliažiškomis etninės kultūros motyvų inkrustacijomis bei interpretacijomis. Tiesa, akademiškumu bei realizmu išsiskyrė Emmy Go tapyti Indonezijos peizažai.

_____________________________

[1] www.iaf-animamundi.com

 

Gaidamavičiūtė Ona Kultūra Menininkai Parodos , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra